Istatymai ir jų rušys
5 (100%) 1 vote

Istatymai ir jų rušys

TURINYS

Įžanga……………………………………………………………………………………………………………………….2

1. Teisės akto, kaip vieno iš teisės šaltinių, sąvoka ir rūšys ………………………………………3

2. Įstatymo, kaip pagrindinio teisės akto, samprata ir požymiai ………………………………..4

3. Įstatymų rūšys ………………………………………………………………………………………………..7

Išvados……………………………………………………………………………………………………………….14

Cituotos ir naudotos literatūros sąrašas ………………………………………………………………….15

Įžanga

Visas žmogaus veiklos sritis daugiau ar mažiau detaliai reguliuoja teisės normos. Praktiškai visi susiduriame su įstatymais, jie reguliuoja mūsų privatų gyvenimą, darbinius santykius ir pan. O kas gi yra įstatymas, kodėl jis toks svarbus?

Mano daro tikslas yra išsiaiškinti, kokią vietą teisės aktų sistemoje užima įstatymas, kokie jo požymiai, reikšmė.

Trumpai apžvelgsiu jo priėmimo, įsigaliojimo sąlygas. Įdomumo dėlei paminėsiu ar ir prieš daugelį metų, dar anoje Nepriklausomoje Lietuvoje, įstatymai buvo taip pat klasifikuojami.

Įvardinęs įstatymų klasifikaciją, panagrinėsiu atskiras jų rūšis, nustatydamas atskiros rūšies vietą įstatymų hierarchijoje, galiojimo ir priėmimo ypatybes.

Rašydamas darbą, naudosiuosi lietuvių ir rusų teisininkų literatūra, perteiksiu atskirų autorių mintis. Taip pat įvardinsiu pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą.

1. Teisės akto, kaip vieno iš teisės šaltinių, sąvoka ir rūšys

Kad taptų tikrove ir galėtų vykdyti savo funkcijas teisei būtina išorinė išraiška. Užsienio literatūroje tai kartais vadinama teisės forma. Kai kuriais atvejais – teisės šaltiniais arba forma ir šaltiniais. [10,p.115]

Teisės šaltinio sąvoka yra daugiareikšmė. Teisės šaltinis suprantamas kaip tam tikri socialiniai ir politiniai veiksniai, kuriais remiantis sukuriamos teisės normos. Tokie veiksniai yra visuomenės gyvenimo materialinės sąlygos, valstybėje vyraujančių politinių jėgų valia, valstybės institucijų teisės kūrybos veikla, teismų precedentai, visuomeniniai papročiai. [11,p. 12] Apskritai kalbant, terminas ,,teisės šaltiniai” apibūdina tas ištakas, iš kurių randasi teisė. [6,p.365]

Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos. [8,p. 244]

Kitaip teisės aktą apibrėžia 1995 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas Nr. I-872, kur sakoma: ,,Teisės aktas šiame įstatyme – tai įgaliotos valstybės institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos ar naikinamos teisės normos”.

Prof. Alfonsas Vaišvila teigia, kad šiame apibrėžime padaryta logikos klaida: apibrėžiamoji sąvoka teisės aktas apibrėžiama ta pačia sąvoka teisės aktas, todėl, kas yra teisės aktas, lieka nežinoma. Anot jo, įstatymų leidėjas, matyt, norėjo apibrėžti ne teisės aktą, o bendrųjų teisės normų aktą. [8,p.245]

Pagrindinės teisės aktų rūšys, pagal prof. Alf Vaišvilą, yra tokios:

1) bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.

2) individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę. Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai (sutrumpintai – individualūs teisės aktai).

3) interpretuotų teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija. [8,p.245]

Pagrindinę vietą tarp šių teisės aktų užima bendrųjų teisės normų aktai. Ryški jų persvara, palyginti su kitomis teisės normų formomis, rodo didesnį valstybės vaidmenį reguliuojant visuomenei reikšmingus socialinius santykius. Teisės normų aktų savybė – centralizuotai reguliuoti įvairius santykius, greitai reaguoti į besikeičiančius socialinės plėtros ir žmogaus teisių apsaugos poreikius. Teisinių nurodymų išdėstymo juose tikslumas ir prieinamumas daro šią teisės normų raiškos formą plačiai naudojamą. Be to, teisės normų suformulavimas rašytine, dokumentine forma leidžia šalies gyventojams operatyviai susipažinti su jų turiniu.

Visi norminiai teisės aktai funkcionuoja kaip vientisa sistema, kuriai būdingi tokie požymiai: suderinamumas, abipusė sąveika, hierarchiškumas, specializacija ir diferenciacija pagal teisės šakas. Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų sistemą sudaro Konstitucija ir ši sistema apima aukščiausios (centrinės) valdžios ir savivaldos institucijų, tautos valios tiesioginės išraiškos norminius aktus, taip pat ratifikuotas tarptautines sutartis.

Norminiai teisės aktai klasifikuojami atsižvelgiant į konstitucinį valdžios padalijimą. Todėl pagrindinis
jų klasifikavimo pagrindas – teisės akto juridinė galia (teisinis statusas, leidimo ir paliepimo ribos – apimtis), kuri priklauso nuo tą normą išleidusio teisėkūros subjekto kompetencijos. Pagal bendrųjų teisės normų juridinę galią visi tokių normų aktai yra skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus. [8,p.247]

Įstatymai – tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka išleisti pirminiai teisės aktai, kurie turi aukščiausią juridinę galią, formuluoja bendrąsias teisės normas, skirtas reguliuoti svarbiausius žmonių santykius. Tai lemia jų išskirtinumą norminių teisės aktų sistemoje.

2. Įstatymo, kaip pagrindinio teisės akto, samprata ir požymiai

Daugelyje postkomunistinių šalių ir dabar vyrauja etatistinė (valstybės primato prieš teisę pripažinimo) teisės doktrina. Valstybė čia suvokiama kaip priemonė visuomenei valdyti. Teisė suvokiama kaip valstybės nustatytos ar sankcionuotos elgesio taisyklės. Pagrindiniu teisės šaltiniu laikomas įstatymas, o teisės kūrėju – įstatymų leidybos organas. [6,p.17]

Kone visų šalių teisininkai prirašė daugybę įstatymus analizuojančių knygų ir straipsnių ir pareiškė įvairiausių nuomonių. Įstatymams, kaip ir apskritai teisei, nebūdingas sąstingis. Jie nėra leidžiami kartą ir visiems laikams, o keičiasi ir tobulėja keičiantis visuomenei ir valstybei.

Kartais įstatymai tyrinėjami kaip teisės sinonimas, kaip jos kūrimas. Įstatymais vadinami visi norminiai teisės aktai, leidžiami visų valstybės teisėkūros institucijų. Teigiama, kad būdingas įstatymo bruožas yra jo norminis pobūdis, tačiau teisės normų yra ir bet kuriame kitame norminiame teisės akte. Tada bet kuris norminis aktas turi būti laikomas įstatymu. Kasdieniame gyvenime leistina vadinti įstatymu bet kurį išleistą valstybės norminį aktą, nes tuo pabrėžiama ne vien įstatymų, o visų išleidžiamų teisės aktų laikymosi svarba. Juridiškai tai daryti nedera, nes sutapatinus įstatymus su kitais norminiais aktais, supainiojami įvairūs teisės šaltiniai ir šitaip mažinamas jų taikymo veiksmingumas. Todėl mokslinėje teisės literatūroje įstatymas suprantamas siauruoju, specifiniu požiūriu.

Paplitęs toks įstatymo apibrėžimas: įstatymas yra valstybės gyvenimo klausimais ypatinga tvarka priimtas pirminis teisės aktas, tiesiogiai išreiškiantis valstybės valią ir turintis aukščiausią teisinę galią. Arba: įstatymas yra norminis teisės aktas, priimamas aukščiausios atstovaujamosios valstybės institucijos ypatinga teisėkūros tvarka, turintis aukščiausią teisinę galią ir reguliuojantis svarbiausius visuomeninius santykius, atsižvelgdamas į visų šalies gyventojų interesus ir poreikius. [10,p.120-121]

Įstatymai nuo kitų norminių teisės aktų skiriasi tokiais požymiais:

1) tai norminiai teisės aktai, priimami tik aukščiausių valdžios institucijų (parlamentų, kongresų arba visos tautos referendumu);

2) palyginti su kitais teisės šaltiniais, turi aukščiausią teisinę galią ir yra svarbiausia teisės forma;

3) priimami tautos valiai atstovaujančios aukščiausios institucijos ir išreiškia tautos valią ir interesus;

4) leidžiami svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais, tvarka ir reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius;

5) priimami, keičiami ir papildomi ypatingai griežtai nustatyta teisėkūros tvarka.

Įstatymas – tai teisinis norminis aktas, kurį priima aukščiausiasis atstovaujamas valstybinės valdžios organas (Lietuvoje – Seimas) arba jis priimamas referendumu – visos tautos balsavimu. Įstatymas sudaro valstybės teisinės sistemos pagrindą. Jis turi aukščiausiąją teisinę galią kitų visų valstybės organų norminių aktų atžvilgiu, reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius. Visi įstatymai turi būti priimami sutinkamai konstitucijai ir neprieštarauti jai. [3,p.40]

Įstatymo aukščiausia juridinė galia pasireiškia ir tuo, kad:

– visi kitokie teisės norminiai aktai turi būti priimami ir įgyvendinami griežtai vadovaujantis įstatymu;

– esant teisės normų kolizijai poįstatyminis teisės aktas turi būti panaikintas arba pakeistas, kad atitiktų įstatymą;

– kaip aukščiausią juridinę galią turintis įstatymas yra nekontroliuojamas, netvirtinamas ar jo veikimas pristabdomas niekuo kitu, kaip tik pačio įstatymų leidėjo. [12,p. 377]

– reguliuoja svarbiausius žmonių santykius, susijusius su pagrindinių žmogaus teisių apsauga;

– formuluoja pradines, pamatines teisės normas; visi kiti teisės aktai leidžiami tik jas sukonkretinti ir vykdyti. [8,p.247-248]

Įstatymų viršenybė, palyginti su kitais norminiais teisės aktais, reiškia ir tai, kad pagrindinių žmogaus teisių apsaugą reguliuoja įstatymai, o ne Vyriausybės nutarimai ar konkrečių žinybų instrukcijos, kad įstatymų kūrimo subjektai yra tik tauta ir parlamentas (Seimas). Parlamente yra tiesiogiai atstovaujamas tautos suverenitetas ir pačios tautos interesų įvairovė, daugiapartiškumas, politinis pliuralizmas. Todėl tik parlamente, kai nevyrauja viena partija, norminiai teisės aktai gali geriausiai išreikšti skirtingų socialinių grupių interesų kompromisą. Interesų įvairovei čia atstovauja politinės partijos – parlamento frakcijos. [8,p. 248]

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1470 žodžiai iš 4636 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.