Irodinėjimo priemonės cp
4 (80%) 2 votes

Irodinėjimo priemonės cp

112131

KAUNO KOLEGIJA

EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS

TEISĖS KATEDRA

ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS CIVILINIAME PROCESE

CIVILINIO PROCESO TEISĖS REFERATAS

Kaunas, 2004

TURINYS

ĮŽANGA 3

1. ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE 41.1 Įrodinėjimo tikslas 4

1.2 Įrodymai ir jų požymiai 4

1.3. Įrodymų klasifikacija 5

2. Įrodinėjimo priemonės 6

2.1 Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai 6

2.2 Liudytojų parodymai 8

2.3. Rašytiniai įrodymai 10

2.4. Daiktiniai įrodymai 13

2.5. Eksperto išvada 14

2.6. Apžiūra 16

2.7. Kitos įrodinėjimo priemonės 17

2.8. Įrodymų užtikrinimas 17

IŠVADOS 19

LITERATŪRA 20

ĮŽANGA

Įrodinėjimas iš esmės yra logikos dalis, nes kiekviena pažintinė

veikla reikalauja įrodinėti tam tikrus reiškinius ar teiginius. Kurio nors

teisinio teisingumą ar klaidingumą, jo sutikimą ar nesutikimą su tikrove

galima įrodyti tik vadovaujantis logikos dėsniais.Logikos dėsniais remiantis įrodinėjama ir civiliniame procese,

nes įrodinėjimas teisme taip pat įra loginė, pažintinė veikla. Kita vertus

ji yra ir procesinė pozityviosios teisės normų reguliuojama veikla, nes

pirma, teisminio įrodinėjimo ypatumus lemia įrodinėjimo dalykas, esantis

ne hipotezės, teorijos ar teiginiai, o juridiniai faktai. Antra,

įrodinėjant teisme remiamasi ne moksliniais argumentais, aksiomomis, o

teisminiais įrodymais, t.y. tam tikra informacija, patvirtinančia ar

paneigiančia įrodinėjimo dalyką sudarančius faktus. Įstatymas numato ką

galima laikyti įrodymu, ko negalima, ką reikia įrodinėti ir ko ne. Taigi

teismo procese įrodinėjama tik įstatymo nustatyta tvarka ir priemonėmis.Daugumoje šalių įrodymai laikomi proceso teisės institutu, todėl

normos, reguliuojančios įrodinėjimą ir įrodymus yra civilinio proceso

įstatymuose.Įrodymų teorija aiškina daugelį civilinio proceso klausimų:

įrodinėjimo dalyką, įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymą, įrodymų

leistinumą ir sąsajumą, įrodymų rinkimą, pateikimą ir vertinimą,

neįrodinėtinas aplinkybes ir žinoma įrodinėjimo priemones.LR Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 177 straipsnis sako,

kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais

remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra

aplinkybių pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus ir kitokių

aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra.

Tokie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis:1. šalių ar trečiųjų asmenų paaiškinimais ( tiesiogiai ar per

atstovus);

2. liudytojų parodymais;

3. rašytiniais įrodymais;

4. daiktiniais įrodymais;

5. apžiūrų protokolais;

6. ekspertų išvadomis.

Šiame darbe prieš analizuojant aukščiau išvardintas įrodinėjimo

priemones civiliniame procese, pirmame skyriuje trumpai aptariama ir

įrodinėjimo tikslas, įrodymų požymiai bei jų klasifikacija.

1. ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE

Tiriant bet kurią civilinę bylą, neišvengiamas atkūrimas. Teismas

nagrinėdamas bylą, konkrečią materialiosios tesės normą turi taikyti jau

iki proceso atsiradusiems šalių tarpusavio santykiams. Siekiant tinkamai

taikyti teisės normą pirmiausiai reikia nustatyti ar tikrai tarp šalių

susiklostę materialieji teisiniai santykiai. Antra, būtina nustatyti tų

santykių rūšį, nes nuo to priklauso, kokia konkreti materialiosios teisės

normos taikytina. Trečia, reikia išsiaiškinti ar tikrai pažeisti vienos

šalies teisės arba interesai ir ar tikrai juos pažeidė atsakovas. Visos

šios aplinkybės paprastai nėra akivaizdžios, jos įvykusios praeityje,

teismas jų nematė ir nežino, todėl prieš taikydamas konkrečią teisės normą,

teismas turi įsitikinti esant aplinkybes, faktus, kuriais grindžiamas

ieškovo reikalavimas. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui,

kai siekiant pagrįsti nurodytus faktus pateikiami, tiriami ir vertinami

įrodymai.Įstatymas reikalauja, kad teismas savo sprendime nurodytų, kokios

aplinkybės nustatytos, kokiais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir kuo

argumentuodamas teismas atmetė kai kuriuos įrodymus.[1] Todėl teismas

negali savo sprendimo grįsti prielaidomis savo samprotavimais, niekuo

nepagrįstais šalių paaiškinimais. Dėl šios priežasties įrodinėjimas svarbus

ir šalims ir teismui.

1.1 Įrodinėjimo tikslas

Dėl įrodinėjimo tikslo nesutarimų teisės doktrinoje nėra.

Pripažįstama, kad šalys įrodinėdamos savo nurodytus faktus, siekia įtikinti

teismą, jog sako tiesą. Taigi galutinis įrodinėjimo tikslas yra nustatyti

tiesą..CPK 176 straipsnio pirmoje dalyje teigiama, kad įrodinėjimo

tikslas – teismo
įsitikinimas esant tam tikras aplinkybes ar jų nesant.

Taigi įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teisėjas būtų visiškai

įsitikinęs. Taigi faktų įrodomumo problema civilinėje byloje spręstina

remiantis tikimybių teorija: faktas gali būti pripažintu įrodytu, jeigu

šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną

išvadą jį esant nei jo nesant.

1.2 Įrodymai ir jų požymiai

Reikšmingos bylai teisingai išspręsti faktinės aplinkybės

nustatomos remiantis įrodymais. Įrodymai – tai priemonės, padedančios

aplinkybėms, sudarančioms įrodinėjimo dalyką, tapti žinomomis ir

aiškiomis.[2] Įrodymų sąvoka pateikiama ir CPK 177 straipsnio pirmoje

dalyje. Čia sakoma, kad įrodymais civiliniame procese laikomi bet kokie

faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka

konstatuoja esant šalių reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančias ir

kitas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes arba jų nesant.

Analizuojant šios normos turinį nesunku nustatyti įrodymų požymius:1. Bet kuris įrodymas yra tam tikri duomenys, informacija, žinios apie

faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką.2. Įrodymų turinio, t.y. informacijos ryšys su byla su faktais,

sudarančiais įrodinėjimo dalyką.3. Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauta, pateikta, surinkta,

ištirta ir įvertinta informacija gali būti laikoma įrodymu.

4. Įrodinėjimo priemonių leistinumas.

1.3. Įrodymų klasifikacija

Įrodymų skirstymas į rūšis turi ne tik teorinę bet ir praktinę

reikšmę. Tik žinant kokios rūšies įrodymų reikia byloje, taip pat kokios

rūšies yra konkretus byloje jau esantis įrodymas, galima teisingai

nustatyti visas bylos aplinkybes.Pagal įrodymų turinio, t.y. informacijos, santykio su įrodomuoju

faktu pobūdį įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius.

Tiesioginiais laikomi įrodymai, kuriuos ištyrus galima daryti kategorišką

ir vienintelę išvadą dėl įrodymo fakto. Netiesioginiais įrodymais laikoma

informacija, daugiareikšmiškai susijusi su įrodomuoju faktu. Dėl šios

priežasties remiantis vienu netiesioginiu įrodymu negalima daryti

vienintelės kategoriškos išvados dėl įrodomojo fakto.Pagal informacijos susidarymo ir atsiradimo pobūdį įrodymai

skirstomi į pirminius ir išvestinius. Pirminiais laikomi įrodymai, atsiradę

tiesiogiai iš įrodomojo fakto (dokumentų originalai, įvykį mačiusio

liudytojo parodymai ir t.t.). išvestiniai įrodymai yra informacija, gauta

ne tiesiogiai iš įrodomojo fakto, o iš kitų tarpinių šaltinių (dokumentų

kopijos, įvykio nemačiusio, bet apie jį girdėjusio iš kito konkretaus

asmens liudytojo parodymai.Pagal šaltinį įrodymai yra skirstomi į asmeninius, daiktinius ir

mišrius. Asmeniniais laikomi tie, kurių atsiradimo šaltinis yra fizinis

asmuo (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai).

Daiktiniais įrodymais laikomi materialūs objektai, kuriuose glūdi

informacija (daiktai, dokumentai). Mišriais laikomi įrodymai, atsirandantys

kaip fizinio asmens veiklos padarinys, tačiau kuriuose esanti informacija

yra perduodama ne žodžiu, o išreiškiama tam tikrais ženklais, raštu

(rašytiniai įrodymai, eksperto išvada).Pagal įrodomąją galią įrodymai skirstomi į įrodymus turinčius

didesnę įrodomąją galią arba prima facie įrodymus ir įrodymus turinčius

įprastą įrodomąją galią.

2. Įrodinėjimo priemonės

2.1 Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai

Viena dažniausiai praktikoje pasitaikančių įrodinėjimo priemonių

yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. Žodinio proceso atveju bylos

nagrinėjimas iš esmės visada pradedamas šalių ir trečiųjų asmenų

paaiškinimais (CPK 249 str. 2d.). Paprastai byloje dalyvaujantys asmenys

geriausiai žino bylos aplinkybes, buvusias prieš iškeliant bylą teisme.

Neretai būtent šių asmenų konkretūs veiksmai jų pačių matyti ar girdėti

faktai sukūrė, nutraukė ar pakeitė materialiuosius teisinius santykius, dėl

kurių kilo teisinis ginčas.Šios įrodinėjimo priemonės ypatumas, kad šalys ir tretieji

asmenys yra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi. Būtent dėl nurodytos

priežasties jų paaiškinimus būtina įvertinti itin atsargiai. Tai nurodoma

ir CPK 186 straipsnio ketvirtoje dalyje, kurioje sakoma, kad šalių ir

trečiųjų asmenų pateikiami jiems žinomų bylai reikšmingų aplinkybių

paaiškinimai turi būti tikrinami ir vertinami teismo kartu su kitais byloje

esančiais įrodymais.Kadangi šalys geriausiai žino bylos aplinkybes, jų paaiškinimų

teisingumas ir išsamumas turi lemiamą reikšmę greitam ir operatyviam bylos

teisminiam išnagrinėjimui, t.y. kuo išsamesni yra šalies paaiškinimai, tuo

aiškesnė yra šalies reikalavimų apimtis ir aplinkybės, kuriomis patvirtinti

galėtų būti pateikta papildomų įrodymų.

Kita šios

įrodinėjimo priemonės ypatybė, kad šalių ir trečiųjų

asmenų paaiškinimais įgyvendinamas rungimosi principas civiliniame procese,

nes aiškindama bylos aplinkybes šalis nori įrodyti savo reikalavimų

pagrįstumą, t.y. siekia sau palankaus teismo sprendimo.Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais iš esmės vykdoma CPK 178

straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga, todėl galima daryti išvadą, kad

pateikti paaiškinimus yra byloje dalyvaujančių asmenų ne tik teisė bet ir

pareiga. Pagal CPK 186 straipsnį šalys ir tretieji asmenys jiems žinomas

bylai reikšmingas aplinkybes išaiškina teisme per apklausą. Prieš apklausą

apklausiamas asmuo privalo prisiekti.Kadangi teikti paaiškinimus yra byloje dalyvaujančio asmens ne

tik teisė bet ir pareiga, tai šios teisinės pareigos vykdymas gali būti

užtikrinamas tam tikra prievarta. Šaliai ar trečiajam asmeniui už duotos

priesaikos sulaužymą gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda.

Kita vertus šie asmenys neprivalo pateikti paaiškinimus prieš save (

Konstitucijos 31 str. ). Ši konstitucinė norma įtvirtinta ir CPK 188

straipsnyje, numatančiame, kad šalys, tretieji asmenys turi teisę

atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus klausimus, jeigu tai reikštų

paaiškinimus prieš save, savo šeimos narius ir artimuosius giminaičius. Be

pagrindo atsisakęs apklausos asmuo gali būti nubaustas už priesaikos

sulaužymą, taigi už atsisakymą pateikti nurodyto pobūdžio paaiškinimus,

byloje dalyvaujantiems asmenims negali būti taikomos teisinės sankcijos.Paaiškinimai pateikiami pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, iš

karto po posėdžio pirmininko pranešimo apie bylą. Paaiškinimai teikiami

žodžiu, tačiau įrodinėjimo priemonė gali būti ir šalių bei trečiųjų asmenų

rašytiniai paaiškinimai, jeigu jie prisiekę teismui (CPK 186 str. 2 d.).

rašytiniai paaiškinimai galimi kai šalys ar tretieji asmenys negali atvykti

į teismą. Iš šalies ar trečiojo asmens, dėl svarbių priežasčių negalinčio

atvykti į teismo posėdį, teismas turi teisę pareikalauti rašytinių įrodymų

arba išimtinais atvejais išklausyti jo buvimo vietoje. Teismas privalo

išklausyti paaiškinimus, tačiau pradėjus teikti paaiškinimus apie

aplinkybes nesusijusias su nagrinėjamos bylos esme, posėdžio pirmininkas

turi teisę nustatyti kalbų trukmę, o ją pažeidus nutraukti byloje

dalyvaujantį asmenį[3].Šalių ir trečiųjų asmenų vertinimai, nuomonės, spėlionės, jausmai

teikiant paaiškinimus negali būti pripažįstami įrodymais. Teismas privalo

iš pateiktos įvairiapusės ir daugialypės informacijos atrinkti bylai

reikšmingus duomenis. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus galima

skirstyti į dvi rūšis – tvirtinimus ir pripažinimus. Tvirtinimas – tai

šalių ir trečiųjų asmenų pateikta informacija, kuria siekiama įrodyti

faktus, sudarančius reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą. Pripažinimas – tai

byloje dalyvaujančių asmenų teikiama informacija, kuria patvirtinamos

aplinkybės, esančios priešingos šalies reikalavimų ar atsikirtimų

pagrindas. Šalys turi teisę pripažinti faktus, kuriais priešinga proceso

šalis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (CPK 187 str. 1d.).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1835 žodžiai iš 6091 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.