Jaunesnysis mokyklinis amžius
5 (100%) 1 vote

Jaunesnysis mokyklinis amžius

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS KATEDRA

Laura Barčianskaitė,

Specialiosios pedagogikos ir

logopedijos studijų programos

II kurso, 4 grupės, 7 pogrupio

studentė

Jaunesnysis mokyklinis amžius

(7 – 11 m.)

Darbo vadovė L. Miltenienė

Šiauliai 2004

Turinys

Įvadas 3

Vaiko anatominiai ir fiziologiniai pakitimai 3

Skaitymo ir rašymo įgūdžių formavimasis 4

Mokinio atminties ypatumai 5

Mąstymo ypatumai 7

Vaiko prisitaikymas mokykloje 9

Išvados 10

Literatūros sąrašas 11

Įvadas

Augantis individas pradeda mokytis nuo pat gimimo, taip susidarydamas sąlyginių refleksų ir įgūdžių, kurie padeda vaikui geriau orientuotis aplinkoje ir prie jos prisitaikyti. Iš pradžių vaikas pradeda mokytis sekdamas ir mėgdžiodamas matomus suaugusiųjų veiksmus, kiek vėliau jų parodomas, paaiškinamas. Bėgant laikui mokymas darosi vis sąmoningesnis bei kūrybiškesnis. Tai labai atsispindivaiko žaidimuose. Sulaukus 6 – 7 metų vaikas pradeda lankyti mokyklą. Tuomet ankstyvesnės formos papildo naujas. Mokymas nutolsta nuo žaidimo ir artėja prie darbo. Mokymasis tampa pagrindine vaiko veikla. Šiai veiklai vaikas turi būti tiek fiziškai, tiek psichologiškai pasirengęs. Amžiaus tarpsnis, trunkantis nuo 7 iki 11 metų dar vadinamas antraja vaikyste.

Vaiko anatominiai ir fizioliginiai pakitimai. Anatominiu ir fiziologiniu požiūriu jaunesnysis mokyklinis amžius dažnai laikomas ramiu amžiumi (palyginti su ikimokykliniu ir paauglio amžiumi). Berniukų ir mergičių kūno matmenys kol kas dar labai nesiskiria. Skirtis jie pradės vėliau, lytinio brendimo metu, kai 11 – 12 metų mergaitės pralenks berniukus, o šie po metų kitų pavys jas, o paskui ir pralenks. Bėgant metams keičiasi ir kūno proporcijos. Jaunesniajame mokykliniame amžiuje toliau mažėja santykinis galvos dydis: 6 – erių metų vaiko galvos ilgis lygus 1/6 kūno ilgio. Tai jau beveik suaugusių žmonių proporcijos. Vadinasi, slenkant metams, galvos augimas sulėtėja, o tuo tarpu galūnės pradeda augti sparčiau. 7 – 10 – aisiais metais bendras ilgis padidėja daugiausia dėl to, kad auga kojos (vėliau sparčiai ima augti liemuo). Daugelis mokslininkų lemiamu veiksniu laiko mitybosn pasikeitimus.

Vaiko augimui įtakos daro įvairiausi veiksniai. Vieni jų bendri visiems to regiono vaikams (geografiniai veiksniai), kiti atspindi gyvenamos aplinkos ypatybes (miesto ar kaimo), dar kiti turi įtaką tik tam tikros socialinės grupės vaikams, yra ir tokių, kurie priklauso nuo bendro gyvenimo lygio. Kalbant apie augimą, negalima nepaminėti akceleracijos. Čia praktiškai turimas galvoje pagreitėjęs vaikų augimas nuo pat ankstyvųjų jų gyvenimo stadijų. (L. Aidarova, M. Antropova ir kt. 1983 m.)

Vaikas vos tik prdėjęs lankyti mokyklą turės nustatomis valandomis keltis ir eiti į mokyklą, atlikti mokytojų skirtas užduotis, neatsitraukdamas nuo jų apie 40 minučių. Taigi, čia labai svabus fizinis dėsningumas ir patvarumas. Labai svarbu tai, kad vaikas turės mokytis savo vienmečių grupėje, t. y klasėje. Kad pamokų metu darbas būtų sėkmingas ir viskas eitųsi sklandžiai, vaikas turės paklusti būtinai tvarkai, pripažinti mokytojo teisėtą autoritetą, taip pat pripažinti, kad ir kitų grupės narių darbas yra prasmingas. Labai svarbu, kad vaikas rastų bendravimo būdus su visa grupe. Mokantis vaikui reikės susikaupus mąstyti, daug ką prisiminti ir įsiminti. Vaikui atėjus į mokyklą, pats pagrindinis jo motyvas bus pats mokymosi procesas, pažinimo interesai, nauji įgūdžiai ir žinios bei intelektinis aktyvumas. Visiems šiems tikslams įgyvendinti padės mokytojas. Labai svarbu tai, kad pradėjus lankyti mokyklą, pradės plėstis vaiko ryšiai su vienmečiais bei vyresnėliais. Vaikas visada nori su jais bendrauti, užimti tam tikrą atitinkamą vietą tarp jų.

Skaitymo ir rašymo įgūdžių formavimas. Pirmoje ir antroje klasėje visada išlieka teigiamas požiūris į mokymąsį, yra teigiama, kad jis net padidėja. Vaiko norą mokytis labai sąlygoja noras bendrauti. Per pirmuosius dvejus mokslo metus vaikui ydomu viskas, ką jam liepia mokytojas veikti, kas atrodo rimta ir reikšminga. Visų pirma vaikas mokykloje turi išmokti skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Šiuos dalykus vaikas pradeda mokytis net darželyje arba namuose. Mokykloje vaiko pareiga susidaryti skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgudžius. Skaitymas ir rašymas susijęs su rašto ženklų suvokimu ir jų išreiškimu judesiais. Vaikas, suvokdamas rašto simbolius, turi suvokti ir jais išreikšti minčių bei jausmų turinį ir tarti garsiai. Galima sakyti, kad skaitymas yra rašto simbolių sąlygojamas kalbėjimas (A. Gučas, 1981 m.). Įprasta manyti, kad vaikas skaityti gali mokytis tik tada, kai išmoksta kalbėti. Taigi, labai anksti vaikas jau turi tam tikrų žinių iš garsų sistemos. Labai svarbu vaikui sudaryti tokią aplinką ir tokią santykių sistemą, kuri įvairiausiais būdais skatintų jo veiklą. Labai pasikeitusi socialinė ir kultūrinė aplinka dabar visai natūraliai skatina vaiką pažinti raides, jas įsidėmėti. Paplitusi spauda, televizija, skelbimai gatvėse ir parduotuvių užrašai sudaro progos susidurti
vaikui su spausdintais tekstais. Vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti žaisdamas, tėvų pamokomas ir parodomas.

Skaitymas eina greta su rašymu. Vaikui sulaukus šešerių metų jo raštas tobulėja, piešiniuose atsiranda į kairę nukreiptas žmogaus profilis. Kad vaikas galėtų atlikti smulkius rašymo judesius, reikia sutelkti dėmesį ir valią. Dalies vaikų motorinių sugebėjimų lavėjimo tempas yra lėtesnis, negu turėtų būti jų amžiuje. N. Jarmačenka teigia, kad „vaikai į mokyklą ateina vienodi tik amžiumi, nes tiktai 60% ikimokyklinio amžiaus vaikų visų fiziologinių funkcijų rodikliai atitinka jų kalendorinį amžių, o visų kitų (40%) vystymosi tempas dėl įvairių priežasčių yra uždelstas.” Sulaukę 7 metų ir patekę į mokyklą, vaikai atsiduria nepalankiose jų psichinei raidai sąlygose: į priekį einama greitai, o fizinės jėgos ne visų vienodos. Dėl šios priežasties daugelis vaikų pradeda atsilikti. Tai sukelia vaikams neigiamų išgyvenimų ir komplikuoja santykius su kitais vaikasi bei suaugusiais.

Mokymasis skaityti ir rašyti pertvarko vaiko suvokimo procesus ir mąstymą. Kad vaikas rašydamas galėtų tiksliai suvokti ir atkurti raides ar žodžius, jis visų pirma turi gerai į jas įsižiūrėti, stebėti, neklaidžioti po puslapį į atsitiktines vietas. Rašymas ir skaitymas yra kalbėjimimo procesas. Rašant žodžiais išreikštos mintys paverčiamos raidžių ženklais, o skaitant, atvirkščiai – raštu užfiksuotos mintys paverčiamos garsine kalba. Kalbą galima skirti į išorinę, kuri yra tariama balsu, ir vidinę, t.y. balsu neišreiškiama, bet vartojama mintyse arba išreiškiama raštu. Vidinė kalba atsiranda su vaiko mokymusi skaityti ir rašyti. Vidinės kalbos atsiradimas yra susijęs su savimonės formavimusi. Mokant vaiką rašyti, labai aktyviai veikia kalbėjimo (garsų tarimo) judesiai. Žodžio tarimas rašant leidžia vaikui patikslinti žodžio garsų sudėtį, raidžių ir skiemenų tvarką žodyje. Visa tai vaikui padeda atkurti žodį raštu. Kai vaikas rašo su klaidomis, rašomų žodžių tarimas balsu padeda jam teisingai rašyti. Rišlaus rašymo ir sklandaus skaitymo įgūdžius vieni vaikai susidaro lengviau, o kitiems tai pavyksta padaryti lėčiau ir sunkiau. Pradžioje būna labai daug klaidų. Vienos jų susijusios su klaidingu raidės vaizdo suvokimu, kitos – su žodžio formų iškraipymu. Yra labai daug rašybos klaidų, kurių dalis yra fonetinės kilmės.

Pradėjus lankyti mokyklą, kiekvieno vaiko žodynas praturtėja naujais žodžiais. Kaimo vaikai turi daugiau vaizdinių, bet ne viską moka pavadinti, ką pažįsta, o tuo tarpu miesto vaikai – turi daugiau žodžių negu konkrečių vaizdinių ir sąvokų, kurioms žodis taikomas. Pradinėje mokykloje, įsisavinę naujų žodžių, vaikai nors juos per pamokas vartoja, bet ne visiems gali suteikti konkretų turinį. Šiuo amžiaus periodu vaiko kalba lavėja ir turtėja sparčiau, negu formuojasi kalba reiškiamas naujas mąstymo turinys (A. Gučas, 1981 m.).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1299 žodžiai iš 4033 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.