Iurlionio biografija ir kūryba
5 (100%) 1 vote

Iurlionio biografija ir kūryba

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS

… kuo plačiau sparnus išskės, kuo didesnį ratą apsuks, tuo

bus lengviau, tuo laimingesnis bus žmogus…

M. K. Čiurlionis

Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) vardas ir jo darbai, garsėję Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje prieš pirmąjį pasaulinį karą, vėliau buvę lyg ir primiršti, pastaraisiais dešimtmečiais buvo vėl sužadinę didelį susidomėjimą. Jo kūryba sukėlė karštus meno kritikų ir istorikų ginčus, sprendžiant naujųjų laikų meno sąjūdžio kilmės ir raidos klausimus, nustatant menininko vietą šiuolaikinėje epochoje.

M. K. Čiurlionio gyvenimas buvo trumpas, bet intensyvus. Per trisdešimt penkerius gyvenimo metus jis sukūrė daugiau nei 200 muzikos kūrinių bei apie 300 tapybos paveikslų, iš kurių beveik nieko nebuvo parduota, autoriui esant gyvam. 1967 m. pastatytame moderniame muziejuje Kaune sutelkti ir saugomi beveik visi šiuo metu žinomi menininko paveikslai, grafikos darbai, muzikos kūrinių rankraščiai.

Čiurlionio, Vrubelio, Van Gogo ir daugelio kitų dailininkų kūryba kelia itin sudetingą problemą – pažinti, kokiu mastu kūrėjo fantazijos jėga padeda jam atskleisti, įprasminti ir transponuoti realybę į meno vaizdą. Čiurlionio vaizduotės polifonija ir ritmika sujungta į vizualinę simboliką; R. Rolanas tai pavadino visai nauju meno žemynu, patį dailininką – to žemyno Kristupu Kolumbu.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje, mažame lietuviškame miestelyje. Polinkį į muziką jis paveldėjo iš savo tėvo vargonininko, o pirmuosius estetinius įspūdžius žadino ir vaizduotę ugdė nepaprastai gražios, miškuose skendinčios Druskininkų apylinkės, dzūkų pasakos ir padavimai, skambios lietuvių liaudies dainos. Muzikiniais berniuko gabumais susidomėjo Čiurlionių šeimos bičiulis, į Druskininkus kiekvieną vasarą atvykstantis vasaroti varšuvietis daktaras J. Markevičius. Jis ir vėliau, jau studijų metais, rūpinosi Konstantinu Čiurlioniu, rėmė jį materialiai. J. Markevičiui tarpininkaujant, keturiolikmetis jaunuolis 1889 m. pateko į vieną didžiausių to meto muzikos mėgėjų ir mecenatų Mykolo Oginskio orkestro mokyklą Plungėje. Šioje mokykloje jaunasis Čiurlionis mokėsi pūsti fleitą, grojo orkestre, bandė komponuoti pirmuosius muzikos kūrinėlius, o laisvalaikiu dažnai nuklysdavo į įdomesnes apylinkės vietoves ir jas piešdavo. Savo darbštumu ir gabumais jaunuolis patraukė mecenato dėmesį, pelnė jo palankumą, ir M. Oginskis pasiuntė jį mokintis į Varšuvos konservatoriją.

Varšuvos konservatorijoje (1894-1899) Čiurlionis studijavo fortepijoną profesoriaus A. Sigetinskio klasėje, kompoziciją – profesoriaus Z. Noskovskio klasėje, gilino muzikos teorijos ir istorijos žinias, lankė choro klasę. Čiurlionis čia daug ir kūrybingai dirbo: per paskutiniuosius dvejus metus konservatorijoje jis sukūrė variacijas, dvi sonatas fortepijonui, keliolika fugų, kantatą ir kt. Grįžęs per atostogas į Druskininkus, jaunasis kompozitorius domėjosi turtingu lietuviškuoju folkloru, žavėjosi lietuvių liaudies dainų lyrizmu, ju dermių grožiu. Todėl jau pirmieji Čiurlionio kūriniai organiškai jungia neoromantinio braižo profesionaliosios muzikos įgūdžius su gimtojo krašto muzikine kultūra ir individualia dailininko pasaulėjauta.

1899 m. sėkmingai baigęs Varšuvos konservatoriją, Čiurlionis žengė lemtingą gyvenimo žingsnį: jis atsisakė pasiūlytos Liublino muzikos mokyklos direktoriaus vietos, kuri būtų aprūpinusi jį materialiai, bet būtų varžiusi menininko polėkius. Ir nuo tada Čiurlionis ima kilti į kūrybines aukštumas, kaip Ikaras saulėn, o jo kūrybinės jėgos silpsta, sekinamos nepriteklių ir buities nelaimių.

Jausdamas, jog labai trūksta gilesnių muzikos žinių, 1901 m. Čiurlionis, M. Oginskio remiamas, išvyksta į Leipcigo konservatoriją. Ten, vadovaujamas garsių to meto profesorių K. Reinekės ir S. Jadasono, studijuoja kompoziciją, instrumentuotę, parašo stambios formos muzikos kūrinių: styginį kvartetą, uvertiūrą, simfoninę fantaziją, keletą pjesių, daug kanonų ir fugų fortepijonui.

Leipcigo kultūrinis gyvenimas užpildo visas M. K. Čiurlionio laisvalaikio valandas. Jis lanko garsaus to meto dirigento A. Nikišo diriguojamus koncertus Gevandhauze, domisi opera, bibliotekoje savarankiškai studijuoja R. Štrauso ir H. Berliozo simfoninių kūrinių instrumentuotę. Grįžęs į Varšuvą ir gimtąją Lietuvą, Čiurlionis ir toliau labai rimtai gilinasi į J. S. Bacho, R. Vagnerio, M. Regerio, o ypač į R. Štrauso muziką, kuri praturtina jo neoromantinių kūrinių techniką sudėtingos ritmikos, polifonijos atradimais. Šia prasme Čiurlionis labiausiai priartėjo prie A. Skriabino kūrybos. Brendo visos prielaidos Čiurlioniui muzikui įsilieti į rusų neoromantinės mokyklos žymiųjų atstovų gretas. Tačiau jau Leipcige kompozitorius profesionalas vis labiau jaučia, kad meniniai jo interesai nesutelpa vien muzikoje. Jis daug skaito, lanko Leipcigo muziejų, kur jį sudomina simboliniai A. Beklino paveikslai, M. Klingerio ir kai kurių “secesionistų” kūriniai. Greta lenkų romantikų jis žavisi F. Dostojevskiu ir L. Tolstojum, domisi V. Vuntu, F. Nyče, A. Šopenhaueriu, Dž. Raskinu, taip pat indų filosofija.

Daugialypiai Čiurlionio
menininko interesai įgauna muzikoje savitą, neramų ir kontrastingą, beribės fantazijos irlakoniškos minties išraišką. Simfoninės poemos “Miške” (1900-1901), “Jūra” (1903-1907) nėra tik platūs gamtos paveikslai, jose slypi sudėtingas dvasinių išgyvenimų pasaulis, gili žmogiškosios būties filosofija, joms būdingas mąslus monumentalumas. Žinomas rusų muzikos ir teatro kritikas V. Karatyginas 1912 m. apie Čiurlionio muzikos kūrinius (išskyrus simfoninę poemą “Jūra”, kuri pirmą kartą buvo atlikta tik praėjus ketvirčiui amžiaus po kompozitoriaus mirties) rašė:”…Ir čia jau nėr nei Čaikovskio, nei Šopeno, nei Štrauso, o skamba kažkokie nauji, savi žodžiai… Jaučiame, kad dar žingsnis – ir kompozitorius ras save, atras naujas galimybes perkelti tapybos stichiją muzikon, kaip jam pavyko pasiekti tokių atvirkštinių santykių tapyboje…“.”Amžininkams atrodė, jog dar žingsnis – ir iškils visu ūgiu labai raiškus ir savitas kompozitorius.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 918 žodžiai iš 2583 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.