Internetas jo populiariausios paslaugos
5 (100%) 1 vote

Internetas jo populiariausios paslaugos

Turinys

1 Įvadas 3

2 Interneto istorija 3

3 Žiniatinklis 4

3.1 Hipertekstinių dokumentų struktūra 5

4 Bylų paieška 6

5 Elektroninis paštas 7

6 Bylų siuntimas 9

6.1 FTP 9

6.2 P2P 10

7 Telnet 11

8 Tiesioginiai pokalbiai internete 12

9 Apibendrinimas 14

10 Literatūros šaltiniai 15

1 Įvadas

Internetas yra didžiausias pasaulio kompiuterinis tinklas, suprantamas kaip pasaulinis tinklas, jungiantis dešimtis tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje, ir kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Kompiuterinio tinklo pagrindinis tikslas – greitas informacijos perdavimas. Internetas jungia vyriausybines organizacines, firmas bei pavienius asmenis. Vartotojų požiūriu, internetas reiškia įvairias paslaugas, tokias kaip pasaulinį tinklą (WWW arba World Wide Web ), elektroninį paštą (e-mail), IRC (Internet Relay Chat), failų persiuntimus (FTP, P2P) ir kt. Interneto vartojimo tikslai šiandien labai yra įvairūs. Jis yra apėmęs ne tik darbo, bet jau ir laisvalaikio sferą, kaskart pasiūlydamas vis naujas pramogas. Su kiekviena diena žmonių, negalinčių įsivaizduoti savo gyvenimo be interneto, skaičius didėja, ir tie augimo tempai nelėtėja, o, tiesą sakant, priešingai – jis vis dar auga.

2 Interneto istorija

Interneto pradžia siekia „šaltojo karo“ laikus. Tačiau pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas (ARPANET). Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. Tai tuomet sukėlė didžiulę visų nuostabą ir paskatino tinklo tobulinimo procesą. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinių užduočių vykdymui ir ARPANET – civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas Internetu. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija. Viena iš žymiausių Interneto vystymąsi skatinusių naujovių yra hiperteksto pritaikymas informacijos Internete vaizdavimui 90-tųjų pradžioje. 1990 metais tai buvo pavadinta „Pasauliniu voratinkliu“ (World Wide Web, The Web, WWW). Pirma grafinės hipertekstinės informacijos peržiūros programa (browser ar lietuviškai naršyklė) Mosaic tapo didžiausiu Interneto vystymosi stimulu. Iki devintojo dešimtmečio pradžios Internetu daugiausiai naudojosi su mokslu ir švietimu susiję žmonės, vėliau atsirado ir greitai pradėjo didėti komercinių mazgų skaičius.

3 Žiniatinklis

Žiniatinklis (angl. World Wide Web arba WWW), kuris kitaip dar yra vadinamas pasauliniu tinklu, yra interneto dalis, resursai, kuriuos internete galima pasiekti naudojant URL (Vieningus Resursų Identifikatorius). Dėl savo naudojimo populiarumo jis yra neretai supainiojamas apskritai su visu internetu, tačiau tai tėra tik viena iš interneto paslaugų. Pasaulinis tinklas daugiausia remiasi Hipertekstu (HTTP protokolu bei HTML kalba). Hipertekstas (ang. Hypertext) – tai tekstas, kurio atskiros dalys siejamos hipersaitais (ang. Hyperlink) su kitais dokumentais arba to paties dokumento kita vieta. Hipersaitas – tai hipertekste esanti nuoroda, turinti matomą dalį ir po ja paslėptą komponentą, t.y. nurodomo objekto adresą, pagal kurį gali rasti ir parodyti nuorodos rodomą dokumentą bei atversti jį nurodytoje vietoje. Matoma dalis hipertekste kokiu nors būdu išskiriama: nuspalvinama arba pabraukiama.

1 Pav. Hiperteksto pavyzdys

Hipertekste nėra griežtai numatytos sekos, pagal kurią skaitomi atskiri informacijos fragmentai. Informacijos peržiūros seką nusistato pats naršytojas. Hipertekstas remiasi asociatyvaus informacijos parinkimo principu, t.y. nuo vienos minties pereinama prie kitos, grįžtama prie buvusios ir t.t. Paprastame tekste skaitoma nuo pradžios iki galo, nuosekliai sekant autoriaus mintį. O žiniatinklyje naršytojas gali pats valdyti informacijos srautą — pasirinkti tai, ką skaityti ir ko ne.

Žiniatinklį sudaro hipertekstiniai dokumentai, kurie yra saugomi interneto tinklo serveriuose ir yra prieinami kiekvienam žiniatinklio naršytojui. Vartotojas, eidamas nuo vieno saito prie kito, t.y juos aktyvindamas, gali keliauti tiek iš vieno dokumento į kitą, tiek po tą patį dokumentą. Žiniatinklio klientas (programa, programa, su kuria naršome po internetą, arba tiesiog naršyklė) siunčia užklausas (pagal hipersaite nurodytą adresą) į žiniatinklio tarnybinę stotį – programą, analizuojančią ir nusiunčiančią reikalingą dokumentą atgal klientui. Klientai ir tarnybinės stotys tarpusavy bendrauja vadinamuoju hiperteksto perdavimo protokolu , o patys žiniatinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimo kalba . HTML – tai kalba, apibūdinanti žiniatinklio dokumento teksto apipavidalinimą: jo stilių, formatą šriftus ir kt. Taigi šia kalba galima kurti įvairius hipersaitus, taip pat įterpti į dokumentą grafinius bei judančius vaizdus, garso įrašus, garso failus ir pan.

Hiperteksto privalumai Hiperteksto trūkumai

Greitai surandama reikiama informacija Dalinis informacijos pateikimas.
Perskaičius dalį informacijos vartotojas dažnai nežino kur rasti tęsinį, t.y. kokia linkme iš daugelio pasiūlytų variantų pasukti ir ko toliau ieškoti.

Skatinamas tiriamasis mokymasis Informacijos perteklius. Pateiktą informaciją visą laiką reikia vertinti, sunku atrinkti reikalingą ir atmesti nebūtiną.

1 Lentelė. Hiperteksto privalumai ir trūkumai

3.1 Hipertekstinių dokumentų struktūra

Pagrindinės hiperteksto charakteristikos — tai hipersaitai ir rodmenys. Hipersaitai arba tiesiog saitai sujungia rodmenis — hiperteksto dokumentus (animaciją, video ir kt.) ar kitas esamo dokumento dalis. Jeigu hipertekstinį dokumentą sudarantys informacijos fragmentai tik tekstiniai, tuomet toks dokumentas vadinamas hipertekstu. Jeigu hipertekstinį dokumentą sudaro informacijos vienetai, kurių turinys gali būti tiek tekstinė, tiek grafinė, tiek garsinė ar kt. informacija, tuomet toks dokumentas vadinamas hipermedia.

Hipertekstinį dokumentą sudaro dvi dalys:

1. Antraštė, kurioje nurodomas hipertekstinio dokumento pavadinimas.

2. Pagrindinė dalis, kurioje gali būti:

a) Neaktyvus ir aktyvus tekstas (saitas);

b) Neaktyvi grafika (nejudantys ir judantys paveiksliukai, žemėlapiai ir pan.) ir aktyvi grafika (turinti hipersaitą);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 873 žodžiai iš 2866 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.