Iuolaikinė makroekonomika
5 (100%) 1 vote

Iuolaikinė makroekonomika

Šiuolaikinė makroekonomika yra integruota sistema, susidedanti iš

makroekonominių monetarinių ir fiskalinių komponenčių, išreikštų tapatybėmis.

Jos tikslas paiškinti šių komponenčių kitimo tendencijas ir nurodyti ekonominės

strategijos formuotojams gaires, kuriomis vadovaudamiesi, jie gali siekti

ekonominių tikslų ir reaguoti į laukiamus pokyčius ekonomikoje.

Makroekonominių duomenų rinkimui, susisteminimui ir paruošimui ekonominės

analizės tikslams buvo sukurta Nacionalinių sąskaitų sistema (NSS). Ji yra

specializuotos apskaitos nacionaliniu mastu pagrindas. Nacionalinių sąskaitų

sistema grindžiama kertiniu makroekonomikos teiginiu: kiekvienas išlaidų

veiksmas yra kartu ir pajamų generavimo veiksmas. Šioje paskaitoje nagrinėjamos

šios pagrindinės makroekonominės sąskaitos:

Nacionalinių pajamų sąskaitos

Mokėjimų balansas

Fiskalinės sąskaitos

Monetarinė apžvalga

Vidaus ir užsienio skolos ataskaitos

Duomenys apie gyventojų užimtumą, infliaciją ir pan.

Pagrindiniai ekonomikos sektoriai.

Yra penki pagrindiniai ekonomikos sektoriai: namų ūkiai, įmonės, finansinis

sektorius, vyriausybė ir užsienis.

Namų ūkiai tiekia žemę, darbą ir kapitalą įvairioms gamintojų rinkoms ir

sukuria paklausą prekėms ir paslaugoms gaminių rinkoje. Jie sprendžia, kiek

išleisti vartojimui ir kiek sutaupyti, bei kiek investuoti į finansų rinkas.

Įmonės naudoja gamybos faktorius, tokius kaip žemę, darbą ir kapitalą, ir kuria

rinkai prekes ir paslaugas. Jos priima gamybinius ir investicinius sprendimus

vedinos noro padidinti pelną.

Finansinis sektorius teikia ekonomikai finansinio tarpininko paslaugas. Jis

apima visus subjektus, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas,

įskaitant bankinę sistemą ir kitas finansines institucijas, tokias kaip

savitarpio fondai, kreditų unijos, pensijų fondai ir draudimo bendrovės.

Vyriausybės ekonominis vaidmuo apima efektyvios reguliavimo ir teisinės bazės

kūrimą, tam tikrų visuomeninių prekių, tokių kaip švietimas, infrastruktūra ir

socialinė apsauga, tiekimą, mokesčių sistemos priežiūrą, vyriausybės išlaidų

valdymą.

Užsienio sektorius apima visus ekonominius sandorius su nerezidentais.

Pagrindinės komponentės.

Žemiau išvardintų makroekonominių sąvokų apibrėžimai pateikiami NSS kontekste.

Bendras produkcijos išleidimas (Q) yra visų šalyje pagamintų prekių ir paslaugų

vertė. Ši sąvoka yra problematiška dėl taip vadinamo dvigubo skaičiavimo.

Pavyzdžiui, kviečių vertė gali būti įtraukta du kartus: pirmą kartą, kai jie

naudojami duonos kepimui, o antrą – kaip duonos gaminių vertės dalis. Todėl

išskiriamos dvi sąvokos – galutinio vartojimo prekės ir tarpinio vartojimo

prekės. Galutinio vartojimo prekės yra visos prekės, kurios nėra naudojamos

kitos prekės gamybai. Tarpinio vartojimo prekės – prekės, naudojamos kaip

žaliava kitos prekės pagaminimui.

Pridėtinė vertė (VA) yra skirtumas tarp bendros produkcijos išleidimo vertės ir

tarpinių produktų kaštų. Pridėtinės vertės sąvoka yra naudojama šalies bendro

vidinio produkto apskaičiavimui.

Vartojimas (C) yra skirstomas į dvi skirtingas rūšis: tarpinį ir galutinį

vartojimą. Tarpinis vartojimas reiškia gamybos sąnaudas, o galutinis vartojimas

reiškia prekes ir paslaugas – ir importuotas, ir pagamintas šalyje – kurias

naudoja namų ūkiai ir vyriausybės sektorius.

Investicijos (I), arba bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas, reiškia

fizinio kapitalo ekonomikoje papildymą. Investicijos makroekonomine prasme

apima įrengimų, gamyklų, pastatų statybą ir atsargų pasikeitimą.

Eksportas (X) yra lygus eksportuotų prekių ir negamybinių paslaugų vertei.

Importas (M) yra lygus importuotų prekių ir negamybinių paslaugų vertei.

Grynasis eksportas yra lygus eksportuotų prekių ir paslaugų vertei minus

importuotų prekių ir paslaugų vertė.

Absorbcija (A), kitaip vadinama visumine vidaus paklausa, yra viso galutinio

vartojimo ir bendrųjų investicijų suma. A = C + I

Bendras vidaus produktas (BVP).

BVP yra visų galutinio vartojimo prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per tam

tikrą laikotarpį, vertė. Apskaičiuojant BVP, prekių vertė skaičiuojama

remiantis jų rinkos kainomis. Į daugelio prekių rinkos kainą įskaičiuoti ir

netiesioginiai mokesčiai, tokie kaip pridėtinės vertės mokestis. Todėl prekių

rinkos kaina nėra ta kaina, kurią gauna prekių pardavėjas. Rinkos kaina minus

netiesioginiai mokesčiai yra gamintojų kainos. Pati pagrindinė makroekonomikos

komponentė – bendras vidaus produktas – gali būti apskaičiuotas trimis

pagrindiniais metodais: gamybos metodu, pajamų metodu ir išlaidų metodu.

Gamybos metodas. Visa pridėtinė vertė, sukurta per metus visose ekonomininėse

veiklose, yra bendras vidaus produktas gamintojų kainomis (fc), BVPfc.

BVPfc = åVA

Pajamų metodas. BVP rinkos kainomis (mp) taip pat gali būti laikomas lygiu

rezidentų sukurtai pajamų sumai.

BVPmp = W + OS + TSP = BVPfc + TSP

W – kompensacija dirbantiesiems

OS – likutinis pelnas ir mišriosios pajamos

TSP – gamybos ir importo mokesčiai minus subsidijos (įmonių mokesčiai,
kuriuos

įmonės moka vyriausybei, minus pervedimai, kuriuos įmonės gauna iš vyriausybės)

Atėmus TSP iš BVPmp, gausime BVPfc.

Išlaidų metodas. Gamybos vertė turi būti lygi pajamų, kurios gaunamos gaminius

parduodant, vertei. Todėl BVP yra lygus galutinio vartojimo prekių sumai.

Galutinio vartojimo prekės yra kelių tipų – vartojimo prekės, investicinės

prekės, užsieniečių perkamos prekės. Dalį prekių, kurių negamina vietiniai

gamintojai tenka importuoti. Visų išlaidų, išleistų vartojimo prekėms, kapitalo

ir importuojamoms prekėms ir prekėms, parduotoms užsieniečiams, suma yra lygi

BVP išlaidu metodu.

BVP = C+I+(X-M)

Dėl skirtingų valstybinio(g) ir privataus (p) sektorių vaidmenų daugelyje

šalių, reiktų išplėsti BVP išraišką taip kad atsispindėtų privataus ir

valstybinio sektoriaus dalyvavimas:

BVP = Cg+ Cp + Ig + Ip + (X-M)

Nominalusis ir realusis BVP.

Nominalusis BVP yra šalies produkcijos per tam tikrą laikotarpį vertė,

apskaičiuojama taikant to laikotarpio kainas, arba veikusiomis kainomis.

Realusis BVP atspindi šalies produkcijos vertę dviems skirtingais

laikotarpiais, apskaičiuotą taikant tas pačias kainas arba fiksuotas bazinių

metų kainas. BVP defliatorius yra indeksas, kuriuo matuojamas vidutinis šalies

produkcijos kainų lygis palyginus su baziniais metais, todėl BVP defliatoriaus

atspindi visų šalies prekių ir paslaugų kainų didėjimo tempą ekonomikoje.

Nominalusis BVP = Realusis BVP x BVP

Defliatorius/100,

tada

Nominalusis

BVP Nominalusis BVP

Realusis BVP = ———————- x 100 arba BVP Defliatorius

= ———————- x 100

BVP

Defliatorius

Realusis BVP

BVP apskaičiavimo problemos.

Nors BVP duomenys yra plačiai naudojami šalies gyventojų gerovei matuoti, dėl

keleto priežasčių šie duomenys nėra visai tikslūs. Pagrindinės paklaidų

priežastys yra šios:

• Kai kurie produktai yra netiksliai įvertinami, kadangi jais

neprekiaujama rinkoje. Tokių produktų pavyzdys yra vyriausybės paslaugos –

švietimas, socialinės paslaugos.

• Yra sunku teisingai apskaičiuoti prekių kokybės pagerėjimą.

Pavyzdžiui, nors kompiuterių, televizijos ir automobilių kokybė pagerėjo, jų

kainos sumažėjo.

• Pereinamuoju laikotarpiu privati gamyba nėra pilnai užregistruojama.

Ekonomika keičiasi taip greitai, kad tradicinė statistika nepajėgi vytis.

• Šešėlinė ekonomika – vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus

įstatymus, žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs, todėl gali būti,

kad didelė dalis ūkinės veiklos nepatenka į BVP skaičiavimus..

Bendros nacionalinės pajamos (GNY).

Kadangi skaičiuojant BVP yra atsižvelgiama tik vidaus gamybos sąskaita gautas

pajamas, BVP neapima visų šalies pajamų gautų iš visų šaltinių – kai kurios

pajamos, gautos užsienyje, gali atitekti šalies gyventojams, o kai kurios

pajamos, gautos šalyje, gali atitekti nerezidentams. Bendros nacionalinės

pajamos yra apibūdinamos kaip BVP minus pajamos, sumokėtinos nerezidentams, ir

plius pajamos, gautos iš užsienio arba kaip BVP plius grynųjų pajamų (NY) iš

užsienio vertė.

GNY = BVP + NY

Mokėjimai pirmiausiai yra investicinės pajamos, į kurias įeina dividendai nuo

tiesioginių investicijų ir skolos palūkanos.

Bendrosios nacionalinės disponuojamos pajamos (GNDY)

Vietos gyventojai taip pat gali gauti iš užsienio ir labdarą ar kitokias

neatlygintinus pervedimus. Visos pajamos, kurias gyventojai gali naudoti arba

galutiniam vartojimui, arba taupymui, yra vadinamos bendromis nacionalinėmis

disponuojamomis pajamomis. Jos yra paskaičiuojamos pridėjus prie bendrų

nacionalinių pajamų grynuosius einamuosius neatlygintinus pervedimus (NCT) iš

užsienio:

GNDY = BNP + NCT

Grynieji einamieji neatlygintini pervedimai iš užsienio yra lygūs einamiesiams

pervedimams iš užsienio, kurie nėra susiję su gamybos veiksniais, minus

pervedimai į užsienį. Šie pervedimai gali būti arba privatūs, arba

valstybiniai. Privatūs pervedimai daugiausia yra darbuotojų perlaidos, o

valstybiniai pervedimai – daugiausiai vyriausybinės dotacijos. Kartais yra

sunku atskirti einamuosius ir kapitalinius pervedimus.

Bendros nacionalinės santaupos.

Skirtumas tarp bendrų nacionalinių disponuojamų pajamų ir vartojimo išlaidų yra

bendrosios nacionalinės santaupos (S):

S = GNDY – C = GNY + NCT – Cg – Cp

Pagrindinės nacionalinių sąskaitų tapatybės.

Nacionalinių sąskaitų sistemos kontekste yra du svarbūs ryšiai. Pirmasis yra

ryšys tarp visuminių pajamų ir paklausos ir einamosios sąskaitos balanso.

Antrasis yra ryšys tarp visuminio taupymo ir investicijų ir einamosios

sąskaitos balanso.

Visuminė paklausa ir einamosios sąskaitos deficitas.

Bendros nacionalinės disponuojamos pajamos (GNDY) gali būti suskirstytos į dvi

dalis: išlaidos vartojimo prekėms ir bendrosios nacionalinės santaupos

GNDY – C = S

arba GNDY = C + S

arba C +S = BVP – NY = (C + I + X – M) – NY + NCT

Visos galutinio vartojimo išlaidos susideda iš išlaidų vartojimo prekėms (C) ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1446 žodžiai iš 4785 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.