Internetas ir jo paslaugos
5 (100%) 1 vote

Internetas ir jo paslaugos

1. Kas yra internetas?

 

1.1. Internetas –„tinklų tinklas“

 

Internetas paprastai apibrėžiamas kaip tarptautinis (visuotinis arba

pasaulinis) kompiuterių tinklas. Stambios organizacijos (aukštosios

mokyklos, finansų institucijos, verslo bendrovės, vyriausybinės

institucijos) turi tokius vietinius kompiuterių tinklus, t. y., kompiuterių

sistemas, paprastai sudarytas iš dešimčių ar šimtų kompiuterių, sujungtų

specialiais kabeliais taip, kad jie galėtų naudotis vienas kito ar bendrais

ištekliais, pavyzdžiui: bylomis, spausdintuvais ir pan. Į tokius vietinius

[lokaliuosius] tinklus, jungiami kompiuteriai, esantys nuo kelių metrų iki

kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Vienas tų kompiuterių, atliekantis

tarnybinės stoties (angl. server) funkcijas, paprastai yra didesnės talpos,

spartos, galios ir kt. Jos (o per ją kitų kompiuterių) ištekliais, pagal

tinklo administratoriaus nustatytas taisykles naudojasi visi kiti tinklo

vartotojai. Tokia tarnybinė stotis telefono linijomis, optiniais kabeliais

ar per palydovinį ryšį jungiama su kitų tinklo tarnybinių stočių, šių

tarnybinių stočių tinklo tarnybinė stotis su kitų tarnybinių stočių tinklų

tarnybinėmis stotimis ir t. t. – taip kuriamas tarptautinis kompiuterių

tinklas, angliškai – internet (rašomas mažąja raide). Internetas (rašomas

didžiąja raide) – tai pats didžiausias pasaulinis (angl. global) tinklas,

jungiantis keliasdešimt tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje.

Internetas – tai milžiniška informacijos saugykla; milijonai prie jo

prijungtų kompiuterių kimšte prikimšti programų, dokumentų, knygų, piešinių

ir kitokios informacijos, kuri specialių technologijų dėka yra lengvai

pasiekiama bet kuriam vartotojui. Pastaruoju metu literatūroje šios dvi

interneto sąvokos dažniausiai nebeskiriamos ir vartojamos sinonimiškai.

 

1.2. Interneto vartotojai

 

Internetas buvo sukurtas Amerikos karo pramonės – siekta kabeliu duomenis

perduoti iš karto į keletą kompiuterių. Vėliau prie šio pirmojo karinio

tinklo jungėsi pirmiausia akademinės institucijos. Tada internetas buvo

naudojamas daugiausia mokslo ir švietimo sferoje.

 

Šiandien internetu naudotis gali visi. Kadangi eiliniam vartotojui

organizacijų tinklai paprastai nepasiekiami, jam tenka bendrauti su

vadinamaisiais interneto paslaugų teikėjais – tarpininkais, kurie patys

turėdami ryšį su internetu, už tam tikrą mokestį suteikia jį kitiems.

Sėdėdamas prie kompiuterio savo namuose, vartotojas per specialų įtaisą

(modemą) susiskambina (jei tik turi telefoną) su interneto paslaugas

teikiančia firma, kuri jį ir sujungia su internetu.

 

1.3. Duomenų kodavimas

 

Bet kokie duomenys tiek pačiame kompiuteryje, tiek siunčiant juos iš vieno

kompiuterio į kitą kompiuterių tinkle, paverčiami dvejetainiais skaičiais.

Tam naudojami įvairūs kodavimo standartai. Ilgą laiką buvo naudojamas

vadinamasis ASCII kodavimo standartas, kuriame vienam simboliui koduoti

skiriamas vienas baitas, susidedantis iš 8 bitų (dvejetainių skilčių).

Kiekvienas simbolis (lotyniškos abėcėlės raidė, skyrybos ženklas ir kt.)

ASCII kodavimo lentelėje turi savo eilės numerį. Pvz., A (didžioji) yra Nr.

65, o dvejetaine forma 01000010, kur vienas dvejetainis skaitmuo – vienetas

ar nulis – yra mažiausias informacijos vienetas, bitas.

 Vienu baitu galima užkoduoti tik 256 simbolius. Tokio skaičiaus užtenka

tik kelių kalbų raidynams koduoti. Todėl kitų kalbų (tarp jų ir lietuvių)

kodavimui naudojamos skirtingos lentelės. Tai sukelia simbolių

interpretavimo problemų, kai informacijos gavėjas ir siuntėjas remiasi

skirtingomis kodų lentelėmis (plg. 2.6.8. skirsnį).

 Šią problemą išsprendė dviejų baitų kodo, vadinamo Unicode, atsiradimas.

Dviem baitais galima užkoduoti 65 536 skirtingų simbolių, o to užtenka

daugelio internete naudojamų kalbų simboliams koduoti.

 Informacija perduodama elektriniais signalais, t. y., kiekvienam bitui

skirtas tam tikras laiko tarpas, per kurį signalas yra (vienetas) arba jo

nėra (nulis). Tokiu būdu perduodama ne tik tekstinė informacija (kaip buvo

interneto susikūrimo pradžioje) bet ir grafinė, muzikinė ir kt.

 

1.4. Interneto adresai ir vardai

 

Kiekvienas į internetą įjungtas kompiuteris, atpažįstamas unikaliu

skaitmeniniu adresu – vadinamuoju IP (Internet Protocol) adresu, kurį

atitinka tam tikras simbolinis vardas. Pvz., 193.219.76.39 ir 212.59.0.22

yra kompiuterių IP adresai, o juos atitinkantys simboliniai vardai –

www.ku.lt ir www.takas.lt.

 Tam buvo sukurta hierarchinė sričių [domenų] vardų sistema pavadinta DNS

(angl. Domain Name System). Ši hierarchinė sistema leidžia decentralizuoti

adresų ir simbolinių vardų skirstymą internete ir suteikti atitinkamus

įgaliojimus skirtingoms organizacijoms, kurių kiekviena yra atsakinga už

savo srities vardų skirstymą. Hierarchijos atšaka, už kurią atsakinga viena

tokia organizacija, vadinama zona. Toliau zonos skirstomos į smulkesnes

dalis iki tam tikro kompiuterių tinklo, kurio vardus tvarko vienas

administratorius. Interneto
informacinis centras, vadinamas InterNIC,

skirsto tik aukščiausiojo lygio srities vardus, visą kitą darbą atlieka

daugelis jo įgaliotų organizacijų.

Tad tam tikro vartotojo kompiuteriui IP adresas (ir vardas) arba skiriamas

automatiškai, arba nustatomas organizacijos tinklo administratoriaus.

 Kiekvienas IP adresas susideda iš keturių skaičių nuo 0 iki 255 (t. y.

koduojamų vienu baitu), atskiriamų taškais. Pirmasis skaičius reiškia šalį,

antrasis – sritį ar regioną, trečiasis – tos srities tinklo kompiuterio

(mazgo) numerį ir paskutinysis – konkretaus vartotojo (mazgo kliento)

kompiuterio numerį. Pirmieji du skaičiai Lietuvoje paprastai yra tokie:

193.219; 194.176; 205.244.

 Jeigu kreipinys pagal IP adresą panašus į kreipinį pagal telefono numerį,

tai simbolinis vardas yra žmogaus vardo ir pavardės analogas ir, be abejo,

naudoti kreipinį pagal vardą yra žymiai patogiau.

 Simbolinio vardo dėmenys taip pat atskiriamos taškais. Vardas skaitomas

iš dešinės į kairę, jame paprastai yra tokie dėmenys:

1) dvi paskutiniosios raidės – šalies identifikatorius;

2) po taško nurodoma įstaigos ar organizacijos santrumpa;

3) po kito taško nurodomas kompiuterio vardas.

 Pavyzdžiui, simbolinis vardas mantas.ku.lt skaitomas taip: lt – Lietuva,

ku – Klaipėdos universitetas, mantas – kompiuterio vardas.

 Visos šalys, išskyrus JAV, paskutiniosiomis dviem simbolinio vardo

raidėmis nurodo šalies kodą. Tam tikrų šalių pagrindinių sričių vardai yra

tokie:

 

|Lietuva |lt;|Latvija |lv |Estija |ee |

|Vokietija |de |Prancuzija |fr |Didžioji Britanija|uk |

|Lenkija |pl |Rusija |ru |Ukraina |ua |

|Kanada |ca |Izraelis |il |ir kt. |  |

 

JAV adresuose paskutinės trys raidės nurodo organizacinę struktūrą (.edu –

žymi švietimo institucijas, .org – pelno nesiekiančias ir nevalstybines

organizacijas, .com – komercines įstaigas, .gov – JAV Vyriausybines

organizacijas, mil – karines įstaigas, .int – tarptautines institucijas,

.net – interneto veiklą koordinuojančias ir paslaugas teikiančias

organizacijas. Artimiausiu metu gali atsirasti ir kiti aukščiausiojo

lygmens vardai, pvz., .rec – poilsis ir rekreacija, .store – virtualiosios

parduotuvės ir sandėliai ir kt.

 Simbolinius vardus į skaitmeninius IP adresus išverčia sričių vardų

tarnybinės stotys (angl. Domain Name Server).

 

1.5. Interneto paslaugos

 

Dauguma interneto paslaugų realizuota vadinamuoju kliento – tarnybinės

stoties architektūros principu. Tarnybinė stotis (angl. server) – tai tam

tikras informacines paslaugas teikiantis kompiuteris (ir jo programinė

įranga). Klientas – šio kompiuterio paslaugų vartotojas (kompiuteris +

programa + žmogus). Taigi darbui internete jūsų kompiuteryje turi būti

įdiegta atitinkama kliento programa ir užtikrintas ryšys su tarnybine

stotimi.

 

Šiuo metu interneto tarnybinės stotys teikia įvairias paslaugas, kurių

populiariausios yra: pasaulinis žiniatinklis (WWW arba Web), elektroninis

paštas (Mail) ir konferencijos (UseNet), pokalbiai internete (IRC), bylų

siuntimas (FTP) ir jų paieška (Gopher), prisijungimas prie nutolusio

kompiuterio (Telnet), kurie detaliai aprašyti poskyryje 1.2. Prisijungimui

prie šių tarnybinių stočių naudojami atitinkami informacijos perdavimo

protokolai: http, ftp, gopher, telnet ir kt.

 

1.6. Universalus informacijos šaltinių adresas (URL)

 Kiekvienas informacijos šaltinis turi savo unikalų adresą, vadinamą URL

(Uniform Resource Locator). Jį sudaro keturios dalys:

 1) informacijos perdavimo protokolo pavadinimas;

2) vartotojo identifikacijos dalis, t. y., vardas, kuriuo vartotojas

užsiregistravęs interneto tarnybinėje stotyje (nebūtina);

3) kompiuterio adresas, t. y., simbolinis kompiuterio vardas;

4) katalogas ir bylos vardas (nebūtina).

 Keletą URL pavyzdžių:

 

|Šaltinio rūšis |URL pavyzdys |

|Žiniatinklio |http://www.ku.lt/ |

|puslapis | |

|Byla |file://C:/picture.bmp |

|El. pašto |mailto:vdenisov@takas.lt |

|adresas | |

|FTP tarnybinė |ftp://ftp.sunet.se/pub/picture|

|stotis |s/music/bjork |

|Gopher tarnybinė|gopher://gopher.mysite.com |

|stotis | |

|UseNet |news:relcom.newsusers |

|straipsnis | |

|Telnet seansas |telnet://mysite.ru |

 

Nurodžius tokius adresus, pvz., interneto naršyklės (Žiniatinklio kliento

programos) adreso laukelyje, prisijungiama prie atitinkamų paslaugų

tarnybinių stočių.

 

2. Interneto teikiamų paslaugų rūšys

 

2.1. World Wide Web (WWW)

 

Šiuo metu žiniatinklis [WWW] tampa populiariausia interneto informacijos

paslauga. Populiarumo priežastis paprasta: čia vadinamuosiuose

tinklalapiuose (Žiniatinklio puslapiuose) pateikiami įvairialypiai

elektroniniai dokumentai (tekstinė, grafinė, garsinė, vaizdo ir kt.

informacija), tarpusavyje susieti nuorodomis, leidžiančiomis sparčiai ir

patogiai „vartyti“ šiuos
vartotojo darbo aplinka priklauso

nuo naudojamo kompiuterio pajėgumo ir programos, su kuria peržiūrima

informacija žiniatinklyje. Tokios peržiūros programos – naršyklės

(Browsers) – yra panašios į įprastines Windows sistemos programas, tik jos

dirba su vadinamaisiais hiperteksto dokumentais. Populiariausios

žiniatinklio peržiūros programos – Internet Explorer bei Netscape

Navigator.

 

Hipertekstas – tai tekstas, susietas (lyg enciklopedijoje ar žodyne) su

kitomis to paties dokumento vietomis ir kitais dokumentais, nesvarbu, ar

laikomus tame pačiame kompiuteryje, ar bet kuriame kompiuteryje kitame

pasaulio gale. Tokios saitai [nuorodos] vadinami hipersaitais. Eidamas nuo

vieno saito prie kito (vienokiu ar kitokiu būdu aktyvindamas juos),

vartotojas gali keliauti tiek tuo pačiu dokumentu, tiek iš vieno dokumento

į kitą. Žiniatinklio klientas (naršyklė) siunčia užklausas (pagal

hipersaite nurodytą adresą) į žiniatinklio tarnybinę stotį – programą, kuri

tas užklausas analizuoja ir nusiunčia reikalingą dokumentą klientui.

Žiniatinklio klientai ir tarnybinės stotys bendrauja vadinamuoju

hiperteksto perdavimo protokolu (HyperText Transfer Protocol (HTTP)), o

patys žiniatinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimo

kalba (Hypertext Markup Language (HTML)) kalba.

 

HTML – tai kalba, apibūdinanti žiniatinklio dokumento teksto

apipavidalinimą: jo stilių, formatą, šriftus ir kt. Ja galima kurti

įvairias hipersaitus, įterpti į dokumentą grafinius bei judančius vaizdus,

garso įrašus ir pan.

 

2.2. Elektroninis paštas

 

Elektroninis paštas (e-mail) – tai asmeninio ryšio priemonė internete. Šio

pašto organizavimo principas labai panašus į įprastinio. Laiškai rašomi tam

tikru adresu. Siuntėjas nurodo gavėjo adresą bei savo asmeninį adresą,

kuriuo jam galima atsakyti. Jei gavėjo adresas nurodytas neteisingai,

laiškas paklajojęs grįžta atgal pas siuntėją.

 Kokie elektroninio pašto privalumai? Visų pirma – sparta: laiškui

pasiekti bet kurį pasaulio kampelį pakanka valandų, minučių ir net

sekundžių. Antra – pigumas ir patikimumas. Dauguma elektroninio pašto

programų teikia papildomas paslaugas: informuoja siuntėją, ar jo laiškas

pasiekė gavėją, ir net praneša, kad jis jau perskaitytas.

 Egzistuoja gana daug įvairių pašto kliento programų – jų visų aprašyti

neįmanoma ir nėra prasmės. Populiariausios yra tokios programos kaip

Pegasus Mail, Eudora, bei integruotos jau minėtose standartinėse

žiniatinklio peržiūros programose Internet Explorer (Internet Mail ar

Outlook Express) ir Netscape Navigator (Netscape Messenger).

 

2.3. Elektroninės konferencijos ir diskusijos UseNet

 

USENET- tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslauga

internete. Darbas su juo organizuotas vadinamosiose naujienų grupėse

(newsgroups).

 Konferencijose dalyvauti galima dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kuria

nors specializuota diskusijų skaitymo programa (newsreader), pvz., Internet

Explorer integruota programa Intrenet News bei Outlook Express (Netscape

Navigator atitinkamai – Netscape Collabra). Šia programa prisijungus prie

tarnybinės stoties, pateikiamas konferencijų pavadinimų sąrašas. Iš jo

pasirinkus norimą pavadinimą, galima iš karto įsijungti į konferenciją –

skaityti žinutes ir pačiam raštu pareikšti savo mintis. Antrasis būdas –

elektroninio pašto programa. Šiuo atveju reikia sužinoti, kokiu adresu

siųsti pirmąjį laišką ir ką (kokias komandas) jame parašyti.

 

2.4. FTP

 

Informacijos persiuntimui iš ar į savo kompiuterį naudojamas FTP (File

Transfer Protocol – bylų persiuntimo protokolas) paslauga. Ja taip pat

naudojamasi dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kuria nors specializuota

programa (pvz.: Ws_ftp, Ftpx ar CuteFTP), antras – FTP protokolo naudojimas

standartinėse žiniatinklio naršyklėse Internet Explorer ir Netscape

Navigator. Pastarosiose gana dažnai, suaktyvinus tinklalapyje kurį nors

hipersaitą, vartotojui net nežinant, kreipiamasi į FTP tarnybinę stotį ir

naudojant FTP protokolą į jos kompiuterį atsiunčiama užsakyta byla. Galima

ir tiesiogiai kreiptis į FTP tarnybinę stotį, nurodant naršyklės adreso

laukelyje reikiamos stoties vardą. Pavyzdžiui, surinkę

ftp://pit.ktu.lt/pub/ pateksime į vienos iš Kauno Technologijos

universiteto (KTU) tarnybinių stočių bendrojo naudojimo katalogą, kuriame

laikoma daug kitų katalogų su įvairiomis programomis ir dokumentais (1.1

pav.):

 

 1.1 pav. KTU bendrojo naudojimo katalogas žiniatinklio naršyklės lange

 

Profesionalūs vartotojai pasirenka pirmąjį būdą.

 Paleidus vykdyti Ws_ftp programą, vartotojui pateikiamas specialus

dialogo langas (1.2 pav).

[pic]

 

1.2 pav. Ws-ftp programos prisijungimo prie FTP tarnybinių stočių dialogo

langas

 

Lango kairėje pateikiamas tarnybinių stočių, prie kurių galima

prisijungti, pavadinimų sąrašas. Reikiama tarnybinė stotis pažymima

spragtelėjus ją pele. Tuomet dešinėje pateikiama stotis pažymima

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2037 žodžiai iš 6769 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.