Istorija kaip absoliučios dvasios saviraiškos arena
5 (100%) 1 vote

Istorija kaip absoliučios dvasios saviraiškos arena

Turinys

ĮVADAS 3

1. IDEALIZMAS, DIALEKTIKA IR ABSOLIUTAS 3

2. ISTORIJA KAIP ABSOLIUČIOS DVASIOS SAVIRAIŠKOS ARENA 6

3. LAISVĖ 8

IŠVADOS 9

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 10


Įvadas

Istorijos samprata yra dalis plačios ir keblios socialinio pažinimo problemos, kurią nagrinėjo daugelis didžiųjų pasaulio protų nuo Antikos iki mūsų laikų, tačiau ir šiandien tai yra aktuali problema. Šiame trumpame referate bus bandoma parodyti kaip Hegelis (Georg Wilhelm Friedrich Hegel 1770-1831) suprato istoriją ir kokią vietą ji užėmė jo visa apimančioje filosofijos sistemoje.

Pagrindinis veikalas, kuriame išdėstyta Hegelio istorijos filosofija ir yra vadinama “Istorijos filosofija”. Norint suprasti jo istorijos filosofiją būtina išsiaiškinti tam tikrus jo filosofijos konstruktus: dialektika, absoliutas ir t.t. Taip pat nereikia pamiršti ir to, kad Hegelis buvo vienas žymiausių idealizmo atstovų.

1. Idealizmas, Dialektika ir Absoliutas

Idealizmas, ko gero, yra pati seniausia Vakarų kultūroje filosofijos tradicija, prasidėjusi dar Antikoje nuo Platono. Žinoma, filosofijos ir filosofų būta ir iki Platono, tačiau būtent jis sukūrė vieną iš didžiausią įtaką padariusių filosofijų. Trumpai idealizmą galima būtų apibrėžti taip: realistinė filosofijos kryptis, aiškinanti, kad daikto esmę išreiškiančių bendrųjų sąvokų atitikmuo yra savarankiškai, atskirai nuo daiktų egzistuojančių idėjų pasaulis. Apskritai idealistai vienintele tikra būtimi laiko idėjas. Tai anaiptol nereiškia, kad jie nepripažįsta materijos, veikiau manoma, kad materialusis pasaulis yra kintamas, nepastovus ir netikras, o idėjų esama pastovių.

Hegelis – tikriausiai yra Naujųjų laikų idealistinės filosofijos viršūnė. Jo mąstymo elementų pastebima tokiose nutolusiose dabartinėse filosofijose kaip kad marksizmas, egzistencializmas ir t.t. Yra išskiriami trys pagrindiniai Hegelio sistemos aspektai: logika, gamta ir dvasia. Viena iš įspūdingiausių Hegelio filosofijos ypatybių yra jo logika. Jis norėjo sukurti tobulą logikos sistemą, kuri galbūt ištaisytų Aristotelio logikos trūkumus.

Hegeliui pagrindinis filosofijos uždavinys – visą tikrovę, gamtą ir dvasią kildinti iš vieno principo ir išplėtoti pagal minčių būtiną eigą. Filosofijai rūpi tai, kas realu. Realūs yra ne atskiri daiktai, bet Absoliutas. Daiktai esą tik Absoliuto apraiškos. Tai primena nekintamų idėjų sampratą. Skirtumas tik tas, kad Hegelis įžiurėjo kitimą. Hegeliui Absoliutas yra ne statiškas dalykas, kaip Platono idėjos, o savyje prieštaringas ir veiklus. Absoliuto veikimas yra mąstymas. Jis ir būtis yra tas pats, todėl mąstymas yra ne būties savybė, o pati būtis – dialektiškai besiplėtojantis Absoliutas. Čia kaip tik reikia pažymėti, kad Hegelis mąstymą įsivaizdavo kaip kontinuumą, o ne kaip mechaniškų sintetinių junginių serijas. Kontinuumą galima apibūdinti kaip pastovų judantį “sintetinimą” – judantį, besivystantį, nuolatos kintantį mąstymo procesą. Absoliutas – mąstoma sąvoka, todėl loginė sąvoka yra giliausia daiktų esmė. Loginė sąvoka (tezė) dialektiškai mąstoma virsta savo priešybe (antiteze), jų vienybė (sintezė) tampa aukštesnio lygio sąvoka. Tezės, antitezės, sintezės triada paremti visi Hegelio samprotavimai (apie tai dar šiek tiek vėliau).

Žodis “dialektinė” labiausiai tinka Hegelio logikai apibūdinti. Hegelis dialektinį metodą pirmą kartą filosofijos istorijoje panaudojo kaip visos filosofijos pagrindą. Prieštaravimas aptinkamas visur: filosofijoje jis iškyla abstrakčioje gamtos ir dvasios, baigtinumo ir begalybės perskyroje, kūno ir sielos priešiškume; individualaus gyvenimo praktikoje – individo ir gamtos, individo ir visuomenės, privataus ir viešojo gyvenimo momentų priešybėje ir t.t.

Patsai prieštaravimas traktuojamas kaip gyvenimo faktas. Iš jo kyla poreikis filosofuoti. Proto uždavinys yra nelikti prie vieno iš priešingų teiginių, o jiems tarpininkauti ir juos sutaikyti. Prieštaraujantys teiginiai yra išeities taškas, nuo kurio prasideda procesas, kurio tikslas yra Absoliutas (Absoliuti idėja, Absoliuti dvasia, Absoliutus protas, Absoliutus žinojimas) . Teigti Absoliutą, vadinasi, teigti prieštarą. Prieštara yra ir vyraujantis pažinimo principas. Toks mąstymo principas ir vadinamas dialektika. Taigi dialektikos esmė – visą istorijos ir gamtos dinamiškumą užtikrina jėgų priešybių susidūrimai. Dialektika apibrėžiama kaip ėjimas nuo tezės (teiginio) ir antitezės (pirmajam priešingo teiginio) prie sintezės, kuri tą prieštarą įveikia. Kai aš ką nors teigiu (tezė), tai teigiu dalyką, priešingą kitam dalykui (antitezė). Teigdamas ką nors apibrėžta, pvz., A, drauge supriešinu jį su jo priešybe ne – A, tad sykiu teigiu ir šią priešybę. Apsiribojant kuo nors apibrėžtu, neigiamas Absoliutas. Kadangi A apibrėžimui iš esmės priklauso to A priešybė (ne – A), t.y. tezei – antitezė, jos abi viena kitai yra reikalingos ir tuo dalyvauja Absoliute. Taigi tezę riboja ir apibrėžia jos antitezė. Iš čia kyla išvada, kad antitezė tezės apibrėžimui yra esminis dalykas, nes tik per antitezę tezė patiria savo ribas, o šios ribos yra ją apibrėžiantis dalykas. Šitai pažinus, einama prie pradinės tezės gilinimo – tų dviejų
prieštaringų teiginių sintezės.

Hegelis nesustoja prie priešybių dialektinio momento. Kiekvieną kartą pradinį dalyką prieštaravime jis “iškelia” trejopa prasme: “naikinimas” kaip neigimas, kaip išsaugojimas, ir kaip iškėlimas į aukštesnę pakopą. Nuo šios pakopos procesas vyksta tolyn. Viso proceso pabaigoje, kaip jo rezultatas, bus Absoliutas. Tačiau šis rezultatas veikia jau kiekvienoje proceso fazėje, kiekviename naujame perėjime, kaip pirminis lemiamas ir į priekį stumiantis principas, veiksnys. Kiekviena atskira apibrėžtis siejasi su Absoliutu peržengdama save savo priešybės link ir drauge prie jos nepasilikdama, o mąstymo turinį skatindama rutuliotis vis pirmyn, kad iš izoliuoto ir abstraktaus savęs teigimo pereitų į judėjimą. Būtent tai ir buvo istorijos varomoji jėga.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 940 žodžiai iš 2753 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.