J a komenskis dorovės ugdymo metodas
5 (100%) 1 vote

J a komenskis dorovės ugdymo metodas

TURINYS

1. Įžanga ……………………………………………………………….3 psl.

2. Kas yra dorovė?……………………………………………………4 psl.

3. Dorumo ugdymo taisyklės ……………………………………5 psl.

4. Išvada ………………………………………………………………..8 psl.

5. Literatūros sąrašas ………………………………………………9 psl.

Įžanga

Janas Amonas Komenskis (1592 – 1670), įžymus čekų mokslininkas, pedagogas ir visuomenės veikėjas, savo kūriniais ir veikla pelnęs didžią pagarbą ir nemirtingumą. Jis buvo naujųjų laikų pedagogikos kūrėjas, genealiai apibendrinęs pažangias savo meto pedagogines mintis ir sukūręs vieninga, liaudiškumo principu paremtą mokymo teoriją. Komenskis vadinamas „Pedagogikos Niutonu“, „Pedagogikos Kolumbu“, „Pedagogikos tėvu“ ir „Tautų mokytoju“. Sakoma, kad Komenskis pedagogikos vystimesi suvaidino tokį pat vaidmenį, kaip Dekartas ir Bekonas filosofijoje, o Kopernikas – astronomijoje.

Svarbiausias Komenskio kūrinys, dėstantis mokymo teorijos pagrindus – „Didžioji didaktika“. Šiame kūrinyje nuodugniai ir įtikinamai įrodomas visuotinio mokymo būtinumas kaip viena priemonių kelti liaudies gerovei, argumentuotai ginama moters teisė mokytis; aprašoma vieninga mokyklų sistema, užtikrinanti platų bei įvairiapusį išsilavinimą. Komenskis taip pat parašė daug vadovėlių: fizikos, gamtos mokslų. Be to jis pats ryžosi parengti visų mokslų enciklopediją – „Pansofiją“, kurią suprato, kaip visiems žmonėms prieinamą enciklopedinių žinių apie gamtą ir visuomenę visumą. 1657 m. keturių dalių leidiniu pasirodo jo veikalai lotynu kalba, parengti jam pačiam vadovaujant ir pavadinti „Visi didaktikos veikalai“. Šis Komenskio didaktikos kūrinių išleidimas buvo didžiulis įvykis pedagogikos istorijoje.

Kaip ir daugelis pedagogikos klasikų, pagrindinių pedagoginių idėjų bei didaktinių principų Komenskis nesuformulavo. Todėl literatūroje apie Komenskį šiuo klausimu daug nevienodumų. Tačiau yra išskiriamos dvi bendrosios pedagoginės Komenskio idėjos – atitikimą gamtai ir liaudiškumą.

O ugdymą, arba auklėjimą jis suprato kaip mokslinį, dorovinį, religinį, darbinį, fizinį ir estetinį auklėjimą. Šios auklėjimo sritys, išskyrus religinę, ir šiandien sudaro visapusiškai išsilavinusios, harmoningos asmenybės ugdymo pagrindą.

Kas yra dorovė?

Dorovės sąvoka nusakomas praktikos vertinimas pagal socialiai pripažintus normatyvinius standartus, kuriuos prisiima pats moralės subjektas. Tai savanoriškas apsisprendimas ar pasirinkimas, kurį objektyviai motyvuoja ne asmeninės nuostatos ar tam tikros taisyklės, bet pati esamybė, kaip tokia, o konkrečiau socialinė tikrovė, kurioje gyvenama, dirbama, veikiama. Dorovės sąvoka šia prasme nurodo, kad elgiamasi ne iš pareigos, bet dėl paties subjekto noro ar valios, pvz., gerai atliekamas darbas, nes jis suteikia pasitenkinimą ir padeda realizuotis asmenybei. Sakydami doras turėsime galvoje „turinio, o ne sąžinės aspektą“, t.y. dorovės sąvoka atlieka ne tiek reguliuojamąją ar vertinamąją, kiek aprašomąją (deskriptyvinę) funkciją.

Dorumo ugdymo taisyklės:

1. Dorybes į jaunuomenės širdį reikia diegti visas, be jokios išimties.

Manau norint vaikui teisingai įdiegti dorybes, kurios yra teisingos ir garbingos, turinčios didelę prasmę jo gyvenime, reikia nieko neišmesti, kad nebūtų sugriauta vyraujanti harmonija, dėl kurios sugriuvimo gali atsirasti daug spragu, kurios turės įtakos ateityje.

2. Išmintingumo, saikingumo, vyriškumo ir teisingumo dorybės.

Tai manau pagrindinės dorybės, kurios reikalingos žmogui kuriant šeima. Šios dorybės padės šeimos pamatus ir suteiks galimybę jiems nesugriūti bei likti tvirtiems.

3. Išminties jaunuomenė semsis iš gero mokymo, mokydamasi pastebėti tikruosius daiktų ir jų vertės skirtumus.

Daiktų vertinimas – kiekvienos dorybės pagrindas. Juk vaikas nuo pat mažens privalo suprasti ir pradėti vertinti daiktus, nepervertinant jų vertės. Suprasti, kad daiktas yra toks, koks yra. Nevertingų daiktų nesieti su vertingais, o vertingų su nevertingais. Taip žmogus augdamas atsirinks ir mokės pats atrinkti daiktus ir suprasti jų vertę bei teisingumą ir išvengs to kas nedora.

4. Saikingumo tesimoko ir tesipratina laikytis valgydami ir gerdami, miegodami ir budėdami, dirbdami ir žaisdami, kalbėdami ir tylėdami – žodžiu, per visą mokymosi laiką.

Žmogus saiko jausmą gali išugdyti tik per mokymosi kelią, per paprastus dalykus, kurie jam padės suvokti, kad negalima niekada ir niekur per daug vartoti, kad nebūtu pasiekta nesaikingumo riba.

5. Vyriškumo tesimoko nugalėdami patys save, suvaldydami norą bėgioti arba žaisti ne laiku ir per ilgai, sulaikydami nekantrumą, murmėjimą, pyktį.

Manau visų pirma vaikus reikia mokyti paklusti vyresniųjų žodžiams, perspėjimams, patarimams. Šitaip galime išugdyti vaiką vadovautis protu, nepulti pykti ir karščiuotis, o geriau apmastyti, kaip tinkamai pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Vaiko mokėjimas paklusti ir galvoti „sveiku“ protu ateityje duos gerų
ngumo jie išmoks nieko neįžeisdami, kiekvienam atiduodami kas priklauso, saugodamiesi melo ir suktybės, rodydamies paslaugūs ir meilūs.

Manau teisingu žmogumi vaikas tampa tada, kai išmoksta viską vertinti atsižvelgdamas i aplinkybes, o ne puldamas teisti ar smerkti be jokių išklausymų ir pan. Teisingas žmogus turi būti atsargus, mokėti atskirti gėrį nuo blogio, melą nuo tiesos. Viso šito mokytis turėtų nuo mažumos, gyvendami realiame pasaulyje ir stebėdamas aplinką.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 793 žodžiai iš 1539 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.