Investavimo esmė realios ir finansinės investicijos
5 (100%) 1 vote

Investavimo esmė realios ir finansinės investicijos

Tema 1: INVESTAVIMO ESMĖ, REALIOS IR FINANSINĖS INVESTICIJOS

1.1. Santaupos kaip investicijų pagrindas

Prieš pradedant nagrinėti investicijų esmę, pirmiausiai reikėtų aptarti santaupas, kurios yra pagrindinis investicijų šaltinis. Paprastoje ekonomikoje pusiausvyra pasiekiama tada, kai santaupos susilygina su investicijomis.

Skirtinguose literatūros šaltiniuose galima rasti įvairių termino santaupos apibrėžimų. Plačiąja prasme santaupų apibrėžimas yra toks:

Santaupos – pajamų dalis, kuri neišleidžiama einamajam vartojimui.

Taigi santaupos yra randamos iš disponuojamų pajamų atėmus vartojimo išlaidas. Siaurąja prasme santaupos skirstomos į asmenines, nacionalines ir priverstines:

Asmeninės santaupos – gyventojų grynųjų pajamų ir vartojimo išlaidų skirtumas.

Nacionalinės santaupos – asmeninių, verslininkų ir vyriausybės santaupų suma.

Priverstinės santaupos – situacija, kai šeimos nekontroliuoja savo pajamų, tampančių santaupomis, nors norėtų jas naudoti, arba kai mokesčiai naudojami investavimo projektams finansuoti.

Geriausiai santaupų ekonominę prasmę atspindi santaupų grafikas (žr. 1 pav.). Jis nusako ryšį tarp trijų elementų – santaupų, vartojimo ir pajamų.

1 pav. Ryšys tarp santaupų, vartojimo ir pajamų

Remiantis grafiku, pateiktu pirmame paveiksle, nubrėžta 45o kampo tiesė atspindi gaunamas grynąsias pajamas ir rodo, kad didėjant pajamos atitinkamai didėja vartojimas, darant prielaidą, kad vartotojai visiškai netaupo. Tačiau realiai uždirbtos pajamos nėra lygios vartojimo išlaidoms, nes dalį pajamų vartotojai skiria taupymui. Taigi santaupų kiekį galima nustatyti remiantis vartojimo tiese. Žinoma, vartotojai, esant skirtingam grynųjų pajamų lygiui, elgsis nevienodai. Kai pajamos yra labai mažos, jie bus linkę suvartoti daugiau nei uždirba, t.y. skolinsis arba naudosis aktyviu turtu, kurį sukaupė praeityje. Tada santaupos bus neigiamas dydis. Kai grynosios pajamos išauga, ūkio subjektai padidina vartojimą, tačiau dalis grynųjų pajamų pasilieka santaupų forma. Kuo aukštesnis grynųjų pajamų lygis, tuo didesnės santaupos.

Santaupų grafikas – tai grafikas, kuris vaizduoja santykį tarp santaupų ir pajamų lygio.

Santaupų grafikas gaunamas atimant vartojimo tiesę iš 45o tiesės, kaip parodyta antrame paveiksle. Santaupų grafiko nuolydis yra lygus ribiniam polinkiui taupyti, kuris apskaičiuojamas kaip santaupų ir grynųjų pajamų santykis. Ribinis polinkis taupyti parodo, kaip pasikeis taupymas, pajamoms išaugus vienu vienetu.

2 pav. Santaupų grafikas

Paprastame ekonomikos modelyje taupytojai yra namų ūkiai, o išplėstame modelyje taupo taip pat įmonės (nepaskirstytas pelnas) ir valstybė (perteklinis biudžetas).

Realiai kalbant, taupymas svarbus tuo, kad jis finansuoja materialius įdėjimus, t.y. atsiranda galimybė investuoti. Taupymas išlaisvina išteklius, kuriuos galima skirti šalies kapitalo atsargų didinimui ir tokiu būdu pagaminti daugiau prekių. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai pasireiškia neigiamas taupymo poveikio efektas. Dėl intensyvaus taupymo gali sumažėti namų ūkio išlaidos vartojimui, kas gali sukelti gamybos apimčių sumažėjimą, kuris savo ruožtu nulems pajamų sumažėjimą. Dėl to namų ūkiai atsidurs prastesnėje padėtyje, negu iki tol, kai ėmė intensyviai taupyti.

1.2. Investicijų apibrėžimas ir jų ekonominė esmė

Ilgalaikė ir efektyvi firmų veikla didele dalimi priklauso nuo investicinio aktyvumo lygio bei investicinės veiklos apimčių. Atskirų ūkio subjektų bei šalių ekonominė veikla žymia dalimi charakterizuojama vykdomų investicijų apimtimi ir formomis.

Terminas investicijos kilęs iš lotyniško žodžio invest, reiškiančio įdėti. Platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą tikslu paskesnio jo padidėjimo. Tuo pačiu kapitalo prieaugio turi pakakti tam, kad investitoriui būtų kompensuota tai, kad jis šiuo periodu atsisako naudoti turimas lėšas, jis turi būti apdovanotas už riziką ir jam turi būti atlyginti būsimi infliacijos nuostoliai.

Šiuolaikinėje literatūroje investicijų apibrėžimo spektras platus. LR įstatymas nurodo, kad:

Investicijos – piniginės lėšos, materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.

Investicija reiškia bet kurios rūšies turtą, investuotą vieno iš investitoriaus tam tikroje teritorijoje su sąlyga, kad investicija atliekama pagal tos teritorijos įstatymus ir ypač, bet ne visada, apima:

· kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitas turtines teises, tokias kaip hipoteka, užstatas ir kitas panašaus pobūdžio teises;

· akcijas, pajus, obligacijas bei kitas dalyvavimo bendrovėse formas;

· pretenzijas į pinigus, kuriuos naudojant buvo sukurta ekonominė vertė ar į bet kurią veiklą pagal kontraktą, turintį ekonominę vertę;

· intelektualinės ir pramoninės nuosavybės teises, patentus, prekių ženklus, techninius procesus, know-how ir bet kurias panašias teises;

· koncesijas pagal viešąją teisę, įskaitant koncesijas gamtinių išteklių žvalgybai, gavybai, apdirbimui ar
eksploatavimui.

Investavimas – tai investuotojo atliekami veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti.

Investuotojai – valstybės, tarptautinės organizacijos, vietiniai ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie investuoja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą.

Strateginis investuotojas – investuotojas, su kuriuo šalies vyriausybė arba jos įgaliota institucija sudaro investicijų sutartį.

Investicinė politika remiasi principais ir metodais, kuriuos valstybiniai organai naudoja skirstydami investicijas įvairioms ūkio šakoms. Investicijų politikos dalis yra investicijų skatinimas.

Investicijų skatinimas – paskatos, kurias teikia vyriausybė arba vietos valdžia, norėdama, kad privatus sektorius investuotų bendrai arba į tam tikrą sritį. Vyriausybės paskatos gali būti tokios: kapitalo dotacijos įrenginių sąnaudoms padengti arba mokesčių lengvatos pelnui, gautam iš investicijų. Vietos valdžia gali skatinti sumažindama arba panaikindama vietinius mokesčius ir sukurdama geras sąlygas būsimiems investuotojams. Tokių paskatų pobūdis visų pirma priklauso nuo vyriausybės tikslų.

Investicijos reikšmingos tuo, kad tai yra indėlis į šalies ekonomikos gerovę. Statant naujas gamyklas, investuojant į naują techniką ir naują produkciją, pramonei leidžiama pateikti daugiau tobulesnių prekių ir paslaugų vartotojams, o investicijos į socialinį kapitalą (mokyklos, sveikatos apsauga) prisideda prie bendro gyvenimo lygio kilimo. Augant investicijoms, didėja nacionalinės pajamos.

Kapitalo prieaugio šaltinis ir pagrindinis investicijų įgyvendinimo motyvas yra gaunamas iš jų pelnas. Šie du procesai – kapitalo įdėjimas ir pelno gavimas – gali vykti skirtingais laikotarpiais. Šiems procesams vykstant vienas po kito, pelnas gaunamas iš karto, kai tik pasibaigia investicinis periodas. Jiems vykstant lygiagrečiai, pelnas pradedamas gauti dar nepasibaigus investavimo etapams (žr. 3, 4 pav.).

3 pav. Kapitalo investavimo ir pelno gavimo procesas

Investicinis pelnas, gautas įgyvendinus projektą

Teigiami pinigų srautai Pajamos dėl turto likvidavimo

Periodai 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Neigiami pinigų srautai Išlaidos turtui likviduoti

4 pav. Investicinio pelno gavimo periodiškumas

Kaip matome atskirais laikotarpiais investicinio pelno suma gali būti mažesnė už investicines sąnaudas. Kita vertus investicinio pelno suma yra labai nepastovi, todėl dažniausiai lyginama bendra investicijų suma su bendrais investicijų kaštais arba diskontuotos jų vertės.

Kalbant apie investicijas tipiškiausia klaida yra ta, kad bet koks lėšų įdėjimas, kuris gali ir nedidinti nei kapitalo prieaugio, nei pelno, suprantamas kaip investicijos. Tokiam lėšų įdėjimui dažniausiai priskiriamos taip vadinamos investicijos televizorių, automobilių, butų ir pan. pirkimui, kurios savo ekonominiu turiniu nepriklauso investicijoms. Įsigyjant šias prekes, lėšos tiesiogiai naudojamos ilgalaikiam vartojimui, išskyrus jei jų įsigijimo tikslas yra pardavimas.

Dažna klaida yra termino investicijos sutapatinimas su terminu kapitaliniai įdėjimai. Investicijos šiuo atveju yra lėšų įdėjimas pagrindinių priemonių atnaujinimui (pastatų, įrengimų, transporto priemonių ir pan.). Tuo pačiu investicijos gali būti panaudotos ir apyvartinėms lėšoms, ir įvairiems finansiniams instrumentams (akcijos, obligacijos), ir atskiroms nematerialių aktyvų rūšims (patentai, licenzijos, know-how). Kapitaliniai įdėjimai suprantami siauresne reikšme ir gali būti kaip viena iš investicijų formų, bet ne jų analogas.

Investicijos nebūtinai yra vien tik piniginių lėšų įdėjimas. Daugumoje apibrėžimų pažymima, kad investicijos yra piniginių lėšų įdėjimas. Su šituo negalima sutikti, nes kapitalo investavimas gali būti vykdomas ne tik pinigais, bet ir kitomis formomis (turtu, finansiniais instrumentais, nematerialiais aktyvais ir t.t.).

Investicijos nebūtinai yra ilgalaikis lėšų įdėjimas. Taip pat daug kur pažymima, kad investicijos yra ilgalaikis lėšų įdėjimas. Atskiros investicijų formos yra ilgalaikės, tačiau investicijos gali būti ir trumpalaikės, pavyzdžiui, trumpalaikiai finansiniai įdėjimai į akcijas, taupomuosius sertifikatus, trumpalaikes obligacijas ir t.t.

1.3. Investicijų paklausa ir investicijų funkcija

Remiantis nacionalinių sąskaitų sistema, Y – C yra dalis pagamintos produkcijos, kuri lieka, patenkinus vartojimo paklausą. Ji vadinama taupymu. Nacionalinių sąskaitų sistema tvirtina, kad santaupos priklauso nuo Y ir lygios investicijoms.

Y = C+I (1), kur

Y – grynai privataus ekonomikos sektoriaus pagaminto produkto apimtis (angl. yield);

C – vartojimo paklausa (angl. consumption);

I – investicijų paklausa (angl. investment).

Y = C+S (2), kur

Y – grynai privataus ekonomikos sektoriaus pagaminto produkto apimtis (angl. yield);

C – vartojimo paklausa (angl. consumption);

S – privataus ūkio santaupos (angl. savings).

Firmos, norėdamos padidinti kapitalą ir atnaujinti nusidėvėjusią jo dalį, įsigyja investicinę produkciją. Namų ūkiai perka vertybinius popierius, kurie sudaro investicijų dalį.

Firmų paklausa gamybos
(darbui, žemei, kapitalui) vadinama investicijų paklausa, kuri sudaro bendrosios paklausos dalį.

AD = C+I+G+NX (3), kur

AD – bendroji paklausa (angl. aggregate demand);

C – vartojimo paklausa (angl. consumption);

I – investicijų paklausa (angl. investment);

G – vyriausybės pirkimai (angl. government);

NX – grynasis eksportas (angl. net export).

Kai pajamos Y yra pastovios, tai investicinių prekių kiekis, kuriam namų ūkiai ir verslo firmos pareiškia paklausą, priklauso nuo palūkanų normos dydžio ir numatyto pelno dydžio:

S = I(r) (4), kur

S – privataus ūkio santaupos (angl. savings);

I – investicijų paklausa (angl. investment);

r – nominalioji palūkanų norma (angl. rate).

Palūkanų norma rodo investicinių projektų kainą. Palūkanų normos didėjimas mažina investicinių projektų skaičių, ir sumažėja paklausa investicinei produkcijai.

Yra nominalioji ir realioji palūkanų norma. Skirtumai susidaro infliacijos arba defliacijos, t.y. kainų nestabilumo, metu.

Nominalioji palūkanų norma – paskolos kaštai.

Realioji palūkanų norma – tai nominalioji palūkanų norma, perskaičiuota, įvertinus infliaciją.

i = r+ (5), kur

i – realioji palūkanų norma (angl. interest);

r – nominalioji palūkanų norma (angl. rate).

– kainų pasikeitimo lygis;

Realioji palūkanų norma rodo tikrą paskolos vertę, todėl investicijos I priklauso ne nuo nominaliosios, o nuo realiosios palūkanų normos.

Investicijų funkcija – investicijų apimties priklausomybė nuo realiosios palūkanų normos.

I = I(i) (6)

5 pav. Investicijų funkcija

5 paveiksle parodyta investicijų funkcija. Investicijų funkcijos nuolydis yra neigiamas, nes, didėjant palūkanų normai, investicijų paklausos dydis mažėja, kadangi mažesnis investicijų skaičius yra pelningas.

6 pav. Taupymo, investicijų ir palūkanų normos ryšys

6 pav. parodyti taupymo ir investicijų funkcijų grafikai. Taupymo funkcija – vertikali linija, nes šiame modelyje santaupos nepriklauso nuo palūkanų normos; investicijų funkcija mažėjanti, nes, kuo didesnė palūkanų norma, tuo mažesnis investicijų skaičius bus pelningas.

Santaupos vaizduoja skolinamų lėšų pasiūlą: namų ūkiai skolina savo sutaupytas lėšas investitoriams arba įneša į sąskaitas bankuose, kurie savo ruožtu juos panaudoja, suteikdami kreditus. Investicijos – tai skolinamų lėšų paklausa: investitoriai skolinasi iš namų ūkio betarpiškai, parduodami jiems obligacijas, arba naudojasi tarpininkų paslaugomis, gaudami bankų kreditus. Kadangi investicijų apimtys priklauso nuo palūkanų normos, paskolų paklausą taip pat lemia palūkanų norma.

Palūkanų norma nėra pastovi. Ji keičiasi tol, kol investicijos susilygins su santaupomis. Jei palūkanų norma nedidelė, tai investicijų paklausa viršys santaupas, t.y. paskolų paklausa viršys pasiūlą. Tuomet palūkanų norma didėja. Priešingu atveju, jei palūkanų norma didelė, santaupų dydis viršija investicijas, nes kreditinių lėšų pasiūla didesnė nei jų paklausa. Palūkanų norma mažėja. Palūkanų norma tampa pusiausvira investicijų ir santaupų kreivių susikirtimo taške E. Esant pusiausviros palūkanų normai iE, investicijos lygios santaupoms arba kreditinių lėšų paklausa lygi jų pasiūlai.

Vienas iš veiksnių, didinantis investicijų paklausą, yra technologijos naujovės.

7 paveiksle parodytos padidėjusios investicijų paklausos pasekmės, kai investicijų funkcijos kreivė paslenka į dešinę – aukštyn. Susiformuoja nauja pusiausvyra E2.

7 pav. Investicijų paklausos didėjimas

Matome, kad pusiausvyros taške investicijos lieka nepasikeitusios. Santaupų pastovus dydis lemia investicijų pusiausvyros apimtį. Kitaip tariant, esant ribotai kreditinių lėšų pasiūlai, investicijų paklausos didėjimas padidina pusiausvirą palūkanų normą.

Tarkime, vartojimo apimtis priklauso nuo palūkanų normos. Remiantis tuo, kad palūkanų norma – taupymo teikiamos pajamos, didesnė palūkanų norma sumažintų vartojimą ir padidintų santaupas. Tokiu atveju taupymo funkcija būtų ne vertikali, o didėjanti, kaip parodyta 8 paveiksle.

8 pav. Santaupų priklausomybė nuo palūkanų normos

Tokiu atveju, esant tiesioginei santaupų ir palūkanų normos priklausomybei, investicijų paklausos padidėjimas padidintų pusiausviros palūkanų normą ir pusiausvyros investicijų lygį. 9 pav. parodyta, kaip investicijų paklausos kreivės paslinkimas aukštyn padidina palūkanų normą ir investicijas. Palūkanų normos padidėjimas skatina namų ūkius daugiau taupyti ir mažiau vartoti, tai sudaro galimybes didinti investicijas.

9 pav. Investicijų didėjimas, jei santaupos priklauso nuo palūkanų normos

Kiti veiksniai, lemiantys investicijų paklausą, esant pastoviai palūkanų normai i0 ir pastumiantys investicijų paklausos kreivę į naują padėtį:

· Lūkesčiai. Investicijų didinimo stimulas – laukiamas pelnas. Jei investitoriai nusiteikę optimistiškai būsimų verslo sąlygų atžvilgiu, tai investicijos didės ir slinksis iš padėties I0 į padėtį I2, jei pesimistiškai – mažės ir slinksis iš padėties I0 į padėtį I1.

· Įrengimų įsigijimo, eksploatavimo, aptarnavimo išlaidos. Šioms išlaidoms didėjant,
mažės investicijų projekto numatytas pelnas, o išlaidoms mažėjant – didės, todėl investicijų apimtis atitinkamai mažėtų arba didėtų.

· Verslo mokesčiai. Laukiamą pelną investitoriai supranta kaip pelno dalį, likusią, sumokėjus mokesčius. Mokesčių didinimas sumažina laukiamą pelną ir kartu investicijų paklausą, o sumažinimas – padidina, kartu padidindamas investicijų paklausą.

· Pagrindinio kapitalo dydis. Jei ūkio šaka turi pakankamai gamybinių pajėgumų, tai papildomų investicijų bus nedaug arba visai nebus, investicijas didina pagrindinio kapitalo trūkumas šakoje.

Investicijų funkcijos panaudojimas Keinso teorijos modelyje reikalauja apibrėžti investicijų priklausomybę nuo nacionalinių pajamų apimties. Didėjant nacionalinėms pajamoms, didėja galimybė investuoti. Nacionalinių pajamų ir investicijų priklausomybės laipsnis bei pobūdis priklauso nuo investicijų rūšies. Grynosios investicijos susideda iš autonominių ir indukuotų investicijų.

Autonominės investicijos – kapitalo didinimo išlaidos, nepriklausančios nuo nacionalinių pajamų kitimo.

Indukuotos investicijos – kapitalo didinimo išlaidos, priklausančios nuo nacionalinių pajamų dydžio, tai investicijos, kurios auga, didėjant BVP (BNP).

Autonominių investicijų finansavimo šaltinis yra valstybės biudžetas ir užsienio paskolos. Autonominių investicijų (horizontali tiesė Ia) ir indukuotų investicijų Ii priklausomybė nuo Y parodyta 10 paveiksle.

10 pav. Autonominės, indukuotos ir grynosios investicijos

Indukuotos investicijos skiriasi nuo autonominių tuo, kad jos priklauso nuo nacionalinių pajamų dydžio, tiksliau, – nuo jų prieaugio:

Ii=f(DY) (7), kur

Ii – indukuotos investicijos (angl. investment);

f – funkcinis ryšys;

ΔY – nacionalinių pajamų prieaugis (angl. yield).

Minėta priklausomybė parodo ribinį polinkį investuoti.

Ribinis polinkis investuoti – investicijų prieaugis, nacionalinėms pajamoms padidėjus vienu vienetu.

(8), kur

MPI – ribinis polinkis investuoti (angl. marginal propensity to invest);

ΔI – investicijų pokytis (angl. investment);

ΔY – nacionalinių pajamų prieaugis (angl. yield).

Ši investicijų ir nacionalinių pajamų priklausomybė indukuotų investicijų grafikui suteikia nežymų teigiamą nuolydį.

1.4. Investicijų rūšys ir klasifikacija

Investicijos patenka į įvairias verslo ir socialines sferas įvairiomis formomis. Kad būtų galima analizuoti, planuoti bei apskaityti investicijas, jos yra klasifikuojamos pagal atskirus požymius.

Pagal investicijų objektus investicijos būna:

· daiktinės (realios) investicijos – tai lėšų įdėjimas įrengimams, prekių atsargomis bei žaliavomis. Kapitaliniai įdėjimai perkant materialųjį turtą (pagrindinis kapitalas arba apyvartinis kapitalas) yra materialieji arba tikrieji įdėjimai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2503 žodžiai iš 8325 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.