Inventorizacija ir kiti parengiamieji balanso sudarymo darbai
5 (100%) 1 vote

Inventorizacija ir kiti parengiamieji balanso sudarymo darbai

NEAKYVAIZDINIŲ STUDIJŲ SKYRIUS

BAn3 grupės studentės

INVENTORIZACIJA IR KITI PARENGIAMIEJI BALANSO SUDARYMO DARBAI

Apskaitos pagrindų kursinis darbas

Vadovė

Vilnius 2004

Turinys

1. Įvadas(Inventorizacija, jos tikslai)

2. Inventorizacijos tvarka:

2.1. Bendrosios nuostatos

2.2. Pasirengimas inventorizacijai

2.3. Turto tikrinimas natūra:

2.3.1. Ilgalaikio materialiojo turto inventorizacija.

2.3.2. Žaliavų, medžiagų, pagamintos produkcijos, pinigų ir kitų materialinių vertybių inventorizacija.

2.3.3. Nebaigtos gamybos, nebaigtos statybos ir nebaigtų remonto darbų inventorizacija

2.3.4.Ilgalaikio nematerialiojo turto, vertybinių popierių ir skolų inventorizacija

2.4. Inventorizacijos įforminimas

3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo (amortizacijos) apskaitos tvarka

4. Materialiai atsakingų asmenų atsakomybė

Kiekvienoje įmonėje buhalteriai veda apskaitą, registruodami kiekvieną ūkinį faktą (ūkinis faktas – keičiantis turto (ar) nuosavybės apimtį ar sudėtį). Tačiau buhalteriniuose registruose fiksuojami tik dokumentuoti faktai, o nedokumentuoti lieka nežinioje. Tuo tarpu kai kuriose įmonėse pasitaiko nesąžiningų darbuotojų arba susidaro aplinkybės turtui grobstyti iš šalies. Be šių priežasčių turto sumažėjimui bene nemažiau svarbūs ir kiti faktoriai, kaip antai: kai kurios materialinės vertybės per tam tikrą laiką pakeičia savo masę, t.y. pasunkėja ar palengvėja. Taigi atsargų gali būti ne tik mažiau, bet ir daugiau nei užregistruota buhalteriniuose registruose. Pagaliau atsargų faktiškai daugiau ar mažiau negu užfiksuota buhalterijos knygose yra dar ir dėl paprasčiausių apsirikimų, suklydimų įrašant vienokius ar kitokius skaičius, pajamuojant prekes ir pan. Todėl kartkartėmis būtina patikrinti, ar faktiniai turto likučiai atitinka užfiksuotus apskaitoje. Ypač tai rekomenduojama atlikti prieš parengiant metinę finansinę atskaitomybę. Inventorizacija (inventorizacija – įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos duomenimis) taip pat privaloma atlikti ir kitais atvejais:

• reorganizuojant įmonę (turi būti inventorizuojamas visas įmonės turtas pagal sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos būklę);

• likviduojant įmonę (taip pat inventorizuojamas visas įmonės turtas pagal likviduotojo paskyrimo dienos būklę);

• keičiantis materialiai atsakingiems asmenims (turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę);

• išnuomojus turtą (turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui dienos būklę);

• nusprendus perkainoti turtą (turtas inventorizuojamas pagal perkainojimo dienos būklę);

• nustačius plėšimo, grobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus (pagal jų nustatymo dienos būklę, tai yra nedelsiant);

• nustačius vertybių gedimą (pagal gedimo nustatymo dienos būklę, tai yra nedelsiant);

• įvykus stichinei nelaimei arba gaisrui (kai tik įmanoma, inventorizuojama likusi turto dalis).

Taip pat įmonės turi atlikti neparduotų prekių likučio inventorizaciją, kai įsiregistruoja PVM mokėtojais ir nori atskaityti pirkimo PVM iki įsiregistravimo dienos neparduotoms prekėms.

Inventorizavimą galima suklasifikuoti į 3 rūšis pagal svarbiausius inventorizavimo bruožus. (žr.1 schemą)

Pagal priežastį visos inventorizacijos gali būti skirstomos į tris didelias grupes. Planinės inventorizacijos atliekamos prieš parengiant metinę finansinę atskaitomybę. Metinės inventorizacijos. Taip pat gali būti atliekamos ir periodinės, jeigu kurį nors turtą ar įmonės padalinį reikia inventorizuoti dažniau. Pavyzdžiui, dažniau reikia tikrinti turtą, kurio grobstymo tikimybė didesnė (buitinės prekės, brangų turtą ir pan.). Kai kurios inventorizacijos atliekamos tik tuomet, kai atsiranda kuri nors jas sąlygojusi priežastis. Tokios priežastinės inventorizacijos atliekamos jau minėtais atvejais, kurie išvardinti aukščiau (kur atvejai pažymėti tašku). Kartais inventorizacija atliekama netikėtai (netikėtos inventorizacijos), siekiant patikrinti, ar materialiai atsakingi asmenys yra sąžiningi.

Pagal apimtį visas inventorizacijas priimta skirstyti į ištisines, atrankines ir dalines. Per ištisines inventorizacijas tikrinamas visas be išimties įmonės turtas, taip pat jos nuosavybės ir kreditorinių įsiskolinimų straipsniai. Inventorizuotinų objektų sąrašas pateiktas schemos paskutinėje skiltyje. Dalinės inventorizacijos atliekamos norint patikrinti kurią nors turto dalį. Jos dažniausiai būna priežastinės, – sudegus vienam sandėliui nėra reikalo tikrinti kreditorinių įsiskolonimų, nes tai tarpusavyje visiškai nesusiję dalykai. Per atrankines inventorizacijas tikrinama kuri nors viena ar kelios tam tikro balanso straipsnio turto dalys. Pavyzdžiui, netikėtai patikrinant prekių likučius, galima tikrinti tik didesnės paklausos prekes.

Pagal pobūdį visos inventorizacijos skirstomos į faktines ir dokumentines (pastarosios dar kartais vadinamos revizijomis). Per
faktines inventorizacijas faktiškai įsitikinama, koks turtas yra, – jis pasveriamas, kitaip išmatuojamas, ypatingais atvejais pasitelkiant techninius skaičiavimus, pavyzdžiui, inventorizuojant anglių ar cemento krūvas. Dokumentinės inventorizacijos atliekamos tikrinant nematerialųjį turtą, pavyzdžiui, trečiųjų asmenų skolos įmonei. Jų metu tikrinama, ar dokumentai surašyti teisingai, siunčiamos užklausos įmonės skolininkams – debitoriams, prašant patvirtinti, kad jie tikrai skolingi įmonei buhalterinėje apskaitoje užregistruotas sumas.

Šioje dalyje apžvelgiau inventorizacijos atvejus bei jos rūšis ir tikslus. Toliau pabandysiu dėstyti patį inventorizacijos procesą.

2 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719

INVENTORIZACIJOS TVARKA ²

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka reglamentuoja akcinių, uždarųjų akcinių, kooperatinių, žemės ūkio ir investicinių bendrovių, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, visuomeninių organizacijų bei visų tipų įmonių ir organizacijų junginių, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių įmonių, jų susivienijimų, užsienio valstybių įmonių filialų, atstovybių, taip pat biudžetinių įstaigų (toliau vadinama – įmonės) inventorizaciją. Ši tvarka rekomenduojama individualioms (personalinėms) įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms, komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms, biurams (kontoroms).

2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

inventorizacija – įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos duomenimis;

atskaitingas asmuo – įmonės administracijos vadovo (savininko) paskirtas įmonės darbuotojas, kuriam pavedama gauti pinigus iš įmonės kasos, vykti į komandiruotę, gauti pinigus iš kitų juridinių arba fizinių asmenų už prekes arba paslaugas, mokėti pinigus kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes arba paslaugas, o už gautus ir sumokėtus pinigus atsiskaityti įmonės nustatyta tvarka pateikiant pinigų gavimą ir panaudojimą patvirtinančius dokumentus;

atsakingas asmuo – įmonės administracijos vadovo (savininko) paskirtas įmonės darbuotojas, kuriam pavesta priimti, saugoti ir išmokėti pinigus arba priimti, saugoti, naudoti, perdirbti, gaminti, išduoti (perduoti, parduoti, grąžinti) turtą;

materialiai atsakingas asmuo – įmonės darbuotojas, su kuriuo sudaryta raštiška visiškos materialinės atsakomybės už perduoto jam saugoti, apdirbti, parduoti (išduoti), transportuoti arba panaudoti gamybos procese turto išsaugojimą sutartis;

inventorizavimo aprašas – inventorizacijos faktą patvirtinantis dokumentas, turintis šios tvarkos 52, 53 ir 54 punktuose nurodytus rekvizitus;

sutikrinimo žiniaraštis – apskaitos registras, kuriame nustatomi inventorizacijos rezultatai – įrašomi inventorizacijos aprašuose įrašytų verčių (sumų) ir buhalterinės apskaitos duomenų neatitikimai;

inventorizavimo aprašas-sutikrinimo žiniaraštis – dokumentas, jungiantis inventorizavimo aprašą ir sutikrinimo žiniaraštį.

Ilgalaikio materialiojo turto, ilgalaikio nematerialiojo turto, nebaigtos statybos, žaliavų, medžiagų, kuro, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos, nebaigto remonto, pinigų, vertybinių popierių ir kitos sąvokos vartojamos kaip ir sudarant metinę finansinę atskaitomybę.

3. Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o žemės ūkio įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną.

4. Biudžetinės įstaigos privalo inventorizuoti: ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, pagamintą produkciją, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus ir kitas atsargas, nebaigtą gamybą ir savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus – ne rečiau kaip kartą per metus ir ne anksčiau kaip ataskaitinių metų rugsėjo 30 dieną; nebaigtos statybos darbus, vertybinius popierius, skolas (mokėtinas ir gautinas), įsipareigojimus – ne rečiau kaip kartą per metus ir ne anksčiau kaip ataskaitinių metų lapkričio 30 dieną; maisto produktus, gyvulių prieauglį, penimus gyvulius, paukščius, švelniakailius žvėrelius, bičių šeimas – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį; pinigus kasoje, nepanaudotus specialių apskaitos dokumentų ir kitų numeruotų dokumentų blankus – kiekvieną mėnesį.

5. Visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas reorganizuojant įmonę (pagal sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos būklę) ir likviduojant įmonę (pagal įmonės likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę). Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto
dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Išnuomotas turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui dienos būklę. Perkainojamas turtas inventorizuojamas pagal jo perkainojimo dienos būklę. Nustačius plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus arba vertybių gedimą (pagal nustatymo dienos būklę), po gaisro arba stichinių nelaimių (pagal gaisro arba stichinės nelaimės pasibaigimo dienos būklę) inventorizuojama turto dalis, likusi po gaisro, stichinės nelaimės, plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo fakto arba vertybių gedimo nustatymo. Įmonės administracijos vadovas (savininkas) gali pavesti atlikti inventorizaciją ir dėl kitų priežasčių.

6. Atskirų veiklos sričių turto inventorizacijos specifinius reikalavimus nustato ministerijos pagal jų reguliavimo sričiai priskiriamas ūkio šakas. Kredito įstaigos vykdo turto inventorizaciją pagal apskaitos politikos, suderintos su Lietuvos banku, principus.

7. Jeigu įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose yra nustatytas inventorizacijos atlikimo laikas, taikomos įstatymo arba nutarimo nuostatos.

8. Inventorizuojamas visas įmonėje esantis turtas – ir įtrauktas į apskaitą (nuosavybės arba patikėjimo teise įgytas, nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti), ir dėl kokių nors priežasčių į ją neįtrauktas. Taip pat inventorizuojamas kelyje (nupirktas, bet dar negautas; pirkėjams išsiųstas, bet neparduotas; išsiųstas į filialą, bet filiale negautas) esantis turtas, įmonei nepriklausantis, bet joje esantis turtas (pasiskolintas, išsinuomotas, gautas pagal panaudos sutartis ir kitas).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1629 žodžiai iš 5255 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.