Išanalizuota tatulos upė
5 (100%) 1 vote

Išanalizuota tatulos upė

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Vandentvarkos katedra

Tatulos upės žemiau Biržų

hidrocheminė analizė

Akademija,

2006

TURINYS

1. Įvadas 3

1.1. Vanduo 3

1.2. Tatula 4

2. Darbo tikslas 6

3. Duomenys 6

3.1. Tatulos upės nuolydis 7

4. Tatulos upės žemiau Biržų hidrocheminių parametrų analizė 8

4.1. Debitų ir nitratų kaita vandenyje 8

4.2. Biocheminis deguonies suvartojimas 9

4.3. CHDSMn/CHDScr 10

4.4. Bendro fosforo kiekis vandenyje 11

4.5. Deguonies kiekis vandenyje 12

4.6. Amonio azoto kiekis vandenyje 13

4.7. Nitritų kiekis vandenyje 14

4.8. Nitratų kiekis vandenyje 15

4.9. Mineralinio azoto kiekis vandenyje 16

4.10. Kalcio kiekis vandenyje 17

4.11. Magnio kiekis vandenyje 18

4.12. Natrio kiekis vandenyje 19

4.13. Kalio kiekis vandenyje 20

4.14. Sulfatų kiekis vandenyje 21

4.15. Bendro azoto kiekis vandenyje 22

4.16. Fosfatų kiekis vandenyje 23

4.17. Vandens temperatūra 24

4.18. Šarmingumas rūgštingumas 25

5. Koreliacija 26

5.1. Koreliacijos rezultatų tyrimas 26

5.2. Koreliacijos rezultatų analizė 26

6. Išvados 28

7. Literatūra 29

1. ĮVADAS

1.1 Vanduo .

1992 m. į paviršinius vandens telkinius buvo išleista apie 300 mln. m3 valytino vandens. Iš jų 26% išvaloma iki reikalaujamų normų, 56% nepakankamai išvaloma ir 18% nevaloma (1 pav.). Pagrindinė paviršinio ir gruntinio vandens užterštumo priežastis – nepakankamai valomos miestų bei pramonės nuotekos ir išsklaidyta tarša.

Lietuvos hidrografiniam tinklui būdinga tai, kad upių nuotėkis ir vandenyje migruojančių medžiagų srautai formuojasi kelių valstybių teritorijose. Didžioji dalis ( 71,5% ) Lietuvos teritorijos priklauso Nemuno baseinui. Dangės – Akmenos baseinas visas teka Lietuvos teritorijoje, Kretingos ir Klaipėdos rajonuose. (Aplinkos apsaugos ministerijos ataskaita).

Paviršinio vandens kokybė stebima 47 upėse ir 9 ežeruose, charakteringiausiuose komunalinio ūkio, pramonės ir žemės ūkio veiklos poveikį atspindinčiuose taškuose, atliekant hidrocheminius tyrimus. Gamtinis fonas stebimas 6 upeliuose, kuriems ūkinė veikla turi mažiausiai įtakos. 43% tirtų upių vietų vanduo buvo švarus, 48%
– vidutiniškai užterštas, 9% – smarkiai užterštas. Smarkiai užterštos mažosios upės – Sidabra, Kulpė, Obelė, Tatula, Laukupė. Jose organinių medžiagų vidutinės koncentracijos iki 10 kartų, nitritų iki 13 kartų, amonio, azoto ir fosfatų iki 26 kartų viršijo leistiną normą. Ežerų vanduo pagal hidrocheminius rodiklius yra švarus, pagal hidrobiologinius ir bakteriologinius – mažai arba vidutiniškai užterštas.

Didelę dalį Lietuvos hidrografinio tinklo sudaro reguliuotos upių atkarpos bei melioracijos kanalai. Natūralios upės ir upeliai tesudaro 15% bendro vandentėkmių ilgio.

1 pav. Vanduo svarbi gamtos dalis.

1.2. TATULA

Tatula– tai viena iš 28000 tūkstančių Lietuvos upių,kurios ilgis – 66 km. Biržų rajono upių tinklo tankumas – 0,5 km 1 kv. km (Lietuvoje – 0,49 km 1 kv. km). Rajone yra 17 ežerų, kurių dauguma visai maži

Labai įdomi Biržų krašto geologinė sandara. Rajone iš žemės gelmių į paviršių išeina dolomito ir gipso klodai. Juos paplaudami, paviršiniai, gruntiniai ir požeminiai vandenys sukuria požemines tuštumas. Taip Šiaurės Lietuvoje susidarė visų galimų formų gipso karstai: požeminiai ežerai, duobės, įgriuvos ir jų grandinės, karstinės kilmės raguvos.

2 – 3 pav. Tatulos upės žemėlapis (tiriama vieta žemiau Biržų)

4pav. Upė Tatula

Palyginus L-1 upelių, kurių baseinai nuo 1,7 iki 14,2 km2, vandens kokybę su didesnėmis, t. y. valstybinio monitoringo žemdirbystės įtakos upei Tatula nustatyta, kad mažųjų žemdirbystės įtakos upių vandenyje vidutinė nitratų azoto koncentracija yra iki 3 kartų didesnė negu to paties regiono didesnių žemdirbystės įtakos upių, nes mažus upelius maitina beveik vien paviršinis ir drenažo vanduo.

Bet vandens kokybei gerinti imamasi įvairių būdų, kaip:

Nuotekų valymas pagrįstas natūraliais biologiniais procesais, nereikalaujantis jokios mechaninės įrangos. Aukštą valymo efektyvumą užtikrina atitinkami užpildai. Žemos eksploatacinės išlaidos, nes nereikia pastovaus personalo bei nenaudojama elektros energija. Parengtas paleidimo-derinimo darbų reglamentas. Įrenginiai pradėti eksploatuoti 1995 metais. Valymo įrenginių rekonstrukcijos projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad objektas yra aktyvaus karsto zonoje. Numatytos būtinos techninės priemonės požeminiams vandens horizontams nuo galimos taršos apsaugoti. Valymo įrenginių našumas: 600 m3/parą. Finansuojanti organizacija: Karsto regiono fondas . Tatula. Užsakovas: AB . Biržų melioracija. Valymo įrenginių našumas: 15 m3/parą. Nuotekų parametrai po valymo: BDS5 15 mg/l, SS 15 mg/l.

2. DARBO TIKSLAI

 Atlikti hidrodinaminių parametrų kaitos Tatulos upėje (žemiau Biržų) analizę.

 Įvertinti kaitos sezoniškumą ir kitimo intervalus.

 Nustatyti kaitos tendencijas (trendus).

 Palyginti su DLK (didžiausia leistina koncentracija).

 Atskleisti organinių medžiagų vandenyje pobūdį, taršos kilmę.

 Atlikti parametrų koreliacinę analizę.

3. DUOMENYS

Darbe surinkti duomenys 1996 – 2001 metų laikotarpio Tatula upėje. Darbe naudojami duomenys yra matuoti žemiau Biržų kairiame krante – tai yra Biržų rajono ribose. Darbe nagrinėjami šie vandens kokybės parametrai: O2, BDS7, ChDSCr, Ca, Mg, Na, K, SO4, Q, NH4 N, NO3 N, NO2 N, PO4 – P, Nmineralinis, , Pbendras, ph, Nbendras.

Vandens debito, skendinčių medžiagų ir vandens kokybės parametrų tyrimų duomenys ( 1996 – 2001) laikotarpiu.

3.1. TATULOS UPĖS NUOLYDIS

Ekologiškai jautriausios upės – karstinio regiono (Pasvalio, Biržų raj.) – Mūšos, Lėvens ir Tatulos upės. Minėtų trijų upių tarša azotu ir fosforu, pradedant aukštupiu, žemupio link – didėja. Upių aukštupiuose vanduo susirenka iš žemės ūkio laukų, todėl čia bendrojo azoto upių vandenyje randama mažiausiai: Lėvenyje – 2,7, daugiau Tatuloje – 4,5 ir Mūšoje – 4,8 mg/l (čia ir žemiau pateikti duomenys yra 1991-1999 m. vidurkiai). Žemupiuose šių medžiagų vandenyje padidėja. Ypač gerokai padidėja bendrojo fosforo (dėl miestų taršos): Lėvenyje 10 kartų (nuo 0,06 iki 0,6 mg/l, tai – Kupiškio ir Pasvalio miestų įtaka). Ištirpusio deguonies pasiskirstymas aptariamų upių vandenyje nuosaikesnis: 7,2 – 7,6, tik Mūšos aukštupyje (iki į Mūšą įsilieja Kulpės intakas su Šiaulių miesto tarša) ištirpusio vandenyje deguonies daugiau – 8,9 mg/l.

Biologinė upių tarša išilgai upių yra panaši kaip ir tarša biogeninėmis medžiagomis: fitoplanktono ir zooplanktono saprobiškumo indeksai rodo, kad geriausios sąlygos biocenozėms vystytis yra upių aukštupiuose. Ypač tai patikimai rodo upių dugno gyvūnai indikatoriai: bestuburiai labiau mėgsta įsikurti upių aukštupiuose: biotinis indeksas yra 6,15-6,74 ribose, tačiau vidurupiuose ir žemupiuose, ypač žemiau miestų (Mūšoje – žemiau Kulpės, Tatuloje – žemiau Biržų), vandenyje įsikuria kitos bestuburių rūšys, labiau pakenčiančios taršą bei deguonies trūkumą vandenyje.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę pakito ekonominės sąlygos (žymiai mažiau paskleidžiama ūkiuose trąšų, dalis gamyklų nutraukė savo veiklą), tačiau žemės ūkio pasklidusioji tarša dėl gamtinės inercijos pakito mažai (paklaidų ribose), o sumažėjo taškinė – miestų tarša.

4. TATULOS UPĖS

ŽEMIAU BIRŽŲ HIDROCHEMINIŲ PARAMETRŲ ANALIZĖ

4.1. DEBITŲ IR NITRATŲ KAITA VANDENYJE5pav. Debito ir nitratų kaita vandenyje.

Peržiūrint vandens debito Tatulos upėje ir nitratų kiekio kaitą vandenyje galime pastebėti, kad nitratų lygio augimas tiesiogiai susijęs su vandens debito lygio augimu. Šaltuoju metų periodu, sumažėjus vandens debitui, mažėja ir nitratų lygis (1996m. rugsėjo mėn. -1997m. sausio mėn. šis lygis yra žemiausias). Šiltuoju periodu šios vertės išauga (1997m. kovas – rugpjūtis, kreivė pakyla iki 6 mg/l) ir palaipsniui vėstant vandens temperatūrai šis lygis mažėja. Tačiau nepaisant didelių verčių svyravimų, Tatulos upės vandenys pasižymi didele nitratų koncentracija .

4.2. BIOCHEMINIS DEGUONIES SUVARTOJIMAS (BDS7)

6pav.BDS7

Pagrindinis organinių medžiagų kiekį upių vandenyje nusakantis rodiklis – biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras (BDS7). Jis parodo ištirpusio deguonies kiekį, reikalingą vandenyje esančioms organinėms medžiagoms biochemiškai oksiduoti. Organinės medžiagos į upes patenka su gamybinėmis ir buitinėmis nuotekomis, taip pat gausūs šių medžiagų kiekiai susidaro eutrofikuotose upėse vandens augmenijos irimo procesų metu.Peržiūrėjus Tatulos upes BDS diagrama nuo 1996 m. iki 2000 m. matome kad didžiausias Tatulos upes užterštumas organinėmis medžiagomis buvo tiriamo laikotarpio pradžioje 1996-01-09 iki 1997-01-09.Peržiūrėjus max. (1996 sausio vasario mėn.,46-47mgO2/l;1996 rugpjūčio mėn.,38 mgO2/l ir 1997 vasario mėn.,33 mgO2/l) ir min. (1996 gegužes mėn.,6 mgO2/l ir 1996 rugpjūčio – lapkričio mėn.,5-6 mgO2/l)vertes tuo laikotarpio upes užterštumas organinėmis medžiagomis išvedus vidurkį buvo nuo 16-14 mgO2/l,o tai rodo didelį Tatulos upes užterštumą.Žvelgiant toliau matome kad šie rodikliai artėjant tiriamojo laikotarpio pabaigai rodo upės užterštumo mažėjimą:nuo 1997 lapkričio iki 1999 gegužes šios vertes neviršija vidutines užteršimo ribos,kuri siekia nuo 12 iki 6 mgO2/l.tiriamojo laikotarpio pabaigoje šis rodiklis yra apie 3 mgO2/l, kas rodo žymų upės vandens užteršimo organinėmis medžiagomis sumažėjimą.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1365 žodžiai iš 4089 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.