2006 m. lapkričio 19 d. aš apsilankiau „Intro“ klube. Čia aš išvydau daug įspūdingų darbų. „Intro“ klube vyrauja pop art menas. Todėl visi darbai buvo skirtingi, šokiruojantis savo stiliumi. Darbuose vyravo ryškios spalvos, jie išsiskyrė neįpratu stilizuotu dekoratyvumu, asimetrine kompozicija. Kai kurie darbai panašūs į žurnalų puslapių iškarpas, plakatus. Darbuose „kalbama“ apie šiuolaikinį gyvenimą, siekiama populiarumo, norima kažkuo pritraukti, priartinti žmones prie šio meno.
Pop art menas – XX a. meninis judėjimas pradėtas 1950 m. Anglijoje ir JAV.
Pop art menas plačiai interpretuojamas kaip reakcija į tuomet populiarias abstrakčiojo ekspresionizmo idėjas. Pop menas, kaip pop muzuka, siekė populiarumo, o ne įtikti elitui ir pritraukė didžiulę auditoriją. Idėja buvo suformuota 1958 m. kaip atsakas į Ričardo Hamiltono darbus. Kaip „pop“ judėjimas plačiai pripažintas 1960 metais. Judėjimas kartais buvo vadinamas Neo-Dada. Didelę įtaką padarė dadaizmo pradininkas Marselis Diušampas, Jaspersas Džonsas, Andy Warhol.
Labiausiai darbams įtaką daro šie faktoriai: nuotaika, laikmetis, aplinka, jausmai, technologijos, visuomenės įtaka, dailininko požiūris, mada, fantazija, socialinė aplinka, seksualinis požiūris ir kt.
Pavyzdžiui Lansbergis (dailininkas) savo darbe naudoja labai ryškias spalvas, stilizuotą dekoratyvumą. Savo darbe visas geles, kurias nutapė, pateikė kaip maišatį (viskas į vieną krūvą).Dailininkas Didžpetris savo darbą padarė abstrakčiai. Jo darbas neįprastas, šokiruojantis savo įvaizdžiu. Jis nutapė krūtis ir pateikė jas atvirai.