Istorijos konspektai Lietuvos istorija
5 (100%) 1 vote

Istorijos konspektai Lietuvos istorija

LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ XIII-XV a.

LIETUVOS VALSTYBĖS SUSIKŪRIMAS IR JOS KOVOS SU RITERIŲ ORDINAIS

Baltų žemės II tūkst. pr. Ir ordinų atsikraustymas į Pabaltijį.

I tūkst. po Kr. Susiformavo baltų gentys. Kelios bendruomenės sudarydavo žemę, kuri turėdavo savo kunigaikštį.

Aukštupyje buvo 4 žemės: Lietuva, Nalša, Deltuva, Upytė.

Žemupyje buvo 5 žemės: Keklys, Karšuva, Medininkai, Saulė, Knituva.

XII a. pab. į Pabaltijį atkeliaudavo misionieriai. Pagonys jiems priešinosi, žudė.

1202 atsikraustė Kalavijuočių ordinas (Ryga)

1230 atsikraustė Kryžiuočių ordinas.

1236 kunigaikštis Vykintas sutriuškina Kalavijuočius ir popiežius ordinus sujungia.

Lietuvos valstybės susikūrimas

Susivienijimo procesą spartino:

1. Kryžiuočių ir kitų genčių puldinėjimai;

2. Susiformavusios pilnai lietuvių žemės;

3. ekonominis gyvenimas, kuris jau vienijo gentis.

Mindaugas

1251 apsikrikštijęs panaikino visus savo konkurentus, nes turėjo sąjungininką – Livonijos ordiną.

1253 tapo Lietuvos karaliumi. Už tai jis atidavė Žemaitiją. Mindaugas pradėjo vienyti Lietuvos žemes ir sukūrė valstybę.

1260 Durpės mūšis. Žemaičiai nepasiduoda ordinui ir sukyla. Ordinas nenugali žemaičių.

1261 Mindaugas padeda žemaičiams ir pradeda kovoti su ordinu. Jis buvo nemėgstamas Lietuvių, nes apsikrikštijo, kiti pavydėjo karūnos.

1261-1274 sukyla prūsai (Herkus Mantas). Laimėdavo iki 1265.

1263 Kunigaikštis Treniota nužudo Mindaugą ir jo sūnus.

Treniota (1263-1264) buvo geras karvedys, ordino priešas. Jį nužudė.

Vaišelga (1264-1267) Mindaugo sūnus prieš ta tapęs vienuoliu, bet valdžią perleido Švarnui (1267-1269) Haličo kunigaikščiui, kurį išvijo Traidenis

Traidenis (1269-1282) buvo geras karvedys, kariavo su Livoniją.

1274 Leonas, keršydamas už brolio Švarno išvijimą, padedamas totorių, pradėjo kovoti su Traideniu, dėl to

1276 pasirašyta Lietuvos-Livonijos taika. Tačiau po 3 metų Traidenis užėmė ordino pilį. Traidenis vienijo baltus ir padėjo prūsams.

LIETUVIŲ VALSTYBĖS STIPRĖJIMAS

Gediminaičių dinastijos pradžia

Gediminaičių dinastija: Skalmantas (1572)

Butigeidis (1285-1294) valdė su Pukuverų-Butvydu (Gedimino tėvu). Butigeidis – Aukštaitiją, Pukuveras-Butvydas – Žemaitiją.

1283 kryžiuočiai priartėja prie Nemuno ir prasideda nuolatinės kovos. Butigeidis ir Pukuveras-Butvydas pastato pilis, neįveikiamas kryžiuočiams.

Vytenis (1295-1316) jo valdymo metų Žemaitijos didžiūnai perėjo į kryžiuočių pusę, tačiau degindamas jų pilis Vytenis laimėjo Žemaitiją.

1298 mūšis prie Karkuso. Vytenis sumuša Livonijos ordiną.

1311 mūšis prie Voplaukio. Lietuviai pralaimi ir kryžiuočiai daro paliaubas.

Vytenis pradėjo kariuomenės reformą. Sudaryta profesionalių karių kariuomenė.

Gedimino politika

Gediminas (1316-1341) Jo valdoma Lietuva tapo galingiausia Rytų Europoje.

Jo politika:

1. įkūrė 20 žmonių kunigaikščio tarybą.

2. rūpinosi amatų plėtra (Gedimino laiškai; 1323 juose paminėtas Vilnius)

3. 1323 Vilnius tapo Lietuvos sostine.

4. Kovos su kryžiuočiais

5. Kovos su Maskvos kunigaikštyste (žemės prijungiamos kovomis ir vedybomis).

6. 1316 įkurta LDK.

7. 1325 sąjunga su Lenkija prieš ordiną.

1336 pilėnai

1323-1324 pirmas krikšto siūlymas – atsisako.

1340-1341 antras krikšto siūlymas – atsisako ir Gediminas nunuodijamas. Jis turėjo 7 sūnus.

LDK Algirdo ir Kęstučio laikais

Jaunutis (1341-1345)

Algirdas (1345-1377) valdė su Kęstučiu. Diarchija – valdo dviese.

1. Rytuose Algirdas užiminėjo žemes (daugiausia vestuvėmis; buvo politikas)

2. Pietuose kilo karas su totoriais;

1363 mūšis prie Mėlynųjų vandenų. Lietuviai sumuša totorius.

3. Vakaruose Kęstutis kovojo su kryžiuočiais (jis kovojo daugiausiai)

1348 Strėvos mūšis. Lietuva pralaimi kryžiuočiams.

1361 Kęstučio įkalinimas ir pabėgimas

1362 kryžiuočiai sugriauna Kauno pilis

1370 Rūduvos mūšis. Lietuviai laimi prieš kryžiuočius.

1368, 1370, 1372 trys žygiai į Maskvą

Vidaus padėtis po Algirdo mirties

Jogaila (1377 (Kęstutis 1381-1382) 1392)

1380 sutartis su ordinu, kad nepadės Kęstučiui, kai jį puls ordinas. Jogaila nori valdyti vienas.

1381 Kęstutis sužinojęs apie tai nuverčia Jogailą.

1382 Dubysos sutartis tarp Jogailos ir ordino. Jogaila suima Kęstutį ir jo sūnų Vytautą. Kęstutis nužudomas, Vytautas pabėga iš kalėjimo.

1384 Vytautas kreipiasi pagalbos į kryžiuočius ir pažada Žemaitiją, tačiau Jogaila nelaukdamas puolimo, atiduoda tėvo žemes Vytautus. Vytautas sudegina pabėgdamas kelias kryžiuočių pilis.

KRĖVOS SUTARTIS

Krėvos sutartis ir jos įgyvendinimo pradžia

1385 Krėvoje pasirašyta sutartis su Lenkija. Jogaila pasižada apsikrikštyti, vesti karalienę Jadvygą ir tapti Lenkijos karaliumi.

1386 Jogaila ir Vytautas apsikrikštija.

1387 pradedamas Lietuvos krikštas.

Jogailos privilegijos

1. Vilniaus vyskupui. Įsteigė jam bažnyčių savivaldą su žeme ir valstiečiais.

2. Apsikrikštijusiems bajorams. Privati nuosavybė.

3. Vilniaus miestiečiams. Vilnius gavo savivaldą (Magdeburgo teisė).

Krėvos sutarties pasekmė

1. Lietuva priėmė krikštą.

2. Buvo pirmas bandymas suvienyti LDK ir Lenkijos jėgas prieš ordiną.

LDK VYTAUTO LAIKAIS

Vytauto valdymas

Jogaila po
Krėvos sutarties LDK pavedė valdyti broliui Skirgailai, tad Vytautas antrą kartą pabėgo pas kryžiuočius. Tad Jogaila, matydamas, kad jį labai palaiko žemaičiai

1392 Astravos sutartimi perleidžia LDK Vytautui (1392-1430)

Vytauto politika:

1. Atidavė bajorams valstiečius. Dėl to bajorai jį palaikė.

2. 1398 Salyno sutartimi atidavė kryžiuočiams Žemaitiją (tikėjosi ją greit atgauti).

3. Jam valdant buvo pasiekta didžiausia teritorija; kovos su totoriais.

4. 1401 Radomo sutartis tarp Vytauto ir Jogailos, tad jis iki mirties liks LDK.

5. 1409 parėmė žemaičių sukilimą.

6. 1410 liepos 15 Žalgirio mūšis.

7. 1411 Torunės taika. Susigrąžinami žemaičiai.

8. 1422 Melno taika. Kryžiuočiai pripažįsta žemaičius LDK.

9. 1429 Lucko suvažiavimas. Pasiūloma Vytautui karūnuotis. Tačiau karūna buvo sulaikyta lenkų bajorų.

1430 Vytautas miršta

LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ XVI-XVIII a.

LDK VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ NUO VYTAUTO MIRTIES IKI LIUBLINO UNIJOS

LDK valdovai ir valstybės valdymas

Švitrigaila (1430-1432) Jogailos brolis

Žygimantas (1432-1440) Vytauto brolis, nuvertęs Švitrigailą. Norėjo atsikratyti Lenkijos ir stiprinti LDK, tačiau buvo nužudytas.

Kazimieras (1440-1492). Tuo metu Lenkiją valdė Vladislovas III, tad jam mirus Lenkiją valdyti buvo pakviestas Kazimieras. Jis:

1. Įtvirtina viešpataujančią ponų padėtį valstybėje.

Aleksandras (1492-1506) valdo LDK ir Lenkiją. Jis:

2. Dar labiau įtvirtina ponų valdymą, sutikdamas nieko nedaryti be jų leidimo.

Žygimantas Senasis (1506-1544), kurį išrinko Lietuvos ponų taryba. Lenkai nenorėdami prarasti LDK, Žygimantą Senąjį išsirinko ir savo karaliumi. Jis:

3. dar labiau įtvirtina ponų teises.

Žygimantas Augustas (1544-1572) tampa LDK, o 1548 (po Žygimanto Senojo mirties) ir Lenkijos valdovu.

LDK visuomenė

Po krikšto ir kiti miestai gavo Magdeburgo teises, tad į LDK ėmė trukti įvairūs amatininkai. Miestai augo.

Po krikšto valstiečiai buvo pradėti įbaudžiavinti. Galutinai tai buvo padaryta po Valakų reformos (1557):

1. Noras pasiekti didesnį ūkio našumą ir po lygiai įbaudžiavini valstiečius;

2. Valstietis gavo po 21 ha (valaką) trim žemės rėžiais.

Lietuvos statutai

1529 – I statutas. Aprašyta iki tol veikusi teisės sistema ir valstybės valdymas.

1566 – II statutas. Įteisintos išaugusios bajorų teisės.

1588 – III statutas. Įtvirtintos bajorų teisės, tačiau draudžiama bajorui žudyti valstiečius.

REFORMACIJA IR KONTRREFORMACIJA LDK

Reformacijos plitimas

Nors Lietuva tapo krikščioniška 1387, bet dar ir XVI katalikybė nebuvo įsitvirtinusi.

Protestantizmas įsigalėjo Latvių, Estų, 1525 Kryžiuočių žemėse, tad ėmė skverbtis ir į Lietuvą.

Lietuvos jaunuoliai aukštąjį mokslą gaudavo tik užsienyje iš kur parsiveždavo protestantizmo idėjas, tad imdavo jas skleisti LDK, versti Šventąjį Raštą, kūrė mokyklas,

1539 Abraomas Kulvietis įkūrė Vilniuje mokyklą.

1542 Žygimantas Senasis, paskatintas katalikų, pasmerkė protestantus ir jie gavo išvykti į Prūsiją. Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis tapo Karaliaučiaus universiteto profesoriais. Ten mokėsi ir Martynas Mažvydas.

1547 Mažvydas parašė “Katekizmą”.

Lietuvos visuomenė ir reformacija

Žygimanto Senojo sūnus Žygimantas Augustas nevaržė protestantų veiklos, net susirašinėjo su Žanu Kalvinu. Dauguma valdovų palaikė reformaciją, tačiau išliko katalikais.

Bajorai palaikė reformaciją, nes norėjo prisijungti bažnyčios žemes.

Dvasininkai pasiliko prie katalikybės, išskyrus Stanislovą Rapolionį.

1569 Valerijonas Protasevičius pakvietė Jėzuitus į LDK.

Jėzuitų veikla. Universiteto įkūrimas

Steigė mokyklas; sakė pamokslus; spausdino knygas;

1579 įkurtas Vilniaus universitetas.

Katalikų ir protestantų varžymasis

Varžymasis LDK buvo švietėjiškas. Buvo steigiamos mokyklos, leidžiamos knygos.

M. Daukša (katalikas) išleido “Katekizmą”, “Postiles”.

K. Sirvydas išleido lietuvių kalbos žodyną.

LIUBLINO UNIJA

Lietuvos tarptautinė padėtis XV-XVI

1487 prasidėjo karai su Maskvos kunigaikštyste, kuri nugalėjusi Aukso ordą norėjo suvienyti rusų žemes. LDK tuo metu turėjo daug rusiškų žemių.

1558 Livonijos karas. Rusijos kariuomenė (Ivanas IV) įsiveržė į Livoniją, nes norėjo priėjimo prie Baltijos jūros. Lietuva padėjo Livonijai, tačiau toliau nebegalėjo viena kovoti su rusais.

1563-1564 įvyko derybos su Lenkija dėl unijinės valstybės (Mykolas Radvila Rudasis). Tačiau buvo nesėkmingos.

Nepavykus deryboms Žygimantas Augustas atidavė didelę dalį LDK Lenkijai.

1569 liepos 1 pasirašyta unija tarp Lenkijos ir LDK (Jeronimas Chodkevičius). LDK pavyko tapti beveik lygiateise unijos nare.

Sustiprėjo bajorų lenkėjimas.

ATR: SMUKIMAS REFORMŲ MĖGINIMAI

1572 mirus Žygimantui Augustui karaliumi tapo Prancūzijos karaliaus brolis.

Steponas Batoras 1574 karaliumi tapo. Karaliai pasirašydavo “pacta conventa” – karaliaus valdžios apribojimą. “liberum veto” tai bajorų teisė, kuri smukdė ATR valstybės valdymą. Batoras sėkmingai užbaigė Livonijos karą.

Zigmantas Vaza (švedas) tapo ATR karaliumi, bet po kelių metų

Karolis IX (Zigmanto Vazos dėdė)

LDK karai su Švedija ir Rusija

1600-1629 I karas su Švedija. Almarto sutartimi Švedija
gauna Livoniją.

1609-1619 ATR karas su Rusija. Rusija pralaimi.

1654-1667 ATR karas su Rusija. Rusija laimi.

1655-1660 II karas su Švedija. 1655 sudaryta nesėkminga unija su švedais; Olyvos sutartimi teritorijos nepasikeitė.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1549 žodžiai iš 5146 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.