Investicijos
5 (100%) 1 vote

Investicijos

TURINYS

1. Įvadas…………………………………………………………………………………………………………3 psl.

2. Investicinės veiklos tiesinis reguliavimas………………………………………………………..5 psl.

3. Finansinės sąskaitos balansas…………………………………………………………………………6 psl.

4. Lietuva patraukli užsienio investuotojams……………………………………………………….8 psl.

5. 2000 m. Pasaulio investicijų apžvalga…………………………………………………………..11 psl.

6. Vieni investuoja, o kiti tik skolina………………………………………………………………..12 psl.

7. Investicijas į Lietuvą skatina stabili teisinė aplinka…………………………………………13 psl.

8. Estijos investicijos Lietuvoje……………………………………………………………………….16 psl.

9. Didžioji Britanija – verslo partnerė……………………………………………………………….16 psl.

10. Kanados verslininkų taikinys – Lietuva……………………………………………………….18 psl.

11. Danų investicijoms Lietuva tik tarpinė stotelė………………………………………………20 psl.

12. Išvados…………………………………………………………………………………………………….24 psl.

13. Naudota literatūra……………………………………………………………………………………..27 psl.

14. Priedai-3-

ĮVADAS

Investicija reiškia bet kurios rūšies turtą, investuotą vieno iš investitoriaus tam tikroje teritorijoje su sąlyga, kad investicija atliekama pagal tos teritorijos įstatymus ir ypač, bet ne visada, apima:

• kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitas turtines teises, tokias kaip hipoteka, užstatas ar turto areštas, ir kitas panašaus pobūdžio teises;

• akcijas, dalis bendrovėse (pajai), obligacijas bei bet kurias kitas dalyvavimo bendrovėse formas;

• pretenzijas į pinigus, kuriuos naudojant buvo sukurta ekonominė vertė ar į bet kurią veiklą pagal kontraktą, turintį ekonominę vertę, taip pat su investicija susijusias paskolas;

• intelektualinės ir pramoninės nuosavybės teises, patentus, prekių ženklus, techninius procesus ir bet kurias panašias teises;

• koncesijas pagal viešąją teisę, įskaitant koncesijas gamtinių išteklių žvalgybai, gavybai, apdirbimui ar eksploatavimui, taip pat visas kitas teises, suteiktas įstatymų, kontraktu ar valdžios atstovų sprendimu.

Investitorius kitos šalies atžvilgiu apima:

• fizinius asmenis, turinčius tos šalies pilietybę pagal tos šalies įstatymus;

• juridinius asmenis, įsteigtus pagal tos šalies įstatymus.

Bendrosios investicijos – tai bendra investicinių lėšų apimtis konkrečiu laikotarpiu, nukreiptų į naują statybą, gamybos priemonių įsigijimą bei prekinių-materialinių atsargų augimą.

Grynosios investicijos – tai bendrųjų investicijų suma, sumažinta amortizacinių suma per atitinkamą laikotarpį.

-4-

Daiktinės investicijos- tai lėšų įdėjimas įrengimais, prekių atsargomis bei žaliavomis.

Nematerialiosios investicijos dažnai literatūroje charakterizuojamas kaip inovacinės investicijos. Į šias investicijas patenka mokslo bei technikos pažangos investicijos, žmogiškasis kapitalas, socialinės investicijos, netiesioginė reklama.

Finansinės investicijos- tai investicijos į įvairius finansinius instrumentus, iš kurių didžiausią dalį sudaro investicijos į vertybinius popierius.

Tiesioginės investicijos- tai betarpiškas investitoriaus dalyvavimas investuojant lėšas bei pasirenkant investavimo objektą. Tiesioginį investavimą vykdo specialiai tam paruošti investitoriai, turintys labai tikslią informaciją apie investicinį objektą, politinę situaciją, ekonominius šalies rodiklius bei gerai išmanantys investavimo procesą.

Netiesioginės investicijos- tai investavimas, atliekamas per įgaliotus asmenis arba tam tikslui skirtas finansines institucijas.

Trumpalaikės investicijos- tai kapitalo investavimas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpį.

Ilgalaikės investicijos- tai kapitalo investavimas ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpį. Ilgalaikės investicijos detalizuojamos sekančiai: a) iki 2 metų; b) nuo 2 iki 3 metų; c) nuo 3 iki 5 metų; d) virš 5 metų. Atitinkamai pagal šią detalizaciją yra skaičiuojamas atitinkamas investicijų atsipirkimas.

Privačios investicijos- tai lėšų įdėjimas į atitinkamus fizinius asmenis, įmones ar organizacijas kitų fizinių ir juridinių asmenų, kurių įstatiniame kapitale nėra valstybinio kapitalo.

Valstybinės investicijos- tai centrinės ir vietinės valdžios organų lėšų įdėjimas į investicinius objektus, atliekamas iš biudžetinių ir nebiudžetinių fondų bei skolintų lėšų.

-5-

Užsienio investicijos- tai lėšų įdėjimas, atliekamas kitų valstybių, užsienio fizinių asmenų ar įmonių ir organizacijų.

Bendros investicijos- tai lėšų įdėjimas, atliekamas įvairių tos ar kitos šalie subjektų.

Investicijos šalies viduje- tai lėšų įdėjimas į investicinius objektus, esančius tos šalies teritorijoje.

Investicijos užsienyje- tai lėšų įdėjimas į investicinius objektus, esančius už tos
šalies ribų.

INVESTICINĖS VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS

Palankus investicinio klimato kūrimas šalyje susijęs su tiksliu teisiniu investicinės veiklos reguliavimu. Šiuo atžvilgiu investicinė veikla yra fizinių ar juridinių asmenų bei šalies praktinių veiksmų atsipirkimas realizuojant investicijas. Šiuo metu Lietuvos teisinė sistema susideda iš daugiau kaip 50 įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių investicinę veiklą. Jie sukuria investicinės veiklos teisinio reguliavimo pagrindą.

Įstatyminė bazė nustato investitorių, t.y. investicinės veiklos subjektų, kurie priima sprendimus įdėti savas, skolintas ir pritrauktas turtines ir intelektualines vertybes į investavimo objektus, teisinį statusą. Įstatyminė bazė deklaruoja, kad visi investicinės veiklos subjektai nepriklausomai nuo nuosavybės ir veiklos formų turi vienodas teises vykdant šią veiklą. Jie taip pat savarankiškai nusistato investicijų tikslus, kryptis ir apimtis. Jie sutarčių pagrindu, tame skaičiuje organizuojant konkursus ir prekybas, pritraukia investicijų realizavimui bet kurios investicinės veiklos dalyvius. Investitorius turi teisę valdyti, naudoti ar kitaip disponuoti investiciniais objektais bei investicijų rezultatais, tame tarpe investicines ir prekybines operacijas Lietuvos teritorijoje.

-6-

Lietuvoje galiojantys teisės aktai kartu su investitorių teisėmis nustato ir tam tikras jų pareigas. Investitorius privalo:

• teikti finansiniams organams deklaracijas apie vykdomų investicijų apimtis ir šaltinius;

• gauti būtiną leidimą ar suderinimą norint atlikti statybą (plačiąja prasme) iš atitinkamų valstybinių organų ir tarnybų (siekiama proporcingai skatinti visų ūkio šakų plėtojimą);

• gauti investicinių objektų dalies, kurioje numatomas technologinių, sanitarinių- higieninių, radiacinių, ekologinių ir architektūrinių reikalavimų atlikimas, normas bei ekspertizių išvadas;

• gauti licenziją specialių rūšių darbams, kurie reikalauja atitinkamos vykdytojo atestacijos, atlikti.

Be to, investicinės veiklos subjektai privalo laikytis nustatytų valstybinių normų ir standartų, teikti nustatyta tvarka buhalterinę ir statistinę atskaitomybę, neleisti nesąžiningos konkurencijos bei vykdyti antimonopolinio reguliavimo reikalavimus.

Įstatymų ir kitų norminių aktų, reguliuojančių investicinę politiką, leidimas yra viena svarbiausių sąlygų realizuojant valstybės investicinę politiką.

FINANSINĖS SĄSKAITOS BALANSAS

Užsienio investicijos Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo nuolat didėja. Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje 1999 m. sudarė 1,95 mlrd. Litų. Palyginti su 1998 m., šių investicijų srautas buvo gerokai mažesnis. Tačiau neskaitant AB “Lietuvos Telekomo” privatizavimo metu gautų įplaukų, tiesioginių užsienio investicijų srautas padidėjo 17,1 procento. Tiesioginių užsienio investicijų (iš to skaičiaus reinvesticijų) augimas rodo, kad, nepaisant ūkio nuosmukio, užsienio investuotojai iš esmės teigiamai vertina ilgalaikes Lietuvos ūkio plėtros perspektyvas. 2000 m. sausio 1 d.

-7-

tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 8,25 mlrd. Litų (2,06 mlrd. JAV dolerių). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 2230 litų (558 JAV doleriai) tiesioginių užsienio investicijų.1999 m. investicijų portfelio įplaukos sudarė 2,03 mlrd. Litų. Įplaukos, gautos už Vyriausybės išplatintas euroobligacijas sudarė 2,11 mlrd. Litų. Per minėtą laikotarpį gautos grynosios užsienio paskolos sudarė 899,8 mln. Litų. Štai per devynis 1999 m. mėnesius grynųjų užsienio paskolų srautas buvo neigiamos (-314,4 mln. litų), o ketvirtąjį ketvirtį jis buvo teigiamas ir sudarė 1,21 mlrd. Litų. 1999 m. valstybės vardu ir su valstybės garantija gautos grynosios užsienio paskolos sudarė 1,0 mlrd. Litų, komercinių bankų – 246,9 mln. Litų, o ūkio subjektų gautos grynosios užsienio paskolos (be valstybės garantijos) buvo neigiamos (–347,5 mln. Litų). Palyginti su 1998 m., bendrųjų grynųjų užsienio paskolų srautas sumažėjo 900,9 mln. Litų.Bendros užsienio kapitalo investicijos Lietuvoje 1999 m. sudarė 4,95 mlrd. Litų, iš kurių 39,3 procento sudarė tiesioginės užsienio investicijos, 41 procentą – investicijų portfelio įplaukos ir 19,7 procento – kitos investicijos, kuriose didžiąją dalį sudarė gautos grynosios užsienio paskolos. Daugiau kaip pusė užsienio kapitalo investicijų buvo nukreipiama Vyriausybės reikmėms – daugiausia šalies biudžeto deficitui finansuoti. Palyginti su 1998 m., bendrųjų užsienio kapitalo investicijų srautas Lietuvoje sumažėjo 860,4 mln. Litų, arba 14,8 procento.Mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas iš dalies buvo finansuojamas iš Vyriausybės euroobligacijų emisijos ir gautų užsienio paskolų. Minėtos įplaukos (laikomos Vyriausybės sąskaitoje Lietuvos banke) buvo tarptautinių oficialiųjų atsargų didėjimo šaltiniu, o jų panaudojimas šias atsargas mažino. 1999 m. oficialiosios tarptautinės atsargos sumažėjo 782.8 mln. Litų. Per 1999 m. Lietuvos bankas pardavė šalies komerciniams bankams 574,9 mln. JAV dolerių daugiau negu pirko. 2000 m. sausio 1d. oficialiosios tarptautinės atsargos (neįskaitant aukso vertės), skaičiuojant

-8-

prekių ir paslaugų importo mėnesiais, sudarė
mėnesio (1999 m. pradžioje – 2,7 mėnesio).

LIETUVA PATRAUKLI UŽSIENIO INVESTUOTOJAMS

INVESTUOTOJAI PANEIGIA JAV KOMPANIJOS “WILLIAMS” VERKŠLENIMUS DĖL NEPALANKIŲ VERSLO SĄLYGŲ

Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje per tris 2001m. ketvirčius siekia 1,7916mlrd. Litų, tai – beveik 70 proc. daugiau nei užpernai per tą patį laikotarpį (1,059 mlrd. Lt.).

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo užsienio investicijos stabiliai auga. Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) investicijų departamento direktorė Raimonda Sadauskienė tikina, jog šį faktą lemia augantis užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuva kaip verslo partnere. Be to, daugelio “Respublikos” kalbintų užsienio kapitalo bendrovių vadovai pažymi, jog gerinant verslo sąlygas vis rezultatyviau bendradarbiaujama su šalies valdžia.

VERTINA OPTIMISTIŠKAI

“PHILIPS Morris Baltics” generalinio direktoriaus Leo Maklaflino teigimu, bendrovės investicijos ir verslo išplėtimas 2001m. rodo, kad kompanija visiškai pasitiki Lietuvos investiciniu klimatu ir yra patenkinta konstruktyviu bendradarbiavimu su Vyriausybe. Tai paminėjo ir “Philip Morris Companies Inc.” vadovas Džefris C.Baiblas, atvykęs į Klaipėdą atidaryti naują tabako paruošimo fabriko.

“Philip Morris Lietuva” įkurta 1993m. Po ketverių metų buvo pastatytas vienas pirmųjų Rytų Europoje naujas tabako fabrikas, į kurį investuota 300mln. lt. Pasak L. Maklaflino, verslo sėkmė skatina tolesnėms investicijoms.

-9-

Pagal “Kraft Foods Lietuva” vadovaujančio direktoriaus Gintaro Rimšelio, Tarptautinis valiutos fondas, kiti užsienio institucijų ekspertai makroekonominės šalies plėtrą vertina palankiai, o tai ženklas, kad investicijų raida nesulėtės.

G. Rimšelis tikina, jog nuo pat “Kraft Foods” įžengimo į Lietuvą 1993m. investicijos tapo esmine strategine nuostata ir sąlyga plečiant kompanijos veiklą, kuriant naujus produktus. To rezultatas – viena stipriausia maisto pramonės įmonių Baltijos regione. 2001m. “Kraft Foods Lietuva” investicijos viršijo 30mln.lt. Iš viso į verslo plėtrą bendrovė investavo apie 160mln.lt.

Bendrovės “Omnitel” prezidento Antano Zabulio teigimu, Lietuvos investicinę aplinką šios bendrovės akcininkai, kurių pagrindinis konsorciumas “Amber Teleholding”, taip pat vertina palankiai. Dėl to 2002 m. į verslo plėtrą numatytą investuoti 260mln.lt. 2000-iais metais “Omnitel” investavo 120 mln., o 2001-iais 165mln. lt. Per gyvavimo laikotarpį bendrovė jau investavo apie 1 mlrd. lt.

Ekspertų vertinimas, kasmet apie ketvirtadalį visų tiesioginių užsienio investicijų sudaro reinvesticijos.

VERTINA PESIMISTIŠKAI

“Deja, investicinis klimatas Lietuvoje priklauso labiau nuo politikos nei nuo verslo”, – tvirtina “Williams International” vykdomasis direktorius R. Meidžorsas.

“Panašu, kad sprendimai dažnai priimami atsižvelgiant į trumpalaikius politinius, o ne ilgalaikius šalies interesus, – sakė R. Meidžorsas. – Lietuvoje kartojasi tas pats uždaras ratas, kai opozicinės partijos iš visų jėgų stengiasi pakenkti partijai, esančiai valdžioje, o ne kartu konstruktyviai dirbti. Kai šios partijos ateina į valdžią, jos daro tokius sprendimus, kurie įrodytų, kad, būdamos opozicijoje, jos buvo teisios, bet vėlgi nesistengia konstruktyviai dirbti su kita puse. Tai galioja mokesčių licencijų išdavimo, investiciniams bei kitiems klausimams”.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1717 žodžiai iš 5508 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.