Investicinis projektas1
5 (100%) 1 vote

Investicinis projektas1

ĮVADAS ——————————————————————————–3

INVESTICINIAI PROJEKTAI ——————————————–4

Investicijos——————————————————————- 5

Investicinis projektas ——————————————————11

INVESTICINIŲ PROJEKTŲ EFEKTYVUMO VERTINIMAS—17

Investicinių projektų efektyvumo vertinimo metodai—————– 17

Valstybinių investicinių projektų efektyvumo vertinimas————-31

Vertinimo metodų kompleksinio taikymo reikšmė ——————–33

IŠVADOS——————————————————————39

LITERATŪRA————————————————————40

ĮVADAS

Investicijos įmonės veiklai turi išlikimą rinkoje lemiančią reikšmę. Nuo investicijų priklauso ilgalaikės plėtros perspektyvos bei išlaidų struktūra. Investicinei veiklai reikalingos didelės išlaidos bei nemažas įšaldytų finansinių lėšų kiekis. Taigi, įmonės veiklos sėkmė yra glaudžiai susijusi su vykdoma investicine veikla. Efektyvių investicinių sprendimų reikšmę veikloje padidina dinamiška konkurencinė verslo aplinka. Investicinių sprendimų priėmimas – sudėtingas ir įvairiapusis procesas, apimantis naujų, patrauklesnių investicinių galimybių paiešką, techninius ir marketingo tyrimus, kurie skirti investicijų pasekmių numatymui, ekonominį pagrindimą, skirtą įvertinti potencialų investicinio projekto pelningumą. Investicinių projektų ekonominis pagrindimas – aktuali tyrimo sritis, įtakojanti investicinių sprendimų priėmimą tiems rinkos dalyviams, kuriems svarbu investicinių projektų pagrįstumas bei efektyvumas.

Investicinių projektų vertinimas – tai svarbus investicijų užtikrinimo būdas, leidžiantis nustatyti investavimo sprendimų efektyvumą pagal tam tikrus kriterijus. Šie kriterijai turi būti grindžiami tiek investicinį projektą įgyvendinančiojo subjekto, tiek investuotojo interesais. Todėl investicijų tikslingumui nustatyti reikalinga patikima investicijų vertinimo metodika, kuri padėtų atrinkti geriausiai investuotojo ir įmonės tikslus atitinkančius projektus. Taigi, investicinių projektų efektyvumo analizė, kuriai priklauso ir investicinio projekto ekonominis pagrindimas, suteikia galimybę rasti tokį išlaidų pasiskirstymą laike bei priimti tokius investicinius sprendimus, kurie leidžia esamų išlaidų panaudojimą paskirstyti taip, kad ateityje būtų gaunamas pelnas.

Darbo tikslas – išanalizuoti investicinio projekto ekonominio pagrindimo metodus.

Darbo tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai :

1. Apibūdinti investicijas, jų tipus bei investicijų vertinimo kriterijus.

2. Nusakyti investicinio projekto sąvoką, jį apibūdinančias charakteristikas.

INVESTICINIAI PROJEKTAI

Šiuolaikinės visuomenės vystymasis dažnai charakterizuojamas „globalizacijos“ sąvoka. Tiek valstybės, tiek organizacijos ar pavieniai žmonės – visi paminėti visuomenės elementai išgyvena šį procesą. Besikeičiančios veiklos sąlygos reikalauja iš naujo įvertinti veiklos būdus. Pvz., makroekonomikoje ima vyrauti regionų plėtros aktualijos, o mikrolygyje „mokslinio-techninio progreso augimas skatina organizacijas keistis, kadangi sėkmė priklauso nuo sugebėjimo adaptuotis prie greitai kintančių sąlygų, tuo labiau globalioje rinkoje. Projektų vadyba yra universali tokių pokyčių valdymo metodologija“ (13, p. 11). Investicinių resursų valdymas, taikant projektų valdymo galimybes, skatina efektyvią veiklą.

Investicinių projektų tyrimo poreikio didėjimas

Po antrojo pasaulinio karo greitas ekonominis augimas ir technologinė pažanga praplėtė investicines galimybes. Jos tapo prieinamos netgi pavienėms firmoms. Ribotų išteklių kiekis jau nebebuvo kliūtimi. Technologinė pažanga suformavo kapitalui imlią pramonę. Investiciniai sprendimai tapo ilgalaikę firmos veiklą įtakojančiais sprendimais, nes sustiprėjo firmos veiklos perspektyvų priklausomybė nuo sprendimų priimtų praeityje. Pramonės sudėtingumas dar labiau padidino investicinių projektų tyrimo poreikį, kadangi kompetentingas investicinių projektų efektyvumo įvertinimas didino tikimybę, jog nors ir riboti, tačiau dėl finansų rinkos galimybių labiau prieinamais tapę investiciniai resursai bus optimaliai bei, strateginiu požiūriu, pelningai panaudoti. Svarbu prisiminti, kad pagrindiniai investicinių projektų tikslai – ne pagaminamos produkcijos apimties maksimizavimas ar išlaidų minimizavimas, techninis projekto efektyvumas ai:’ pelno maksimizavimas, bet optimalus santykis tarp visų techninių ir ekonominių aspektų, kurie gali būti ilgalaikės veiklos planavimo pagrindu. Taigi, investicinių projektų vertinimas buvo perleistas specialistams. Vertinimo patikimumui yra būtinas taisyklių kompleksas, kurio taikymo dėka galimas efektyvių investicinių sprendimų priėmimas.

Investicijos

Intensyvi konkurencinė aplinka, globalizacijos tendencijos ekonominiams rinkos subjektams iškelia iššūkius. Todėl tiek organizacijoms, įtakojančioms tarptautinę ekonomiką, tiek šalių vyriausybėms, tiek pelno ar ne pelno siekiančioms įmonėms bei fiziniams asmenims, sprendžiant išlikimo rinkoje, vystymo/vystymosi klausimus, tenka priimti įvairius sprendimus, dažnai susijusius su
� samprata

Terminas „investicijos“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „invest“, reiškiančio įdėti. Ekonomikos terminų žodyne investicijos apibrėžiamos kaip išlaidos, perkant finansinius vertybinius popierius, ir kaip kapitaliniai įdėjimai, perkant materialųjį

turtą ar akcijas (6, p.166). Investicijų supratimas tik išlaidų prasme yra per siauras. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog investicijas, traktuojant kaip išlaidas, jų negalima sutapatinti su einamosiomis išlaidomis. Pagrindinį skirtumą, šiuo požiūriu, sudaro investicinių išlaidų vienkartiškumo savybė. Ši investicijų savybė pabrėžia investicinių projektų vertinimo patikimumo svarbą. Kadangi didžioji dalis kapitalinių įdėjimų yra specializuoti, alternatyvus jų panaudojimas yra praktiškai neįmanomas. Klaidingai įvertinus investicinį projektą, vienintelė galimybė būna atsisakyti pradėto investicinio projekto realizavimo.

Investavimas, bendrąja prasme, – tai atidėtas vartojimas (4, p. 4). Vardan tikėtinos didesnės vartojimo galios ateityje atsisakoma dalies dabarties (einamojo) vartojimo. Klasikinis pavyzdys -pensijų fondai. Darbuotojai einamajam vartojimui gauna ne visą savo darbo užmokestį. Dalį atlyginimo jie atideda į kaupiamąją sąskaitą ateities vartojimui.

Investicijos suprantamos, kaip įdedamų lėšų srautas, su tam tikru tikslu atitrauktas nuo einamojo jo suvartojimo (15, p. 32). Investicijas sudaro dvi pagrindinės tokių įdėjimų grupės: kapitalą formuojančios (realiosios, grynosios) ir finansinės investicijos.

· Kapitalą formuojančios investicijos — gamybos ir paslaugų sferos palaikymui bei vystymui skirtos investicijos. Jos apima: investicijas į pagrindinį kapitalą, išlaidas kapitalo remontui, investicijas žemei, žemėvaldos objektams įsigyti, investicijas į nematerialius aktyvus (patentus, licenzijas, programinius produktus, mokslinius-tiriamuosius, bandomuosius-konstrukcinius darbus, investicijas į materialinių priemonių atsargu papildymą, t.t.) [15, p.32]. „Turto“ sąvoka apima materialias vertybes, kurias galima matyti, jausti, laikyti ar kolekcionuoti bei teises susijusias su jų gamyba, tobulinimu, kaupimu.

· Finansinės investicijos – tai lėšų įdėjimas į fondų ar pinigų rinkų vertybes. Fondų rinkos vertybes sudaro: valstybės trumpalaikės obligacijos, valstybės skolos obligacijos, t.t. Pinigų rinkoje perkami ir parduodami šie vertybiniai popieriai: valiuta, depozitai, tarpbankiniai komerciniai kreditai, t.t. (15, p.32). Finansų rinkos objektu yra finansiniai aktyvai. Tai yra einamųjų teisių paraiškos į tam tikras vertybes, išreikštos juridinę galią turinčio dokumento nustatyta forma, pvz., akcijos ar obligacijos. Šiuo atveju pagrindini:; investitoriaus uždavinys yra optimalaus investicijų portfelio suformavimas ir valdymas, fondų rinkoje perkant ir parduodant vertybinius popierius, taigi, vykdant trumpalaikes finansines operacijas.

Lietuvos Respublikos Investicijų įstatyme (1999) investicijos apibrėžiamos kaip piniginės lėšos ir nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas, siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą (6).

Investicijų sampratos praplėtimas investicijų objekto ir investicijų tikslo sąvokomis, investicinę veiklą leidžia analizuoti investicinių sprendimų tikslingumo bei efektyvumo aspektais. LR Investicijų įstatyme investicijų tikslas ir objektas apibrėžiami kaip investavimas, „siekiant gauti pelną bei pasiekti tam tikrą socialinį ir ekonominį efektą“.

Visi investicijų apibrėžimai turi keletą bruožų, kurie nusako pagrindines investicijų savybes:

· Investicijas sudaro finansinės išlaidos;

· Grąža iš investicijų gaunama ateityje;

· Investicijų rezultatų nustatymą įtakoja rizikos ir neapibrėžtumo elementai;

· Kapitalinius įdėjimus apimančios investicijos sietinos su strateginių tikslų įgyvendinimu.

1 pav. Investicijų elementai

Investicijos – tai finansinių išteklių sąnaudos turtui (materialiam, nematerialiam, finansiniam) įsigyti, norint gauti numatytą socialinį ar ekonominį rezultatą (5, p.15).

Investicijų klasifikavimas. Kriterijai

Skirtingos investicijos turi skirtingą įtaką įmonei, nes skirtingos investicijos sukelia skirtingas problemas. Todėl yra svarbu investicijas klasifikuoti pagal aktualius kriterijus. Investicinio projekto charakterizavimas, investicijų klasifikavimo pagrindu, yra būtinas investicinio projekto efektyvumo vertinimo metodų sistemos elementas.

Egzistuoja daug galimų klasifikavimo būdų.

Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Investicijų įstatyme pateikta klasifikacija pagal keturis pagrindinius kriterijus: investuotojo įtaką ūkio subjektui, investuotojo nuolatinę buveinę, investuotojo statusą, investavimo objektą (žr. 1 lent.), (6).1 lentelė

Investicijų rūšys

Pagal investuotojo įtaką ūkio subjektui Pagal investuotojo nuolatinę buveinę Pagal investuotojo statusą Pagal investavimo objektą

Tiesioginės investicijos:- investicijos ūkio subjektui steigti- įregistruoto ūkio subjekto kapitalui ar jo daliai įsigyti- reinvesticijos- paskolos ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalas ar jo dalis- subordinuotos paskolos, investuojant įsigyta kapitalo dalis suteikia
investuotojui galimybę įtakoti ūkio subjektąNetiesioginės investicijos:investuojant įsigyta kapitalo dalis nesuteikia investuotojui galimybės įtakoti ūkio subjektą Vidaus:- šalies fizinių ir juridinių asmenų investicijos šalyjeUžsienio:užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investicijos šalyje Valstybės:investicijos valstybės poreikiams tenkinti:- nacionalinio biudžeto, valstybės (savivaldybių) fondų lėšomis- Lietuvos valstybės (savivaldybių) vardu gautomis paskolomis- valstybės (savivaldybių) įmonių lėšomis- valstybės (savivaldybių) turtuvalstybės (savivaldybių) suteikiamomis paskolų garantijomis Kapitalo:- ilgalaikiam materialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti- ilgalaikiam nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidintiFinansinės:- visos investicijos, išskyrus nurodytas kapitalo investicijas

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymas. Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2127Be to, investicijas galima skirstyti pagal veiksmų kryptį, tai yra pagal investicijų paskirtį. Šis kriterijus taikytinas kapitalinių įdėjimų klasifikavimui, kadangi įvertina investicinių įdėjimų poveikį įmonės steigimui, gamybinio potencialo didinimui ar ilgalaikio materialaus turto struktūrai. Ši klasifikacija įvertina investicinių įdėjimų ir investicinio objekto (gamybinės įmonės) gyvavimo ciklo tarpusavio priklausomybę. Teigiama, jog investicijos gali būti orientuotos į tokius kryptingus veiksmus:

Pradinės investicijos, arba neto-investicijos , vykdomos kuriant arba perkant įmonę

· Ekstensyvios-plėtimosi-investicijos, nukreiptos gamybinio potencialo didinimui

· Reinvesticijos , skirtos ilgalaikio materialaus turto struktūros palaikymui

Sisteminį požiūrį į investicinių projektų klasifikavimą siūlo W. Kern (1995). Kriterijai skirstomi į dvi pagrindines grupes: pagrindinius kriterijus ir papildomus. Pagrindiniai kriterijai apima investicinį projektą ekonominiu požiūriu įtakojančius veiksnius. Papildomiems priklauso su išorine investicinių projektų išraiška susiję veiksniai (žr. 2 pav.).

Papildomi kriterijai charakterizuoja investicinį projektą pagal problemą: nustatoma investicijų priežastis, objektas bei investicijų sritis.

Pagrindiniai kriterijai yra susiję su investicijų įvertinimo galimybių nustatymu. Žinant kurie iš kriterijų gali būti kiekybiškai, kurie kokybiškai įvertinti, pasirenkamas atitinkamas investicinio projekto vertinimo metodas.

Svarbu paminėti, kad kiekvienas atskirai paimtas investicinis pasiūlymas gali priklausyti nuo kito investicinio pasiūlymo. Kaip teigia Vilenskij P. L., Livshchin, V. N., Orlova E. R., Smoliak S. A (1998), investicinių projektų ekonominė priklausomybė pripažįstama tuomet, kai pinigų srautai, laukiami iš pirmojo projekto, pasikeičia, priklausomai nuo to, ar įgyvendinamas kitas investicinis projektas, ar ne. Jeigu pinigų srautams kito investicinio projekto įgyvendinimas arba neįgyvendinimas nebeturi įtakos – tuomet investiciniai projektai nepriklausomi (15, p. 33).

2 pav. Investicinių projektų klasifikavimo kriterijai pagal W. Kern (5, p. 13)

Sisteminis požiūris į investicinių pasiūlymų klasifikavimą sudaro galimybę gauti pradinę investicinio projekto charakteristiką bei palengvina tinkamų vertinimo metodų pasirinkimą, kadangi šiame etape (klasifikavimo) nustatomi investicijų vertinimo kriterijai – identifikuojamas investicinis projektas.

Investicinis projektas

Investicinio projekto sąvokos ir jį apibūdinančių charakteristikų apibrėžimas leis geriau suprasti investicinio projekto rengimo, investicinių sprendimų priėmimo procesus.

Investicinio projekto sąvoka

Lotynų kalboje žodis „projectus“ reiškia „mestas į priekį“. Projektai savo prigimtimi yra susiję su pokyčiais, pasikeitimais. Kiekvienas projektas prasideda nuo idėjos. Pagrindinės idėjos savybės – naujumas, aktualumas. Pasak RF Valstybinio valdymo universiteto bei Rusijos federacijos kadrų parengimo nacionalinio fondo specialistų, bet kokio projekto esmė yra pokyčiai. Siūloma projektus suprasti kaip ribotą laike, tikslingą atskiros sistemos pakeitimą, atitinkantį nustatytus reikalavimus rezultatų, kokybei, galimų išlaidų ir resursų riboms. Be to, kiekvienas projektas pasižymi jam būdinga organizacine specifika. Būtina suprasti projektų tikslingos veiklos reikšmę. Projekto tikslo sąvoka reiškia norimą veiklos rezultatą, pasiekiamą nustatytame laikotarpyje. Nustatant tikslą, privaloma vienareikšmiškai apibrėžti projekto rezultatus, jo pradžios ir pabaigos datas, savikainą, tikslų keitimo tvarką, priklausomų tikslų hierarchiją (13, p. 20).

Investicinio projekto iniciatyva kyla iš idėjos. Ją pavertus potencialiu investiciniu pasiūlymu, suformuluojamas konkretus investicinio projekto tikslas. Priimami sprendimai, susiję su investicinio pasiūlymo įvertinimu, realizavimo planavimu, realizacinio plano įgyvendinimu. Gaunami rezultatai, kuriems turėtų būti taikomas monitoringas , norint garantuoti pasiektų rezultatų efektyvų funkcionavimą, bei investavimo pradžioje prisiimtos rizikos mažinimą. Taip galima apibūdinti pagrindinius investicinio projekto elementus projekto valdymo sprendimų priėmimo kontekste
(žr. 3 pav.).

3 pav. Projektą sudarantys pagrindiniai elementai

Lietuvos Respublikos Investicijų įstatyme (1999) investicinis projektas apibrėžiamas kaip dokumentas finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis ;projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus (6).

Teigiama, jog sąvoką „investicinis projektas“ galima suprasti dviem prasmėm (12, p.,17):

tai yra darbas ar veikla, numatanti kompleksą veiksmų, priemonių tikslų pasiekimui;

tai yra organizacinių-teisinių ir skaičiavimais pagristų finansinių dokumentų sistema.

Šiame darbe investicinis projektas suprantamas kaip investicinio pasiūlymo įgyvendinimo priemonių kompleksas bei pasiūlymo ekonominis pagrindimas.

Investicinio projekto savybės

Išanalizavus investicinio projekto sąvoką, galima teigti, jog pagrindinės projekto savybės yra susijusios su idėjos novatoriškumu, išteklių ribotumu (pvz., jautrumas savikainai, griežtai laike apibrėžtos darbų pradžios ir pabaigos datos), tikslų konkretumu bei proceso, rezultatų unikalumu.

V. Bagdonas (1996) nurodo šias pagrindines investicinių projektų savybes (11):

· ribotų išteklių panaudojimas, tikintis iš to naudos ateityje;

· investicinis projektas planuojamas, finansuojamas, įgyvendinamas kaip visuma, taikant specifines konkrečiam projektui sumodeliuotas schemas;

· nustatytas konkretus pradžios ir pabaigos laikas, per kurį ketinama pasiekti nustatytus konkrečius tikslus;

· projektas turi organizacines, teritorines, veiklos srities ar kitokias ribas.

RF Valstybinio valdymo universiteto bei Rusijos federacijos kadrų parengimo nacionalinio fondo specialistai išskiria tokias investicinio projekto savybes: naujumas, unikalumas, nepakartojamumas, kompleksiškumas, sistematiškumas, vientisumas, adaptyvumas, pastovumas, patikimumas (13, p. 34).

Apibendrinus pagrindinėmis investicinio projekto savybėmis šiame darbe laikysime: apibrėžtą tikslą, konkrečias pradžios ir pabaigos datas, išteklių ribotumą, specifiškumą, sistematiškumą (žr. 4 pav.).

4 pav. Pagrindinės investicinio projekto savybės

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2162 žodžiai iš 7203 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.