Kas yra IP Telefonija ?
IP Telefonija – technologija, kuri įmanomu daro bet kokio IP (
Interneto Protokolą ) tinklo ( įskaitant ir Interneto ) panaudojimą
organizacijoje, tarptautinių ir tarpmiestinių pokalbių tvarkymą bei faksų
perdavimą realaus laiko režime. Kitaip tariant, IP telefonija naudoja IP
tinklus ( įskaitant internetą ) užkoduotam balso bei faksimilinio ryšio
perdavimui tarp dviejų vartotojų realaus laiko režime.
IP Telefonija – telefono ryšio paslauga, alternatyvi fiksuotam
ryšiui.
Tai lengviausias ir pigiausias būdas skambinti iš asmeninio kompiuterio,
įprasto ar mobiliojo telefono aparato bet kurios pasaulio valstybės
telefono abonentui.
Paslauga itin naudinga norint bet kurio paros metu pasikalbėti su
kito miesto as net kitos šalies abonentu.
Labai dažnai šia paslauga naudojasi įmonės, kurios turi daug verslo
partnerių užsienyje.
IP Telefonijoje naudojamas IP duomenų tinklas, kad įmonė užuot
naudojusi atskirus balso ir duomenų tinklus, galėtų naudotis bendru tinklu.
Toks duomenis, balsą ir vaizdą jungiantis tinklas naudingas, nes sumažina
išlaidas, supaprastina priežiūros ir konfigūravimo procedūras ir padeda
lengviau integruoti toli esančius įmonės padalinius į bendrą tinklą.
Naudojantis IP Telefonija tereikia turėti Interneto ryšį, programinę
ir garso įrangą ( jeigu norite bendrauti per kompiuterį ) arba paprastą
telefoninį ryšį ir IP telefono aparatą.
IP Telefonijos privalumai :
➢ Ekonomiška – norėdami gauti paslaugas Klientai neprivalo turėti bei
išlaikyti kitų ryšio tiekėjų abonentinių numerių.Pokalbio kokybė
prilygsta tradicinio ryšio kokybei.
➢ Pigu – išlaidos mažos nes naudojamas tinklas apjungia balso ir duomenų
tinklus.Be to tarptautinių pokalbių tarifai yra žemesni nei fiksuoto
ryšio ar mobilaus ryšio tarifai.
➢ Sveika – nėra jokio spinduliavimo ( mobilieji tinklai )
➢ Alternatyvu – tai galimybė pasirinkti fiksuotą telefono ryšį (
nepririšant kliento prie geografinės vietovės – personaliniai 700
numeriai)
➢ Lankstu – paslauga gali efektyviai naudotis valstybės ir institucijos,
ir verslo įmonės, ir privatūs asmenys. Klientai gali naudotis visomis
tinkle teikiamomis paslaugomis, nesvarbu kur jie būtų prisijungę.
➢ Naudinga – klientams atsiranda galimybė gauti daugiau paslaugų
Integruotos IP programos padidina darbo efektyvumą, pagerina klientų
aptarnavimą. Naudojant bendrą IP infrastruktūra ir tinklų architektūros
atvirumas leidžia labai greitai kurti naujas ir vystyti esamas
programas.
➢ Pastovu – tai stabiliai pigi galimybė skambinti savame tinkle bei į
visus kitus tinklus Lietuvoje bei užsienyje.
➢ Universalu – Ryšys realiuoju laiku su bet kuria pasaulio šalimi
pasinaudojant viena iš šių prisijungimo galimybių:
➢ Telefonas prie telefono
➢ Kompiuteris prie telefono
➢ Kompiuteris prie kompiuterio
Egzistuoja du IP Telefonijos prijungimo sprendimai ( biuro ir namų ):
➢ Biuro variantas – sujungiamos dvi ar daugiau įmonės telefonų stočių-
telefonų esančių Interneto arba IP tinkle. Skambučiams tarp šių stočių-
telefonų galioja trumpieji numeriai.
➢ Namų variantas – į kompiuterį, prijungtą prie Interneto tinklo,
diegiama programa, jungiamas IP telefonas arba specialus įrenginys,
kuris leidžia skambinti į užsienį.
Internetinės telefonijos sukelta revoliucija
Ši “paketų revoliucija” yra vadinama daugeliu vardų : Voice over
Packet, Voice on the net, Internetinė telefonija ar Voice over IP, trumpiau
pasakius VoIP.
Visą laiką nuo tada, kai pokalbius reikėdavo komutuoti rankiniu būdu,
iki šiuolaikinės technikos lygio su jos sparčiomis ir didelių investicijų
pareikalavusiomis skaitmeninėmis stotimis visa telekomunikacijų
infrastruktūra buvo kuriama turint galvoje vieną tikslą – komutuojamų
grandinių balso telefoniją. Iki pat aštuntojo dešimtmečio ši telefonija
buvo vienintelė ryšio rūšis, o jos veikimui reikėjo iš esmės kokiu nors
būdu, panaudojant krūvą relių ir komutatorių, sudaryti fizinę jungtį ( arba
grandinę) tarp dviejų telefono ragelių.
Nebrangus duomenų perdavimas
Septintajame dešimtmetyje, pradėjus pardavinėti kompiuterius, tas
pats telefono tinklas buvo pradėtas naudoti ir duomenų ryšiui palaikyti,
tačiau tai dar buvo daroma labai nerangiai. Vienintelė išeitis tuomet buvo
modemų aptarnaujamasis tinklas. Daug metų analoginiai modemai vis sparčiau
perduodavo telefono tinklais duomenis, bet juos visą laiką ribojo
nepakankamas dažnių juostos plotis. Tradiciškai telefono tinklai buvo
orientuoti tik nuo 300 Hz iki 3600 Hz į garso dažnių diapazoną, be to,
juose buvo didelis triukšmo lygis. Jeigu abonentai dar sugebėdavo užmegzti
daugmaž normalius pokalbius, tai modemams tekdavo kur kas
otis.
Nuo devintojo dešimtmečio pradžios telefono tinklas palaipsniui virto
skaitmeniniu. Analoginis signalas būdavo užkoduojamas skaitmenine seka,
perduodama nuo vienos telefono stoties iki kitos. Nuo telefono stoties iki
vietinės kilpos ir abonentų perdavimas ir toliau buvo atliekamas dvilaide
analogine jungtimi. Visa tai veikė gana gerai, kol komutatoriai buvo
apkrauti ne per dideliais duomenų srautais, t.y. tol, kol neatsirado
sparčiai besiplečiantis internetas.
VoIP revoliucija vis stipriau reiškiasi dėl primenančio sprogimą
Internetinio ryšio plėtimosi. Dėl to vis didesnė pinigų dalis investuojamų
į infrastruktūrą atitenka sparčioms paketinio duomenų perdavimo
technologijoms. Tie laikai, kai buvo stengtasi į balso ryšio tinklą
sutalpinti kuo daugiau duomenų, jau praėjo. Atėjo metas prie Internetinio
ryšio pritaikyti patį balso ryšį.
Internetas sparčiai juda į priekį
Interneto augimas ir jo populiarumas nustebino visus, ypač tuos
regionų tinklų ryšio operatorių darbuotojus, kurie planavo didinti tinklų
pralaidą. Niekas nesitikėjo tokios sparčiai augančios paklausos, poreikio
vis didesniam dažnių juostos pločiui ir to, kad bendras spaudimas
komutuojamų grandinių infrastruktūrai pradės labai sparčiai stiprėti. Nors
Interneto pagrindą sudaro komutuojamų paketų ryšys, firmos ir atskiri
vartotojai buvo beveik be išimčių priversti prie jo jungtis per modemus ir
komutuojamų grandinių tipo vietinio ryšio kilpas.
Telekomų pralaido planuotojai rėmėsi trunkančiomis apie keletą
minučių tipiškomis įprastinių telefono pokalbių trukmėmis. Kadangi
Amerikoje vietiniai pokalbiai buvo nemokami, atsirado nemažai Internetinių
paslaugų tiekėjų, kurie siūlė tiek Internetinių paslaugų, “kiek sugebėsite
suvalgyti”, naršymo sesija galėdavo užtrukti valandų valandas.
Pasitaikydavo vartotojų, kurie užimdavo liniją po 24 valandas per parą.
Tai, švelniai tariant, darė gana neigiamą poveikį įprastinių pokalbių
tinklo prielaidai.
Naujas tinklo problemos sprendimas
vis daugiau ir daugiau žmonių jungiantis prie tinklo ši problema
nuolat aštrėjo. Ji aštrėja ir toliau. Nustatyta, kad Jungtinėse Amerikos
Valstijose bendras Internetinių duomenų srautas viršijo balso ryšio srautus
jau praėjusiais metais ( Žr. 1 pav.). Šia problemą išspręsti padeda naujas
komutuojamų paketų tinklas, kuris duomenis perduoda atskirai ir
nepriklausomai nuo balso ryšio komutuojamų grandinių tinklo.
1 pav. Balso ir duomenų ryšio srautų augimas.
Vietiniuose tinkluose ši problema sprendžiama keliais būdais:
pasitelkiant kabelinius modemus, palydovinio ryšio jungtis ar DSL. Visų jų
privalumas yra didesnės ryšio spartos, dažnai siekiančios
1-5 Mb/s, be to, išvengiama bet kokio kontakto su tradiciniu telefono
tinklu.
Internetiniai pokalbiai
taigi balso ir duomenų perdavimui iki šiol turime du atskirus
tinklus. Komutuojamų grandinių ir komutuojamų paketų ryšys labai skiriasi,
taigi, ir šių dviejų tinklų tipai turi panašų principinį skirtumą –
apskaitos sistemą. Mes esame pripratę mokėti daugiau, kai atstumas tarp
pašnekovų yra didesnis, ypač jeigu yra kalbama apie tarptautinius
pokalbius. Interneto tokio atstumo komponento nėra. Mokant už savo
prisijungimą prie Interneto, gretimame pastate esančios svetainės
aplankymas kainuoja lygiai tiek pat, kaip ir esančios kitoje planetos
pusėje svetainės.
Nemažai žmonių mąstė, jei tiek metų balso ryšio tinklais
perdavinėjami duomenys, tai kodėl duomenų perdavimo tinklais negalime
užmegzti balso ryšio seansų? Skatinamos naujų verslo galimybių susikūrė
naujos firmos, pasivadinusios “Voice providers” (balso ryšio tiekėjais),
nors jos turėjo tik paketų perdavimui tinkančią infrastruktūrą, o
sujungimus atlikdavo per tradicinius telefono tinklus. Iki šiol pajamos už
VoIP paslaugas, palyginus su kitomis paslaugomis, buvo nedidelės, tačiau
prognozuojama kad netolimoje ateityje jos stipriai išaugs.
2 pav. VoIP įrangos pardavimo augimas.
Interneto telefonijai yra sukurta ir nuolat tobulinama visiškai
naujai sukurta architektūra. Kaip to buvo galima tikėtis, architektūrą
sudaro daug aparatūrinės ir programinės įrangos komponentų. Šių komponentų
augančios pardavimo apimtys rodo, kaip greitai ši infrastruktūra įleido
savo šaknis ir pradeda atimti iš esamų tinklų pajamas. 2 pav. Parodo VoIP
sąsajų ( gateway), atsakingų už senųjų ir naujųjų tinklų sujungimą,
pardavimo dinamika. Pasak MMTA, kasmetinis VoIP sąsajų pardavimo prieaugis
yra beveik 40 %.
VoIP sudedamosios dalys
sąvoką Voice over IP ( balsas per Interneto protokolą ) nurodo
perdavimo mechanizmą, įgalinantį kiekvieną remiantis IP tinklu perduoti
balso ryšį ir priklausomai nuo to, kokia yra tinklo
konstrukcija,
užtikrinti geresnę ar blogesnę ryšio kokybę. Vietiniuose LAN tinkluose ši
kokybė gali būti netgi geresnė nei viešuosiuose PSTN tinkluose. Tinklą
perkraunant, paslaugų kokybės QoS ( Quality o Service ) užtikrinimui
lemiamą reikšmę įgyja suspaudimo mechanizmas. Ryšio IP tinklais
užtikrinimui taip pat buvo sukurtas signalizavimo protokolas, primenantis
tokius kaip SS7 viešuosius tinklų protokolus. VoIP nurodyti keturi
skirtingi prisijungimo ir ryšio IP tinklais komponentai:
➢ Terminalai.