Jaunimo gyvenimo tragedija j grušo dramoje meilė džiazas ir velnias
5 (100%) 1 vote

Jaunimo gyvenimo tragedija j grušo dramoje meilė džiazas ir velnias

Planas

I. Drama ir jos pavadinimas

II. Jaunimas:

1. Jaunų žmonių paveikslai dramoje.

2. Kas juos tokius padarė:

a) šeima;

b) tėvai;

c) laikotarpis.

3. Kas vienija visus keturis jaunuolius.

4. Sudėtingi veikėjų charakteriai:

a) Andrius;

b) Julius;

c) Lukas;

d) vaikinų meilė Beatričei;

e) Beatričė.

5. Beatričė – šviesus spindulys tamsiame pasaulyje.

III. Bendros visiems jauniems veikėjams problemos.

J.Grušo drama “Meilė, džiazas ir velnias” yra tragikomedija. Čia skausmas ir džiaugsmas persipynę tarpusavyje. Rašytojas gyvenimą vaizduoja sustingusį, nesivystantį, be žmogiškųjų vertybių, gėrio ir blogio sumaišytą. Pavadinimas, anot kritikų, yra tik simbolinis, tačiau, mano nuomone, jis puikiai atspindi pagrindines kūrinio mintis. Meilė simbolizuoja gėrį, kurio taip trūksta jauniesiems veikėjams, velnias – blogis, nuo kurio taip sunku pasprukti, o džiazas – tai šių jaunuolių gyvenimo būdas, jų protestas prieš suaugusiuosius. Autorius filosofuoja apie amžinus dalykus – apie gėrį, apie išsigimimo ir nužmogėjimo priežastis.

J.Grušas tuometinį jaunimą, jo problemas parodė ne per vieną, o per kelis paveikslus. Pažvelgus į kiekvieno iš jų vidinį pasaulį pastebime, kad šie atsiskleidžia vis kitomis spalvomis. Visų veikėjų charakteriai sudėtingi, nepanašūs, bet taip pat turi kažką bendro, ko iš karto, galbūt, ir nepastebėsime. Rašytojas jaunimą parodė Andriaus, Juliaus, Luko ir Beatričės paveikslais. Autorius mums ne tik parodo jų praeitį bei dabartį, tačiau atskleidžia jų minčių ir sielos pasaulį.

Dramos herojams likimas nedraugiškas, nelengvas. Nė vienas iš jų nepatyrė nei šeimos šilumos, nei motinos meilės. Tėvo užaugintas Andrius matė tik žiaurų ir negailestingą jo elgesį. Julius taip pat turėjo tik tėvą, kuris nors ir buvo filosofas, net parašęs knygą apie žmogaus tarpusavio santykius ir meilę, tačiau savo sūnui tos meilės nedavė, nesukūrė jaukaus šeimos židinio. Beatričė, palikta motinos, gyveno su senele, o ši nelabai anūkę mylėjo, kartais net ir į namus neįsileisdavo. Tačiau sunkiausias likimas teko Lukui: jis neturėjo nei tėvų, nei brolių, nei seserų. Šis herojus – visuomenės padugnių atstovas. Jam nebuvo iš kur pasisemti gėrio ir meilės. Veikėjų charakteriams įtakos turėjo ir laikotarpis, kuriame jie gyvena. Tai sąstingio metas, be žmogiškųjų vertybių, kur susipainioję gėris ir blogis. Visa, ką šis jaunimas darė, buvo smerkiama vyresniųjų, o platesnės erdvės, išskyrus “katilą”, jiems pasireikšti neduodama.Tad visiškai akivaizdu, kad herojų charakteriai susiformavo veikiami laiko, santvarkos ir namų aplinkos.

Julių, Andrių, Luką ir Beatričę vienija vienodas amžius, panašūs poreikiai, likimai. Visi jie groja džiazą. Tačiau tai nėra paprastas laisvalaikio užsiėmimas, tuo dramos herojai išreiškia savo santykį su pasauliu. Šita muzika – tai jų maištas prieš neteisingą tikrovę. Visi trys vaikinai yra nusivylę pasauliu, žmonėmis, nė vienas neturi jokių idealų, todėl ir gyvena be tikslo, tik šiuo momentu, stengdamiesi pasiimti visa, kas įmanoma. Tačiau kiekvienas turi jiems vieniems svarbių problemų, kurias reikia spręsti, kol šios nevirto tragedija.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 515 žodžiai iš 960 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.