Internetas jo paslaugos virusai serveriai
5 (100%) 1 vote

Internetas jo paslaugos virusai serveriai

Turinys

1. Bendros žinios 2

1.1. Elektroninis paštas 3

1.1.1. Elektroninis paštas ir virusai 3

1.1.2. Viruso veikimo principas 4

1.1.3. Nemokami ONLINE antivirusai 4

1.1.4. SPAM`as – nepageidaujami laiškai 5

1.2. SPYWARE, ADWARE 5

1.3. FTP serveris 7

1.3.1. Telnet servisas 7

1.3.2. WWW servisas 7

1.3.3. IRC servisas 8

1.4. Interneto tinklo valdymo platforma 8

1.4.1. Tinklo valdymo sistemos: 8

Pagrindinės valdymo sistemos dalys: 8

1.4.2. Tinklo valdymo architektūros: 8

1.4.3. Funkcinės valdymo sritys (pagal ISO): 9

1.5. Tinklo valdymo sistemos komponentai: 9

1.6. Interneto valdymo informacijos bazė (MIB): 9

1.6.1. Interneto tinklo valdymo protokolai: 9

1.7. SNMP tinklo valdymo protokolas: 10

1.7.1. SNMPv2 tinklo valdymo protokolas: 10

1.7.2. SNMPv3 tinklo valdymo protokolas: 10

1.7.3. CMIS/CMIP tinklo valdymo protokolas: 10

1.7.4. ICMP tinklo valdymo protokolas: 10

Internetas: bendros žinios, elektroninis paštas, ftp serveris, Telnet serveris, WWW serveris, IRC serveris.

1. Bendros žinios



Internet’as apibrėžiamas kaip tarptautinis (pasaulinis globalus) tinklas. Kompiuterių tinklas – tai kompiuterių sistema, paprastai sudaryta iš dešimčių ar šimtų kompiuterių, sujungtų specialiais kabeliais taip, kad jie galėtų naudotis vienas kito ar bendrais resursais, pavyzdžiui: bylomis, spausdintuvais ir pan. Tokius vietinius kompiuterių tinklus turi tik stambios organizacijos. Internet’o paskirtis ir yra sujungti tinklus į vieną pasaulinį kompiuterių tinklą, vadinamą globaliu kompiuterių tinklu, telefono linijomis, optiniais kabeliais, per palydovinį ryšį.

Eiliniam vartotojui organizacijų tinklai nepasiekiami. Jam tenka bendrauti su vadinamaisiais Internet’o paslaugų tiekėjais – tarpininkais, kurie, patys turėdami ryšį su Internet’u, už tam tikrą mokestį suteikia jį kitiems. Vartotojas, jei tik turi telefoną, per specialų įtaisą (modemą) susiskambina su Internet’o paslaugas teikiančia firma, kuri ir sujungia su Internet’u.

Dauguma Internet’o tinklo paslaugų rūšių realizuota vadinamuoju kliento-serverio architektūros principu. Kliento programa sudaro patikimą ryšį su vartotoju, pavyzdžiui, priima jo įvedamą klaviatūra informaciją arba išveda duomenis, matomus displėjaus ekrane, o serverio programa užtikrina, kad užduotys, kurias perduoda klientas, bus įvykdytos ir rezultatai persiųsti.

Serveris suteikia klientui resursų ir informacijos, kurios jis savo kompiuteryje neturi. Klientai priima vartotojų užklausas bei jų įvedamą informaciją ir siunčia ją į serverį. Serveryje informacija atitinkamu būdu apdorojama, o rezultatai siunčiami atgal klientui. Pastarasis tuos rezultatus pateikia vartotojui jau šiam priimtina forma, paprastai displėjaus ekrane.

1.1. Elektroninis paštas1.1.1. Elektroninis paštas ir virusai

Turbūt kiekvienas esame gavę nepageidaujamų elektroninių laiškų bei virusų. Šiuo metu vienas populiariausių būdų virusams plisti yra elektroniniu paštu. Virusas būna prisegtas prie laiško, o pačio laiško tekstas dažniausiai būna sugeneruotas ir iššaukiantis. Virusas – tai programa, sukurta siekti tikslo, o tikslas – kuo plačiau paplisti, todėl jis stengiasi visais įmanomais būdais daugintis: el. paštu, diskeliais, internetu, vietiniu tinklu. šiame aprašyme aptarsime tik elektroniniu paštu plintančius virusus.

1.1.2. Viruso veikimo principas

Kompiuteris, užkrėstas virusu, kuris plinta elektroninių paštu kaip taisyklė būna prijungtas prie interneto. Populiariausias viruso plitimo būdas – siųsti laiškus su juose prisegtais viruso failais žmonėms, kurie yra įvesti į adresų knygelę. Virusas pakeičia siuntėjo el. pašto adresą, todėl viruso gavėjas nemato tikrojo siuntėjo ir dažnai apkaltina visai nekaltą žmogų. Neskubėkite daryti išvadų, jei iš draugo gavote virusą, tikrasis siuntėjas gali būti ir ne jis. Išsiaiškinti kas yra tikras siuntėjas nesunku, tereikia pažiūrėti laiško papildomą informaciją (header) ir ten galima rasti IP adresą, iš kurio siųstas laiškas su virusu. Pasitaiko atvejų, kai gavėjas gauną virusą pats nuo savęs, pasižiūrėjus papildomą laiško informaciją bus nesunku įsitikinti, kad laiškas siųstas ne iš jūsų kompiuterio. Jei viruso siuntėjas turi jūsų pašto adresą savo adresų knygelėje, jis apsimetė jumis. Kovoti su šiomis blogybėmis nėra labai pigu, bet namų sąlygomis galima išvengti piniginės tuštinimo pasinaudojus nemokamais antivirusais namams, pvz.: AVG (www.grisoft.com). Taip pat galima atsargiau atidarinėti prisegtus failus prie laiškų pasinaudojant šiais patarimais:

· Neatidarinėkite failų su plėtiniais: exe, pif, bat, com, vbs, hta.

· Neatidarinėkite failų, kurie atsiųsti iš nežinomo adresato, arba to failo jūs nelaukėte. Dažnai siuntėjas parašo ką jis siunčia, kitu atveju yra didelė tikimybė, kad tai virusas.

· Jei turite antivirusinę programą, pradžioje patikrinkite failą ar jis „švarus“.

· Laiškai su virusais dažniausiai būna angliški, būkite budrūs.

· Jei laiškas tuščias arba jame prirašyta neaiškių frazių, prie laiško prisegtas failas, o siuntėjas nežinomas – greičiausiai tai laiškas su virusu.

Kiekvienas žinome, kad norint apsisaugoti nuo virusų reikia turėti gerą antivirusinę programą, o dar svarbiau yra ją atnaujinti. Įsitikinkite,

jog ji yra atnaujinta. Atnaujinimas reikalingas papildyti naujų virusų sąrašus, kad jie būtų atpažinti. Jei viruso sukūrimo data bus naujesnė nei jūsų antiviruso atnaujinimas – tikėtina, kad jo nepastebės antivirusas ir jūsų kompiuteris bus užkrėstas.

Požymiai, kurie rodo, jog jūsų kompiuteris apkėstas:

· Neveikia antivirusinė programa arba ji negali atsinaujinti.

· Sulėtėjo kompiuterio darbas.

· Neveikia kai kurios operacinės sistemos funkcijos.

· Kompiuteris ilgai kraunasi arba pats išsijunginėja.

· Interneto greitis žymiai sulėtėjęs.

1.1.3. Nemokami ONLINE antivirusai

Jei neturite antivirusinės programos ir nenorite jos instaliuoti, galite pasinaudoti ONLINE antivirusu. Šis antivirusas atsisiunčiamas per puslapį ir leidžia patikrinti jūsų kompiuterio failus. Šio antiviruso privalumai – nereikia instaliuoti jo į kompiuterį, kiekvieną kart juo naudojantis esi tikras, kad jis yra atnaujintas. Minusai – netikrina jūsų elektroninio pašto- ir failų realiuoju laiku. Jis virusą aptinka ne tada kai jis bando „įlysti“ į kompiuterį, bet kada jau yra įlindęs. Online Antivirusas dažnai neveikia, jei kompiuteris yra jau apkrėstas. Šiuo antivirusu galite pasinaudoti čia:

· housecall.trendmicro.com – gana spartus ir patogus antivirusas, deja dažnai pasitaikydavo, kad jis neveikdavo.

· www.pandasoftware.com/activescan – geras ir patogus antivirusas.

· www.ravantivirus.com/scan – turbūt sparčiausias iš čia išvardintų.

1.1.4. SPAM`as – nepageidaujami laiškai

Be virusų, jūsų elektroniniame pašte dažnai papuola reklaminiai laiškai (SPAM), jie būna ne tik angliški, lietuviški, bet ir kiniški ar kitos kalbos. Klausimas – iš kur reklamos siuntėjas gavo jūsų el. pašto adresą? Dažniausiai el. pašo adresai gaunami iš:

· Jūsų internetinio puslapio, kur paskelbti kontaktai. Šiuo atveju rekomenduojame neskelbti elektroninio pašto adreso tekstiniu būdu. Rodykite savo adresą kaip piešinėlį, tokiu atveju nepavyks adresų rinkėjams automatiškai pamatyti jūsų adreso.

· Registravotės įvairiose internetinėse svetainėse, dažniausiai loterijose, nemokamose pramogose. Apsisaugoti šiuo atveju galite turėdami dvi pašto dėžutes – vieną skirtą tokios registracijoms, kur bus siunčiamas SPAM`as ir kurią tikrinate retai, bei dėžutę, kuria naudojatės dažnai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1112 žodžiai iš 3566 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.