1. Kas yra internetas?
1.1. Internetas –„tinklų tinklas“
Internetas paprastai apibrėžiamas kaip tarptautinis (visuotinis arba
pasaulinis) kompiuterių tinklas. Stambios organizacijos (aukštosios
mokyklos, finansų institucijos, verslo bendrovės, vyriausybinės
institucijos) turi tokius vietinius kompiuterių tinklus, t. y., kompiuterių
sistemas, paprastai sudarytas iš dešimčių ar šimtų kompiuterių, sujungtų
specialiais kabeliais taip, kad jie galėtų naudotis vienas kito ar bendrais
ištekliais, pavyzdžiui: bylomis, spausdintuvais ir pan. Į tokius vietinius
[lokaliuosius] tinklus, jungiami kompiuteriai, esantys nuo kelių metrų iki
kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Vienas tų kompiuterių, atliekantis
tarnybinės stoties (angl. server) funkcijas, paprastai yra didesnės talpos,
spartos, galios ir kt. Jos (o per ją kitų kompiuterių) ištekliais, pagal
tinklo administratoriaus nustatytas taisykles naudojasi visi kiti tinklo
vartotojai. Tokia tarnybinė stotis telefono linijomis, optiniais kabeliais
ar per palydovinį ryšį jungiama su kitų tinklo tarnybinių stočių, šių
tarnybinių stočių tinklo tarnybinė stotis su kitų tarnybinių stočių tinklų
tarnybinėmis stotimis ir t. t. – taip kuriamas tarptautinis kompiuterių
tinklas, angliškai – internet (rašomas mažąja raide). Internetas (rašomas
didžiąja raide) – tai pats didžiausias pasaulinis (angl. global) tinklas,
jungiantis keliasdešimt tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje.
Internetas – tai milžiniška informacijos saugykla; milijonai prie jo
prijungtų kompiuterių kimšte prikimšti programų, dokumentų, knygų, piešinių
ir kitokios informacijos, kuri specialių technologijų dėka yra lengvai
pasiekiama bet kuriam vartotojui. Pastaruoju metu literatūroje šios dvi
interneto sąvokos dažniausiai nebeskiriamos ir vartojamos sinonimiškai.
1.2. Interneto vartotojai
Internetas buvo sukurtas Amerikos karo pramonės – siekta kabeliu duomenis
perduoti iš karto į keletą kompiuterių. Vėliau prie šio pirmojo karinio
tinklo jungėsi pirmiausia akademinės institucijos. Tada internetas buvo
naudojamas daugiausia mokslo ir švietimo sferoje.
Šiandien internetu naudotis gali visi. Kadangi eiliniam vartotojui
organizacijų tinklai paprastai nepasiekiami, jam tenka bendrauti su
vadinamaisiais interneto paslaugų teikėjais – tarpininkais, kurie patys
turėdami ryšį su internetu, už tam tikrą mokestį suteikia jį kitiems.
Sėdėdamas prie kompiuterio savo namuose, vartotojas per specialų įtaisą
(modemą) susiskambina (jei tik turi telefoną) su interneto paslaugas
teikiančia firma, kuri jį ir sujungia su internetu.
1.3. Duomenų kodavimas
Bet kokie duomenys tiek pačiame kompiuteryje, tiek siunčiant juos iš vieno
kompiuterio į kitą kompiuterių tinkle, paverčiami dvejetainiais skaičiais.
Tam naudojami įvairūs kodavimo standartai. Ilgą laiką buvo naudojamas
vadinamasis ASCII kodavimo standartas, kuriame vienam simboliui koduoti
skiriamas vienas baitas, susidedantis iš 8 bitų (dvejetainių skilčių).
Kiekvienas simbolis (lotyniškos abėcėlės raidė, skyrybos ženklas ir kt.)
ASCII kodavimo lentelėje turi savo eilės numerį. Pvz., A (didžioji) yra Nr.
65, o dvejetaine forma 01000010, kur vienas dvejetainis skaitmuo – vienetas
ar nulis – yra mažiausias informacijos vienetas, bitas.
Vienu baitu galima užkoduoti tik 256 simbolius. Tokio skaičiaus užtenka
tik kelių kalbų raidynams koduoti. Todėl kitų kalbų (tarp jų ir lietuvių)
kodavimui naudojamos skirtingos lentelės. Tai sukelia simbolių
interpretavimo problemų, kai informacijos gavėjas ir siuntėjas remiasi
skirtingomis kodų lentelėmis (plg. 2.6.8. skirsnį).
Šią problemą išsprendė dviejų baitų kodo, vadinamo Unicode, atsiradimas.
Dviem baitais galima užkoduoti 65 536 skirtingų simbolių, o to užtenka
daugelio internete naudojamų kalbų simboliams koduoti.
Informacija perduodama elektriniais signalais, t. y., kiekvienam bitui
skirtas tam tikras laiko tarpas, per kurį signalas yra (vienetas) arba jo
nėra (nulis). Tokiu būdu perduodama ne tik tekstinė informacija (kaip buvo
interneto susikūrimo pradžioje) bet ir grafinė, muzikinė ir kt.
1.4. Interneto adresai ir vardai
Kiekvienas į internetą įjungtas kompiuteris, atpažįstamas unikaliu
skaitmeniniu adresu – vadinamuoju IP (Internet Protocol) adresu, kurį
atitinka tam tikras simbolinis vardas. Pvz., 193.219.76.39 ir 212.59.0.22
yra kompiuterių IP adresai, o juos atitinkantys simboliniai vardai –
www.ku.lt ir www.takas.lt.
Tam buvo sukurta hierarchinė sričių [domenų] vardų sistema pavadinta DNS
(angl. Domain Name System). Ši hierarchinė sistema leidžia decentralizuoti
adresų ir simbolinių vardų skirstymą internete ir suteikti atitinkamus
įgaliojimus skirtingoms organizacijoms, kurių kiekviena yra atsakinga už
savo srities vardų skirstymą. Hierarchijos atšaka, už kurią atsakinga viena
tokia organizacija, vadinama zona. Toliau zonos skirstomos į smulkesnes
dalis iki tam tikro kompiuterių tinklo, kurio vardus tvarko vienas
administratorius. Interneto
informacinis centras, vadinamas InterNIC,
skirsto tik aukščiausiojo lygio srities vardus, visą kitą darbą atlieka
daugelis jo įgaliotų organizacijų.
Tad tam tikro vartotojo kompiuteriui IP adresas (ir vardas) arba skiriamas
automatiškai, arba nustatomas organizacijos tinklo administratoriaus.
Kiekvienas IP adresas susideda iš keturių skaičių nuo 0 iki 255 (t. y.
koduojamų vienu baitu), atskiriamų taškais. Pirmasis skaičius reiškia šalį,
antrasis – sritį ar regioną, trečiasis – tos srities tinklo kompiuterio
(mazgo) numerį ir paskutinysis – konkretaus vartotojo (mazgo kliento)
kompiuterio numerį. Pirmieji du skaičiai Lietuvoje paprastai yra tokie:
193.219; 194.176; 205.244.
Jeigu kreipinys pagal IP adresą panašus į kreipinį pagal telefono numerį,
tai simbolinis vardas yra žmogaus vardo ir pavardės analogas ir, be abejo,
naudoti kreipinį pagal vardą yra žymiai patogiau.
Simbolinio vardo dėmenys taip pat atskiriamos taškais. Vardas skaitomas
iš dešinės į kairę, jame paprastai yra tokie dėmenys:
1) dvi paskutiniosios raidės – šalies identifikatorius;
2) po taško nurodoma įstaigos ar organizacijos santrumpa;
3) po kito taško nurodomas kompiuterio vardas.
Pavyzdžiui, simbolinis vardas mantas.ku.lt skaitomas taip: lt – Lietuva,
ku – Klaipėdos universitetas, mantas – kompiuterio vardas.
Visos šalys, išskyrus JAV, paskutiniosiomis dviem simbolinio vardo
raidėmis nurodo šalies kodą. Tam tikrų šalių pagrindinių sričių vardai yra
tokie:
|Lietuva |lt;|Latvija |lv |Estija |ee |
|Vokietija |de |Prancuzija |fr |Didžioji Britanija|uk |
|Lenkija |pl |Rusija |ru |Ukraina |ua |
|Kanada |ca |Izraelis |il |ir kt. | |
JAV adresuose paskutinės trys raidės nurodo organizacinę struktūrą (.edu –
žymi švietimo institucijas, .org – pelno nesiekiančias ir nevalstybines
organizacijas, .com – komercines įstaigas, .gov – JAV Vyriausybines
organizacijas, mil – karines įstaigas, .int – tarptautines institucijas,
.net – interneto veiklą koordinuojančias ir paslaugas teikiančias
organizacijas. Artimiausiu metu gali atsirasti ir kiti aukščiausiojo
lygmens vardai, pvz., .rec – poilsis ir rekreacija, .store – virtualiosios
parduotuvės ir sandėliai ir kt.
Simbolinius vardus į skaitmeninius IP adresus išverčia sričių vardų
tarnybinės stotys (angl. Domain Name Server).
1.5. Interneto paslaugos
Dauguma interneto paslaugų realizuota vadinamuoju kliento – tarnybinės
stoties architektūros principu. Tarnybinė stotis (angl. server) – tai tam
tikras informacines paslaugas teikiantis kompiuteris (ir jo programinė
įranga). Klientas – šio kompiuterio paslaugų vartotojas (kompiuteris +
programa + žmogus). Taigi darbui internete jūsų kompiuteryje turi būti
įdiegta atitinkama kliento programa ir užtikrintas ryšys su tarnybine
stotimi.
Šiuo metu interneto tarnybinės stotys teikia įvairias paslaugas, kurių
populiariausios yra: pasaulinis žiniatinklis (WWW arba Web), elektroninis
paštas (Mail) ir konferencijos (UseNet), pokalbiai internete (IRC), bylų
siuntimas (FTP) ir jų paieška (Gopher), prisijungimas prie nutolusio
kompiuterio (Telnet), kurie detaliai aprašyti poskyryje 1.2. Prisijungimui
prie šių tarnybinių stočių naudojami atitinkami informacijos perdavimo
protokolai: http, ftp, gopher, telnet ir kt.
1.6. Universalus informacijos šaltinių adresas (URL)
Kiekvienas informacijos šaltinis turi savo unikalų adresą, vadinamą URL
(Uniform Resource Locator). Jį sudaro keturios dalys:
1) informacijos perdavimo protokolo pavadinimas;
2) vartotojo identifikacijos dalis, t. y., vardas, kuriuo vartotojas
užsiregistravęs interneto tarnybinėje stotyje (nebūtina);
3) kompiuterio adresas, t. y., simbolinis kompiuterio vardas;
4) katalogas ir bylos vardas (nebūtina).
Keletą URL pavyzdžių:
|Šaltinio rūšis |URL pavyzdys |
|Žiniatinklio |http://www.ku.lt/ |
|puslapis | |
|Byla |file://C:/picture.bmp |
|El. pašto |mailto:vdenisov@takas.lt |
|adresas | |
|FTP tarnybinė |ftp://ftp.sunet.se/pub/picture|
|stotis |s/music/bjork |
|Gopher tarnybinė|gopher://gopher.mysite.com |
|stotis | |
|UseNet |news:relcom.newsusers |
|straipsnis | |
|Telnet seansas |telnet://mysite.ru |
Nurodžius tokius adresus, pvz., interneto naršyklės (Žiniatinklio kliento
programos) adreso laukelyje, prisijungiama prie atitinkamų paslaugų
tarnybinių stočių.
2. Interneto teikiamų paslaugų rūšys
2.1. World Wide Web (WWW)
Šiuo metu žiniatinklis [WWW] tampa populiariausia interneto informacijos
paslauga. Populiarumo priežastis paprasta: čia vadinamuosiuose
tinklalapiuose (Žiniatinklio puslapiuose) pateikiami įvairialypiai
elektroniniai dokumentai (tekstinė, grafinė, garsinė, vaizdo ir kt.
informacija), tarpusavyje susieti nuorodomis, leidžiančiomis sparčiai ir
patogiai „vartyti“ šiuos
vartotojo darbo aplinka priklauso
nuo naudojamo kompiuterio pajėgumo ir programos, su kuria peržiūrima
informacija žiniatinklyje. Tokios peržiūros programos – naršyklės
(Browsers) – yra panašios į įprastines Windows sistemos programas, tik jos
dirba su vadinamaisiais hiperteksto dokumentais. Populiariausios
žiniatinklio peržiūros programos – Internet Explorer bei Netscape
Navigator.
Hipertekstas – tai tekstas, susietas (lyg enciklopedijoje ar žodyne) su
kitomis to paties dokumento vietomis ir kitais dokumentais, nesvarbu, ar
laikomus tame pačiame kompiuteryje, ar bet kuriame kompiuteryje kitame
pasaulio gale. Tokios saitai [nuorodos] vadinami hipersaitais. Eidamas nuo
vieno saito prie kito (vienokiu ar kitokiu būdu aktyvindamas juos),
vartotojas gali keliauti tiek tuo pačiu dokumentu, tiek iš vieno dokumento
į kitą. Žiniatinklio klientas (naršyklė) siunčia užklausas (pagal
hipersaite nurodytą adresą) į žiniatinklio tarnybinę stotį – programą, kuri
tas užklausas analizuoja ir nusiunčia reikalingą dokumentą klientui.
Žiniatinklio klientai ir tarnybinės stotys bendrauja vadinamuoju
hiperteksto perdavimo protokolu (HyperText Transfer Protocol (HTTP)), o
patys žiniatinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimo
kalba (Hypertext Markup Language (HTML)) kalba.
HTML – tai kalba, apibūdinanti žiniatinklio dokumento teksto
apipavidalinimą: jo stilių, formatą, šriftus ir kt. Ja galima kurti
įvairias hipersaitus, įterpti į dokumentą grafinius bei judančius vaizdus,
garso įrašus ir pan.
2.2. Elektroninis paštas
Elektroninis paštas (e-mail) – tai asmeninio ryšio priemonė internete. Šio
pašto organizavimo principas labai panašus į įprastinio. Laiškai rašomi tam
tikru adresu. Siuntėjas nurodo gavėjo adresą bei savo asmeninį adresą,
kuriuo jam galima atsakyti. Jei gavėjo adresas nurodytas neteisingai,
laiškas paklajojęs grįžta atgal pas siuntėją.
Kokie elektroninio pašto privalumai? Visų pirma – sparta: laiškui
pasiekti bet kurį pasaulio kampelį pakanka valandų, minučių ir net
sekundžių. Antra – pigumas ir patikimumas. Dauguma elektroninio pašto
programų teikia papildomas paslaugas: informuoja siuntėją, ar jo laiškas
pasiekė gavėją, ir net praneša, kad jis jau perskaitytas.
Egzistuoja gana daug įvairių pašto kliento programų – jų visų aprašyti
neįmanoma ir nėra prasmės. Populiariausios yra tokios programos kaip
Pegasus Mail, Eudora, bei integruotos jau minėtose standartinėse
žiniatinklio peržiūros programose Internet Explorer (Internet Mail ar
Outlook Express) ir Netscape Navigator (Netscape Messenger).
2.3. Elektroninės konferencijos ir diskusijos UseNet
USENET- tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslauga
internete. Darbas su juo organizuotas vadinamosiose naujienų grupėse
(newsgroups).
Konferencijose dalyvauti galima dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kuria
nors specializuota diskusijų skaitymo programa (newsreader), pvz., Internet
Explorer integruota programa Intrenet News bei Outlook Express (Netscape
Navigator atitinkamai – Netscape Collabra). Šia programa prisijungus prie
tarnybinės stoties, pateikiamas konferencijų pavadinimų sąrašas. Iš jo
pasirinkus norimą pavadinimą, galima iš karto įsijungti į konferenciją –
skaityti žinutes ir pačiam raštu pareikšti savo mintis. Antrasis būdas –
elektroninio pašto programa. Šiuo atveju reikia sužinoti, kokiu adresu
siųsti pirmąjį laišką ir ką (kokias komandas) jame parašyti.
2.4. FTP
Informacijos persiuntimui iš ar į savo kompiuterį naudojamas FTP (File
Transfer Protocol – bylų persiuntimo protokolas) paslauga. Ja taip pat
naudojamasi dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kuria nors specializuota
programa (pvz.: Ws_ftp, Ftpx ar CuteFTP), antras – FTP protokolo naudojimas
standartinėse žiniatinklio naršyklėse Internet Explorer ir Netscape
Navigator. Pastarosiose gana dažnai, suaktyvinus tinklalapyje kurį nors
hipersaitą, vartotojui net nežinant, kreipiamasi į FTP tarnybinę stotį ir
naudojant FTP protokolą į jos kompiuterį atsiunčiama užsakyta byla. Galima
ir tiesiogiai kreiptis į FTP tarnybinę stotį, nurodant naršyklės adreso
laukelyje reikiamos stoties vardą. Pavyzdžiui, surinkę
ftp://pit.ktu.lt/pub/ pateksime į vienos iš Kauno Technologijos
universiteto (KTU) tarnybinių stočių bendrojo naudojimo katalogą, kuriame
laikoma daug kitų katalogų su įvairiomis programomis ir dokumentais (1.1
pav.):
1.1 pav. KTU bendrojo naudojimo katalogas žiniatinklio naršyklės lange
Profesionalūs vartotojai pasirenka pirmąjį būdą.
Paleidus vykdyti Ws_ftp programą, vartotojui pateikiamas specialus
dialogo langas (1.2 pav).
[pic]
1.2 pav. Ws-ftp programos prisijungimo prie FTP tarnybinių stočių dialogo
langas
Lango kairėje pateikiamas tarnybinių stočių, prie kurių galima
prisijungti, pavadinimų sąrašas. Reikiama tarnybinė stotis pažymima
spragtelėjus ją pele. Tuomet dešinėje pateikiama stotis pažymima