Isdn bra prieigos konfiguravimas labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Isdn bra prieigos konfiguravimas labaratorinis

Darbo tikslas

Susipažinti su ISDN BRA prieigos struktūra, galimais galinių įrenginių prijungimo būdais prie ISDN linijos, tinklo baigties konfigūravimu

Teorinė dalis

Bazinės spartos prieiga (BRA – Basic Rate Access) naudojama, esant nedidelės informacijos perdavimo spartos poreikiui. Joje numatytas vienas signalizacijos kanalas D (16 kbit/s) ir du ryšio kanalai B (64 kbit/s). Bazinės spartos prieigai tinka įprastinė dvilaidė skaitmeninė abonentinė linija.

1. ISDN BRA prieigos struktūra

Priklausomai nuo atliekamų funkcijų, ITU-T I.411 rekomendacija ISDN prieigą padalijo į atskiras funkcines grupes (1 pav.):

• TE2 – ne ISDN galiniai įrenginiai;

• TE1 – ISDN galiniai įrenginiai;

• TA – ne ISDN galinių įrenginių suderintuvai, skirti prijungti įvairaus tipo ne ISDN galinius įrenginius;

• NT – tinklo baigtis, skirta vartotojo naudingai ir signalizacijos informacijai perduoti nuo įrenginių, prijungtų prie S sąsajos, į abonentinę liniją;

• LT – stoties linijinė dalis, sudaranti fizinį sujungimą su NT1 bloku per abonentinę liniją;

• ET – stoties funkcinė dalis, sudaranti loginį sujungimą su NT. Ji atlieka su sujungimu susijusius uždavinius.

1 pav. Bazinės spartos prieiga

U sąsajos (dvilaidės abonentinės linijos) fiziniai parametrai yra aprašyti ETSI ETS 300 080 techninėje specifikacijoje. Europos šalyse priimta, kad abonentinėje linijoje būtų naudojamas 2B1Q kodas.

Taškas, prie kurio jungiama vartotojo skaitmeninė ISDN įranga, vadinamas S kontroliniu tašku arba S sąsaja. S sąsajos elektriniai parametrai yra aprašyti standarte ETSI standarte ETS 300 012.

Pagrindinės tinklo baigties (NT1 bloko) funkcijos:

• abonentinės linijos prijungimas;

• abonentinės linijos aptarnavimas;

• sinchronizacija;

• abonento galinės įrangos maitinimas;

• informacinių srautų multipleksavimas.

• ryšio kanalų panaudojimo valdymas.

Be kitų funkcijų, NT1 bloke numatyta abonentinės linijos ir paties NT1 bloko darbingumo kontrolė. Tuo tikslu iš stoties galima sudaryti atitinkamus šleifus.

Europos šalyse tame ir Lietuvoje tinklo baigtis yra Telekomo nuosavybė. Europos telekomunikacijų standartų institute ETSI (European telecommunication standarts institute) priimta, kad ISDN prieigoje būtų naudojamas EDSS – 1 protokolas.

2. BRA jungimo konfigūracijas:

• vieno įrenginio prieigą;

• daugelio įrenginių prieigą;

Vieno įrenginio prieigos atveju prie NT prijungiamas vienas įrenginys, pvz., PBX. Atstumas nuo tinklo baigties iki galinio įrenginio gali būti iki 1 km.

Daugelio įrenginių prieigoje gali būti naudojamos dvi įrenginių jungimo prie pasyviosios magistralės konfigūracijos:

• trumpoji pasyvioji magistralė (2 pav.);

• nuotolinė pasyvioji magistralė (3 pav).

2 pav. Trumpoji pasyvioji magistralė

Trumposios pasyviosios magistralės atveju aštuoni ISDN terminalai TE1 tiesiogiai arba ne ISDN terminalaiTE2 per atitinkamus suderintuvus TA gali būti prijungti bet kurioje kabelio vietoje atstumu iki 200 m. Pasyviosios magistralės gale ant perdavimo ir priėmimo grandžių statomos dvi 100  suderinimo varžos. Tinklo baigtis NT gali būti bet kurioje magistralės vietoje, tik šiuo atveju apkrovos varžos suderinimui reikalingos abiejuose galuose.

Nuotolinės pasyviosios magistralės atveju gali būti jungiami iki 4 ISDN ar ne ISDN galinių įrenginių, išdėstytų magistralės gale ir nutolusių tarpusavyje ne daugiau kaip 50 m. Bendras pasyviosios magistralės ilgis gali siekti iki 500 m.

3 pav. Nuotolinė pasyvioji magistralė

Pasyviojoje magistralėje fiksuojami parametrai:

• slopinimas prie 96 kHz;

• kabelio talpa;

• kabelio banginė varža;

• klaidų koeficientas BER.

Taip pat svarbus parametras pasyviojoje magistralėje yra signalų sklidimo laikas, apsprendžiantis pasyviosios magistralės ilgį.

Skaitmeninėje abonentinėje linijoje duomenys iš B1 , B2 ir D kanalų ir papildomi sinchronizacijos ir valdymo bitai įtraukiami į kadrus. Kiekvienas perduodamos informacijos kadras sudaromas iš dvylikos 2B+D bitų rinkinių. Šį rinkinį, vadinamą duomenų žodžiu, sudaro 18 bitų, iš kurių po 8 bitus skiriama B1 ir B2 kanalams, o 2 bitai priklauso D kanalui (4 pav.).

Abonento skaitmeninėje linijoje panaudotas 2B1Q (2 Bits to 1 Quarter) – dviejų bitų į vieną keturių lygių signalą linijinis kodas (5 pav.) perpus sumažina reikalingų informacijai perduoti bitų skaičių, todėl impulsų perdavimo sparta abonentinėje linijoje lygi tik 80 kbit/s, esant informacinių bitų perdavimo spartai 160 kbit/s. Parametrai (pvz., slopinimas) abonentinėje linijoje matuojami prie 40 kHz dažnio.

Pasyvioje abonento 4 laidų magistralėje informacijos perdavimo sparta 192 kbit/s. NT1 perkoduoja iš DSL gautus 2B1Q kodu duomenis į PTC (Pseudo Ternary Code) – pseudo – trejetainį kodą ir suformuoja informacinių bitų kadrus, kurie patenka į abonento ISDN galinius įrenginius, kur jie analizuojami ir apdorojami.

5 pav. Kodavimas U sąsajoje

Nors tinklo baigties NT1 įrenginys turi vietinį maitinimo šaltinį, tačiau per skaitmeninę abonentinę liniją DSL numatytas maitinimas ir iš stoties maitinimo įrenginio (6 pav.). NT1 įrenginio imamas maitinimo galingumas iš DSL linijos – nuo 500 mW iki 1,1 W. Naudojama maitinimo šaltinio įtampa gali būti nuo 51V iki 115V.

3. Tinklo baigčių

tipai

Šiuo metu pasaulyje ISDN BRA paslaugoms teikti yra naudojamos dviejų tipų tinklo baigtys: NTl ir NT1 +. Tinklo baigtys skirstomos atsižvelgiant į standartus, kuriais pagrįstas jų veikimas: NTl paremtas neseniai sukurto ETSI standarto juodraščiu EN 301 141, o NT1+ paremtas ITU-T standartu Q.931. Šiuo metu labiausiai paplitusios NT1+ tipo tinklo baigtys.

NTl tinklo baigtys yra žymiai paprastesnės ir pigesnės nei NT1 + tipo tinklo baigtys. NTl tipo baigtys neatlieka loginių funkcijų, t.y. jos atlieka tik ryšio sudarymo su stotimi vaidmenį. Visas tinklo baigties valdymas bei konfigūracija atliekama stotyje. Šios technologijos iniciatoriai buvo Ericsson, kurie sukūrė ir išbandė naujo NTl tipo tinklo baigtis. Šiuo metu Ericsson iniciatyva yra parengtas ETSI standarto juodraštis EN 301 141, kuriame aprašytas ISDN paslaugų teikimas, naudojant NTl tipo tinklo baigtis. Pagrindinis tokių tinklo baigčių privalumas yra jų paprastumas bei pigumas bei tai, kad pats vartotojas negali atlikti jokių konfigūracijos pakeitimų.

Taip pat tinklo baigtys skiriasi galinių įrenginių prijungimo galimybėmis – kai kurie įrenginiai tari savyje integruotus suderintuvus, skirtus prijungti ne ISDN įrenginiams.

3.1. Tinklo baigtis Santis-ab

Santis-ab priklauso NT1+ tinklo baigčių grupei, skirtos BRA (Basic Rate Access) prieigai ir turinčios analoginiams įrenginiams prijungti skirtas jungtis.

NT1+ tipo baigtyse visi konfigūracijos duomenys yra saugomi pačioje tinklo baigtyje ir gali būti gana lengvai pakeisti per kurį nors analoginį prievadą.

Norint apsaugoti NT1+ tipo tinklo baigtis nuo nesankcionuoto konfigūravimo, naudojami slaptažodžiai.

Be to, analoginiams prievadams gali būti teikiama mažiau papildomų paslaugų, nei prie S0 jungčių prijungtiems ISDN įrenginiams. Taip yra todėl, kad ne visas ISDN papildomas paslaugas įmanoma pritaikyti analoginei įrangai bei todėl, kad kiekvienai papildomai paslaugai, kuri yra teikiama per analoginius prievadus, turi būti parašyta atskira programa. Atsirandant naujoms papildomoms paslaugoms, Santis-ab programinė įranga turi būti atnaujinama – pritaikyta naujų papildomų paslaugų teikimui, priešingu atveju per analoginius prievadus nebus įmanoma teikti naujų papildomų paslaugų.

7 pav. Tinklo baigtis Santis-ab

8 pav. Santis-ab funkcinė schema

3.1.1. Santis-ab S magistralė

Santis-ab yra dvi „S“ raidėmis pažymėtas jungtys, skirtos skaitmeniniams ISDN įrenginiams prijungti.

Prie S jungties jungiami ISDN įrenginiai. Jei norima naudoti daugiau nei du įrenginius, reikia įsirengti magistralę, kuri jungiama prie S jungties.

S magistralės elektrinės charakteristikos yra standartizuotos Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) standartu ETS 300 012. Šiame standarte aprašyti naudojami signalai, informacijos kodavimo ir perdavimo principai.

Pagrindinės S jungties ypatybės:

Elektinės charakteristikos

•Įtampa: 30-42 V

•Maksimali S magistralei tiekiama galia:

-maitinant Santis-ab iš 220V tinklo: apie 4.2 W

-maitinant Santis-ab per abonentinę liniją: apie 0.45 W

•Nutrūkus energijos tiekimui iš 220V tinklo, Santis-ab automatiškai ima naudoti iš stoties per abonentinę liniją tiekiamą energiją.

3.3.2. Santis-ab darbo režimai

• NTl – aktyvios tik S jungtys (galima prijungti iki 7 įrenginių);

• NTl+2ab – aktyvios ir S, ir analoginės jungtys (galima prijungti iki 6 ISDN įrenginių bei du analoginius įrenginius);

• Pairgain – aktyvios tik analoginės jungtys (naudojamas galinių įrenginių išblokavimui).

3.3.3. Analoginės (ab) jungtys

Techninės charakteristikos

Analoginių jungčių charakteristikos pateiktos 1 lentelėje. Srovė yra pateikta atsižvelgiant į bendrą varžą, kuri sudaryta iš kabelio šleifo varžos ir galinės įrangos (telefono) vidaus varžos.

1 lentelė. Analoginių jungčių techninės charakteristikos

Būsena

Bendra varža, 

Įtampa

Srovė

Nominali vertė, V

Ribinės vertės, V

Nominali vertė, mA

Pokalbio metu

700

23

23 – 36

> 22

Padėjus ragelį

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1270 žodžiai iš 4224 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.