Išnagrinėti socialines prielaidas vaikų ir paauglių delinkventiniam elgesiui
5 (100%) 1 vote

Išnagrinėti socialines prielaidas vaikų ir paauglių delinkventiniam elgesiui

SANTRAUKA

Vaikų ir paauglių delinkventinio elgesio pasireiškimas mūsų visuomenėje yra labai dažnas. Nusikaltusių ir prasižengusių paauglių ir vaikų skaičius visoje Lietuvoje sparčiai auga, nepaisant jau vykstančio prevencinio darbo su vaikais ir paaugliais.

Šio baigiamojo darbo pagrindinis tikslas – išnagrinėti socialines prielaidas vaikų ir paauglių delinkventiniam elgesiui Zarasų mieste.

Baigiamojo darbo uždaviniai :

 Pateikti vaikų ir paauglių delinkventinio elgesio sampratą mokslinėje literatūroje;

 Pateikti vaikų ir paauglių delinkventinio elgesio tipus ir jo pasireiškimo formas;

 Išnagrinėti vaikų ir paauglių delinkventinį elgesį lemiančius veiksnius;

 Pateikti socialinio pedagogo pagalbos galimybes delinkventinio elgesio vaikams ir paaugliams;

 Atlikus socialinių prielaidų vaikų ir paauglių delinkventiniam elgesiui Zarasų mieste tyrimą, pateikti duomenų analizę ir apibendrinti bei suformuluoti praktines rekomendacijas;

Pirmoje baigiamojo darbo dalyje, pateikta delinkventinio elgesio samprata mokslinėje literatūroje.

Antrojoje baigiamojo darbo dalyje pateikti vaikų ir paauglių delinkventinio elgesio tipai ir jo pasireiškimo formos.

Trečiojoje baigiamojo darbo dalyje darbo autorė nagrinėja vaikų ir paauglių delinkventinį elgesį lemiančius veiksnius, taip pat išskiria socialines prielaidas delinkventiniam elgesiui.

Ketvirtojoje baigiamojo darbo dalyje pateiktos socialinio pedagogo pagalbos galimybės delinkventinio elgesio vaikams ir paaugliams.

Siekiant išsiaiškinti socialines prielaidas vaikų ir paauglių delinkventiniam elgesiui Zarasų mieste buvo atlikta anketinė apklausa. Anketa buvo anoniminė, ją sudarė 20 klausimų, o apklausoje dalyvavo 87 respondentai.

Pagrindinės išvados:

 Nuolat įtakojamas socialinių prielaidų vaiko ar paauglio elgesys, palaipsniui virsta delinkventiniu, ko pasekoje jam gresia laisvės atėmimas;

 Delinkventiniam elgesiui yra būdingi tipai ir pasireiškimo formos, kurios leidžia atpažinti delinkventinio elgesio vaikus ir paauglius;

 Socialinis pedagogas, delinkventinio elgesio problemas ir priežastis efektyviai spręstų dirbant išvien su vaikų šeimomis bei socialiniais partneriais.

SUMMARY

PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR TERMINAI

Nepilnametis – remiantis LR baudžiamojo kodekso 11 str., asmuo nuo 14 iki 18 metų. (10, p.226)

Prevencija- priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams. (10, p.226)

Statusas – grupės nario padėtis grupės santykių sistemoje kitų grupės narių požiūriu. (5, p.7)

Adaptacija- organizmo prisitaikymas, t.y. jo sandaros ir funkcijų pasikeitimas, pakitus aplinkai. (5, p.7)

Nusikaltimas – veikla, kurią ypač pažeidžiamas teisėtumas, teisėtvarka ir už kurią baudžiama įstatymu. (5, p.144)

Socializacija – istoriškai sąlygotas socialinės patirties parėmimas ir aktyvus atgaminimas individo veiklos ir bendravimo procese. Daugiausiai socializaciją lemia mokymas ir auklėjimas. (22, p.36)

Asocialus – antivisuomeniškas, pažeidžiantis visuomenės teises ir interesus. (22, p.36)

Delinkventas – žmogus, kurio elgesys neatitinka normos ir traktuojamas kaip baustina veikla, nusikaltimas. (22, p.36)

Asmenybė – Žmogui būdinga savita mąstysena, jausena ir veiksena. (13, p.467)

Bausmė – elgesio tikimybę mažinantis bet koks po jo einantis įvykis. (13, p.272)

Šeima – kartu gyvenantys bendro ūkio siejami sutuoktiniai arba nesusituokę asmenys, jų vaikai (įvaikiai). (6, p.93)

Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų arba (ir) neprižiūri savo avikų ir leidžia jiems valkatauti, elgetauti arba (ir dėl socialinių įgūdžių stokos ar kitų priežasčių negali ar nemoka prižiūrėti vaikų, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ar (ir) naudoja psichologinę, fizinę arba seksualinę prievartą. (29)

Socialinis pedagogas – delikačios, ypatingos ir humaniškos profesijos atstovas, kaip tarpininkas asmenybės, šeimos ir visuomenės santykiuose. Jis pašauktas dirbti ugdymo ir socioedukacinės pagalbos šeimoms teikimo sistemoje. Jis sprendžia uždavinius susijusius su vaikų ugdymo uždavinius, stiprinant jų moralinę, psichologinę ir fizinę sveikatą, įvairias asmenybės gynimo formas, mokymą ir laisvalaikį, teikdamas pagalbą šeimai ir asmenims kuriems jos reikia. (11, p.379)

Sąvokos nebūtinos

ĮVADAS

Vaikų ir paauglių delinkventinis elgesys – svarbi visuomenės problema. Nusikaltusių ir prasižengusių paauglių ir vaikų skaičius yra išaugęs, apie tai daug kalbama ir rašoma. Tačiau diskusijose dažniausiai akcentuojamas tik pats faktas ir jo mąstai, pamirštant, kad yra vaikų ir paauglių delinkventiniam elgesiui, socialinės prielaidos. Todėl ir buvo nuspręsta gilintis į šią problemą, nes ji kelia vis daugiau diskusijų tarp visų mūsų šalies žmonių, o neretai ir žiaurių nusikaltimų, kurie sukrečia ne tik pačius paauglius ir vaikus, bet ir visą visuomenę. Šios problemos aktualumą pagrindžia ir Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro 2003 07 02 išleistas įsakymas Nr. 1V-250 ,,Dėl viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų
strategijos patvirtinimo, taip pat Jungtinių Tautų Vystymo Programos atstovo Lietuvai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu teisingumo ministro pasirašyta 1999 06 17 nepilnamečių justicijos programa, bei Nusikalstamumo prevencijos centro pateikti statistiniai duomenys apie nuteistų nepilnamečių skaičių, kurie atskleidžia tai, jog nuo 1995 metų nuteistų nepilnamečių skaičius iki 2002 metų išaugo, nuo 2010 iki 2571 nepilnamečio. Apie delinkventinį elgesį įtakojančius veiksnius, savo veikale ,,Socialinė pedagogika” (2003) yra rašiusi ir I. Leliūgienė, G.Valickas savo veikale ,,Psichologinės asocialaus elgesio ištakos” (1997), taip pat V. Vaitekonienė savo moksliniame straipsnyje ,,Vaikų agresyvaus ir delinkventinio elgesio psichologinės priežastys. Ryšys tarp delinkventinio elgesio ir šeimos įtakos. Delinkventinio elgesio prevencijos principai” (2001). Šia tema rašytų baigiamųjų darbų kol kas nėra, nors keliose baigiamosiose darbuose yra nagrinėti tik kai kurie atskiri šios temos aspektai. Tačiau darbo autorė nusprendė labiau įsigilinti į šią temą, nes remdamasi praktikos metu įgyta patirtimi, ji pastebėjo kad vaikams ir paaugliams pavėluoja suteikti socialinę – pedagoginę pagalbą, neatkreipiant dėmesio į esamas socialines prielaidas delinkventiniam elgesiui, ir vaikai padaro rimtą nusikaltimą.

Taip pat baigiamajame darbe akcentuojama susipažinimo su galimomis delinkventinio elgesio pasireiškimo formomis svarba. Juk vaikai ir paaugliai esant nepalankioms sąlygoms vystymuisi, gali ne tik nusikalsti, bet ir labai dažnai pradėti vartoto alkoholinius gėrimus, narkotikus, užsiimti prostitucija ir kt., į kurias dažniausiai aplinkiniai nekreipia dėmesio, nes galvoje kad tai tik paauglystės pereinamas laikotarpis, tačiau mes turime atsižvelgti į visas socialines prielaidas delinkventiniam elgesiui, nes kitu atveju vaikai ir paaugliai gali padaryti rimtą nusikaltimą ir už jį būti nubaustais.

Darbo praktinis reikšmingumas

Darbo autorės manymu, šis baigiamasis darbas, gali būti gana reikšmingas socialinių pedagogų praktiniame darbe. Taip pat šis baigiamasis darbas, gali būti panauduotas ne tik socialinio pedagogo darbe, tačiau šiuo baigiamuoju darbu gali pasinaudoti ir klasės auklėtojai, darbe su sunkiais vaikais ir vaikais bei paaugliais ,,delinkventais”, taip pat gali ir net turi baigiamajame darbe pateiktais praktiniais patarimais pasinaudoti vaikų bei paauglių ,,delinkventų” tėvai ir artimos giminės.

Šio baigiamojo darbo objektas – socialinės prielaidos vaikų ir paauglių delinkventiniam elgesiui Zarasų mieste.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti socialines prielaidas delinkventiniam elgesiui, Zarasų mieste.

Baigiamojo darbo uždaviniai yra:

1. Pateikti vaikų ir paauglių delinkventinio elgesio sampratą mokslinėje literatūroje;

2. Pateikti vaikų ir paauglių delinkventinio elgesio tipus ir jo pasireiškimo formas;

3. Išnagrinėti vaikų ir paauglių delinkventinį elgesį lemiančius veiksnius;

4. Pateikti socialinio pedagogo pagalbos galimybes delinkventinio elgesio vaikams ir paaugliams;

5. Atlikus socialinių prielaidų vaikų ir paauglių delinkventiniam elgesiui Zarasų mieste tyrimą pateikti, apibendrinti duomenų analizę bei suformuluoti praktines rekomendacijas.

Darbo autorė rašydama baigiamąjį darbą jame siekia atspindėti šias socialinio pedagogo kompetencijas:

1. Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius; (p. 11, 13, 20, 23, 25)

2. Taikyti individualaus darbo ugdytiniui metodus: (p. 20, 21, 23, 25, 31)

3. Gebėti įvertinti ugdytinio vietą socialinėje grupėje; (p. 21, 23, 31)

4. Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam funkcionavimui; (p. 13, 20, 21, 23, 25, 28)

5. Organizuoti visuomenės švietimą, siekiant išvengti neigiamų socialinių pedagoginių reiškinių; (p. 21, 23, 25, 28, 31)

6. Analizuoti prevencinio darbo reikšmingumą. (p. 25, 31)

7. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis bei kitomis organizacijomis; (p. 13, 20, 21, 23, 25, 28, 31)

8. Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus. (p.20, 21, 23, 25, 50)Darbe taikomi tyrimo metodai:

 Mokslinės ir dalykinės literatūros analizė atlikta, siekiant išanalizuoti socialines prielaidas vaikų ir paauglių delinkventiniam elgesiui Zarasų mieste, problemos aktualumą ir jos sprendimo būtinybę;

 Dokumentų analizė atlikta siekiant išsiaiškinti vaikų ir paauglių ,,delinkventų” socialinę padėtį Zarasų mieste;

 Anketinė apklausa atlikta siekiant išsiaiškinti socialines prielaidas paauglių ir vaikų delinkventiniam elgesiui Zarasų mieste.

Tyrimo charakteristika.

Darbo autorė tyrimą atliko Zarasų miesto mokyklose. Ji pasirinko anketinės apklausos metodą. Anketinei apklausai atlikti darbo autorė atrenkant respondentus naudojo tikslinę atranką. Respondentai buvo atrinkti iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir Zarasų rajono policijos tyrėjų pateiktų nusikaltusių ir prasižengusių vaikų bei paauglių sąrašų. Sąrašuose buvo 87 nusikaltę arba prasižengę vaikai ir paaugliai, gyvenantys ir besimokantys Zarasų mieste. Taigi tyrime dalyvavo 87 respondentai iš jų buvo 12 merginų ir 65 vaikinai, jų amžius buvo nuo 6- erių iki 18- kos metų.

Taip pat darbo autorė tyrimui atlikti panaudojo ir
dokumentų analizės metodą. Baigiamajame darbe autorė, siekiant išsiaiškinti Zarasų mieste vaikų ir paauglių delinkventinio elgesio pasireiškimo mąstą, išanalizavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir Zarasų rajono policijos tyrėjų pateiktus dokumentus, kuriuose įtraukti socialinės rizikos šeimos ir delinkventinio elgesio vaikai ir paaugliai.

Darbo struktūra ir apimtis.

Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 5 dalys, išvados, 30 pozicijų literatūros sąrašas. Darbo apimtis be priedų – puslapiai.

1 VAIKŲ IR PAAUGLIŲ DELINKVENTINIO ELGESIO SAMPRATA MOKSLINĖJE LITERATŪROJE

Psichologijos žodyne į ,,delinkvento” sąvoką žiūrima psichologiniu aspektu. ,,Delinkvento“ terminu apibūdinamas žmogus kurio elgesys yra nepriimtinas mūsų visuomenei ir už tai yra baudžiamas įstatymo tvarka. ,,Delinkventas – (angl. delinquent), žmogus, kurio elgesys yra labai nenormalus (neatitinka normos) ir traktuojamas kaip baustina veikla, nusikaltimas” (18, p.53). Šis apibrėžimas leidžia teigti, kad delinkventas tai tas žmogus kuris nesilaiko visuomeninių moralės bei teisės normų ir dėl to jo elgesys laikomas nenormaliu, nes jis padaro nusikaltimą arba prasižengimą.

Žodis delinquent, įvairiuose anglų kalbos žodynuose į lietuvių kalbą verčiamas kaip nusikaltėlis, teisės pažeidėjas, kaltas, nusikaltęs. Anot L. Jovaišos ,,delinkventinis elgesys – jaunimo polinkis nusikalsti” (5, p.39)

Deja, dar iki šiol žmonės labai dažnai painioja delinkventinio elgesio ir deviantinio elgesio sąvokas. Kad tiksliai suformuluoti sau delinkventinio elgesio sąvoką ir išsiaiškinti kuo ji skiriasi nuo deviantinio elgesio sąvokos bei koks elgesys pasireiškia vaiko elgesyje anksčiau, būtina sulyginti delinkvencijos ir deviacijos sąvokas.

Manytina, kad deviacijos elgesiu laikomas toks elgesys kurio metu nėra padaromi rimti nusikaltimai ar prasižengimai. ,,Deviacia – elgesys, laikomas peiktinu, netoleruotinu arba pažeidžiančiu socialines normas. Pažodžiui ,,deviacijos” sąvoką galėtume versti kaip ,,nukrypimas”, ,,nuokrypis”. Deviacijos ribos nėra griežtos, nes vertinant elgesį, vadovaujamasi skirtingomis elgesio normomis” (11, p.64).

Kaip teigia I. Leliūgienė, ,,deviantai yra savavališki ir nuolatinai išsisukinėja nuo mokymosi ar tam tikrų užduočių atlikimo, jie pabėginėja iš namų bei valkatauja, vartoja alkoholinius gėrimus, girtauja, antivisuomeniška seksualinė veikla, bando nusižudyti ir taip toliau” (11, p.67).

Lyginant su plačiai mokslinėje literatūroje naudojama sąvoka deviancija (kuri iš anglų kalbos verčiama nukrypimas), delinkventinis elgesys skiriasi tuo, kad vaikai delinkventai jau yra nusižengę visuomenės normoms ir yra padarę nusikaltimą arba prasižengę. Taip pat delinkventinio elgesio vaikams ir paaugliams būdingas socialinių normų nesilaikymas tapęs ne atsitiktiniu netinkamo elgesio pasireiškimu, tačiau jau nuolatiniu elgesiu, kuris tokiems jaunuoliams yra priimtinas. Sulyginus šias dvejas sąvokas galima teigti, kad vaikai tampa ,,delinkventais” tada, kai prieš tai ilgą ar ne laiko tarpą, pabūna deviantais.

Delinkventinis elgesys pasireiškia vaikams ir paaugliams, dėl to delinkventinio elgesio sąvoka nevartojama apibūdinant suaugusių nusikaltusių žmonių elgesį. ,,Delinkvencija pasireiškia ankstesniame vaikų amžiuje, dar prieš tai kai spėja nusikalsti.” (5, p.39) Taigi darbo autorės manymu socialines prielaidas delinkventiniam elgesiui galima pastebėti ar aptikti vaiko elgesyje dar prieš jam padarant nusikalstomą veiklą. Daugelis pedagogų mano, kad dažniausiai nusikalsta tokie vaikai, kurių elgesyje bei aplinkoje jie nepastebėjo jokių prielaidų delinkventiniam elgesiui pasireikšti. ,,Daugiausia nusikalsta 15-16 metų paaugliai, nors delinkvencija pasireiškia daug anksčiau – 8-10 metais” (5, p.39)

Elgesio nukrypimai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti nevienodu laipsniu ( taigi ir padaryta žala gali būti labai skirtinga).

Pasak G. Valicko ,,Delinkvento” elgesio sąvoką dažniausiai vartoja angliškai rašantys autoriai, o literatūroje rusų kalba plačiai paplitusi ,,sunkių” arba ,,sunkiai auklėjamų” vaikų sąvoka. ,,Pastaroji sąvoka yra labai plati ir atspindi įvairiausius sunkumus, kurie iškyla vaikų ir paauglių auklėjimo procese” (23, p.13). Pavyzdžiui, L.S. Vygotskis išskyrė tris labai skirtingas ,,sunkių” vaikų grupes:

1) įvairių organinių defektų turinčius vaikus (pvz., akluosius, kurčiuosius, silpnapročius ir pan.);

2) nepilnamečius teisės pažeidėjus;

3) talentingus vaikus.

G. Valickis savo darbuose teigia kad, ,,Atspindėdama labai įvairius vaikų elgesio ypatumus sąvoka ,,sunkus vaikas” neturi konkretaus turinio ir todėl nėra mokslinė sąvoka tikrąja šio žodžio prasme” (23, p.13). Dėl šios priežasties, darbo autorė apibūdindama vaikų ir paauglių elgesio nukrypimus (egzistuojančių socialinių normų pažeidimus), toliau savo darbe vartos tik ,,delinkventinio” elgesio sąvoką.

Nuostabą kelia tai, kad ,,sunkiais” vaikais L.S. Vygotskis pavadina ir talentingus vaikus. L.S. Vygotskio manymu, su talentingais vaikais yra taip pat labai daug problemų. ,,Talentingiems vaikams yra didelė dėmesio stoka, arba mokymosi sąlygų nesudarymas, ar netgi atvirkščiai per dideli tėvų ar (ir)
keliami reikalavimai” (24, p.36). Žinoma visa tai gali įtakoti vaikų delinkventinį elgesį, pakliuvimą į ,,rizikos” grupes ir t.t.

Apibendrinant darbo autorė teigia, kad socialinis pedagogas turi būtinai suprasti vaiko ir paauglio ,,delinkvento” sąvoką. Jis negali supainioti jos su kitomis giminingomis sąvokomis, nepainioti jų sudarant vaiko ar paauglio intervencijos planą, nes tai gali sutrukdyti siekti padėti vaikui ir paaugliui. Visa tai socialiniam pedagogui leis atlikti ši kompetencija – gebėti įvertinti ugdytinio poreikius.

2. VAIKŲ IR PAAUGLIŲ DELINKVENTINIO ELGESIO TIPAI IR JO PASIREIŠKIMO FORMOS

Delinkventinio elgesio tipų yra nemažai, tačiau skirtingi autoriai skirtingai juos įvardija. I.Leliūgienė delinkventinio elgesio tipų sklaidoje akcentuoja daugiau paauglių nusikalstomų veikų įvairenybę. ,, <…>delinkventinio elgesio tipai: smurtiniai nusižengimai, įvairaus pobūdžio įžeidimai, sumušimai, pabėgimai, sadistiniai veiksmai, nukreipti prieš tam tikrą asmenį; nusižengimai, siekiant asmeninės materialinės naudos, įskaitant smulkias vagystes, reketo atvejus, mašinų bei kitas vagystes; nelegalų narkotikų platinimas bei prekyba”. (11, p.67)

J.Ris ir V.A.Stepanov išskiria tik du delinkventinio elgesio tipus, jie juos išskirdami didelį dėmesį skiria ir psichologiniam aspektui. ,,<…> delinkventinio elgesio tipai: elgesys, nukrypstantis nuo bendruomenėje vyraujančių moralės normų ir pasireiškiantis skirtingomis socialinės patologijos formomis; elgesys, nukrypstantis nuo psichinės sveikatos normų, t.y. aiškios ar užslėptas psichopatijos pasireiškimas” (19, p.169)

I.Leliūgienė teigia, kad pagrindinės delinkventinio elgesio pasireiškimo formos yra šios:

 nusikalstamumas;

 narkomanija;

 alkoholizmas;

 vaikų prostitucija.

Darbo autorės nuomone, aukščiau išvardintos delinkventinio elgesio pasireiškimo formos ir yra pagrindinės paaugliams ,,delinkventams” pasireiškiančios formos, kurias galima jomis laikyti. Tačiau J.Ris ir V.A.Stepanov, išskiria kitas delinkventinio elgesio pasireiškimo formas:

 alkoholizmas;

 narkomanija;

 prostitucija;

 nusikalstamumas;

 homoseksualizmas;

 vaikai astenikai;

 vaikai šizoidai;

 vaikai epileptoidai.

Darbo autorė baigiamajame drabe delinkventinio elgesio tipus ir jo pasireiškimo formas nagrinėja socialiniu aspektu. Taigi šiam darbui aktualūs I.Leliūgienės išskirti delinkventinio elgesio tipai ir formos. Šiame baigiamajame darbe plačiau žiūrima tik į vieną, delinkventinio elgesio pasireiškimo formą, tai yra į nusikalstamumą. Paauglių nusikalstamumas yra itin svarbi pastorojo meto visuomenės problema. Kad paauglių nusikalstamumo problema yra opi mūsų visuomenei, patvirtina nusikaltusių nepilnamečių skaičiaus dinamika. ,,<…1995m. Lietuvoje buvo 2010 nuteistų nepilnamečių, o 2002m. 2571 nepilnamečių.” (31)

Apibendrinant galima teigti, kad socialinis pedagogas turi būtinai pastebėti paauglių delinkventinio elgesio pasireiškimo formas ankstyvoje stadijoje ir mokėti jiems padėti. Manytina, jog tai socialinis pedagogas gali pastebėti glaudžiai bendradarbiaudamas su visais socialiniais partneriais: policijos pareigūnais, Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojais, nevyriausybinėmis organizacijomis, ugdymo ir švietimo įstaigų darbuotojais, taip pat skatinti savanorių dalyvavimą šiame procese. Siūlitina skatinti visą visuomenę būti humaniškesniems, geresniems ir pastebėję delinkventinio elgesio pasireiškimo formas vaikų ir paauglių elgesyje, atsakingai padėti jiems ir pranešti apie tai socialiniam pedagogui. Visa tai leis socialiniam pedagogui šios kompetencijos: gebėti įvertinti ugdytinio poreikius; vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam funkcionavimui; organizuoti visuomenės švietimą, siekiant išvengti neigiamų socialinių pedagoginių reiškinių (visuomenės nariams surengti seminarus apie vaikų delinkventinio elgesio atpažinimą); bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis bei kitomis organizacijomis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2711 žodžiai iš 8673 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.