Jav ginklų kontrolė ir nusiginklavimo politika po šaltojo karo
5 (100%) 1 vote

Jav ginklų kontrolė ir nusiginklavimo politika po šaltojo karo

Įvadas

Nei JAV, nei kitos šalys nebuvo pasirengusios šaltojo karo pabaigos ir naujos pasaulio tvarkos iššūkiams. Erą po šaltojo karo galima apibudinti dviem paradoksais. Tikintis taikos dividendų, prasidėjo neprecedentinis nusiginklavimas. Valstybės, tarp jų ir JAV , ėmė draugiškai mažinti karines išlaidas ir uždarinėti karinės pramonės įmones. Po šaltojo karo iš tikrųjų to reikia mažiau, tačiau ne todėl kad pasaulyje įsivyravo taika. Šaltojo karo strategija ir konvencinė ginkluotė pasirodė neadekvačios priemonės reaguoti į tokias grėsmes kaip etniniai konfliktai, tarptautinis nusikalstamumas ar masinio naikinimo ginklų platinimas.

2001m. Rugsėjo 11 – osios šokas parodė, jog tradiciniai ginklai negali apsaugoti nuo sunkiai identifikuojamo, valstybių sienų nepaisančio ir nekonvencines priemones naudojančių teroristinių grupuočių. Čia kyla antras paradoksas: nepaisant mažėjančių karinių išlaidų JAV priverstos kurti naujas ir itin brangias karines technologijas, apsaugos nuo cheminio, biologinio o ypač nuo atominio ginklo priemones, vadinamąsias „protingąsias“ raketas surandančias ir sugriaunančias karinius objektus tarp civilių pastatų, ir kitas priemones, kurios padėtų kovoti su naujais iššūkiais. JAV šiame procese yra neabejotinas lyderis, kadangi ji skaudžiausiai pajuto naujų saugumo iššūkių mąstą, dėl to JAV karinės išlaidos 2004 m. pasiekė apie 400mlrd. JAV dolerių. Taigi šiame darbe aš apžvelgsiu JAV vykdyta politika ginklų kontrolės ir nusiginklavimo srityje.

Darbo tikslas ir uždavinys yra išsiaiškinti kaip efektyviai veikia kontrolės sistema ir kaip vykdoma nusiginklavimo politika. Svarbu išsiaiškinti kokios iniciatyvos imasi šalys, kad mažintų ginkluotės, ypač masinio ginklo, raketų arsenalus.

Savo darbą suskirsčiau į tris atskiras dalis. Pirmoje dalyje kalbėsiu apie tai kokią reikšmę daro ginklų kontrolės ir nusiginklavimo programos, bei sutartys. Antroje dalyje aprašysiu kaip plėtėsi JAV ir Rusijos bendradarbiavimas. Trečioje dalyje apžvelgsiu kokios pozicijos laikosi JAV ir Rusija sprendžiant klausimą dėl priešraketinės gynybos sistemos, kaip abi šalys vykdė nusiginklavimą bei pagrindines sutartis.

1. Ginklų kontrolės ir nusiginklavimo reikšmė

GK atsirado kartu su ribotos savigynos strategija. Ribotos savigynos esmė yra apriboti ginklų skaičių ir tipus, kuriuos gali turėti šalys – tai yra ginklų kontrolė, kurios tikslas yra sumažinti karinę, ypač puolamąją valstybių galią ir, jei karas įvyksta, – jo padaromus nuostolius. Pagal GK koncepciją, jų platinimo ar vartojimo apribojimas sumažina politinę įtampą ir sudaro pagrindą tolimesniems ginkluotės mažinimo susitarimams. Paprastai yra išskiriamos dvi GK strategijų kryptys:

1. Ginkluotės skaičiaus apribojimas – siekiama stabdyti ginklų kiekio ir tipų

didinimą.

2. Ginkluotės mažinimas – siekiama sumažinti turimų ginklų kiekį ir tipų

skaičių.

Ginklų kontrolės ir nusiginklavimo programos turi nepaprastai didelę reikšmę saugumo prevencijoje. Šios programos yra puikus mechanizmas, kuriuo pagalba gali būti pasiektas saugumas ir taika (bene svarbiausi visų tarptautinių organizacijų uždaviniai be to sunkiausiai pasiekiami) svarbiausia tai, kad tos programos gerai veiktų. Be to tokia politika sudaro galimybę konfliktus spręsti diplomatiniais metodais, nes nusiginklavimo programų pagrindą sudaro sutartys tarp valstybių.

Programų ir sutarčių veiksmingumas priklauso tik nuo to, kaip sutarčių yra laikomasi ir kiek dedama pastangų, kad programos būtų kuo geriau įgyvendintos. O laikymasis dažniausiai priklauso nuo to kokios valstybės susitaria, efektyviausios yra tada kaip sutartys sudarinėjamos tarp lygiareikšmių šalių, kitaip gali suveikti didelės ir mažos valstybės dėsnis. Todėl, norint sutartis padaryti veiksmingesnėmis, yra siunčiamos taikos palaikymo pajėgos, stebėtojų ar tikrintojų, geros valios misijos, tarpininkai arba specialūs atstovai. Kitais atvejais skatinamos derybos bei dirbama per vadinamuosius tyliuosius diplomatijos kanalus. Labai daug šioje srityje dirba Jungtinių Tautų organizacija, kurios pagrindu ginklų kontrolės ir neplatinimo problemas sprendžia didžiosios, tokios kaip JAV, Rusija, D.Britanija, Prancūzija, Kinija ir kitos valstybės. Jungtinės Tautos, siekdamos užtikrinti tarptautinę taiką, vienu iš pagrindinių tikslų laiko pasiekti visuotinį nusiginklavimą ir absoliutų masinio naikinimo ginklų (WMD) uždraudimą, taip pat šioje srityje didelį vaidmenį vaidina NATO, kaip žinome JAV abiejose šiose organizacijose yra vienas iš pagrindinių veikėjų.

Visų šių programų ir sutarčių paskirtis yra kuo labiau apriboti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek konvencinės ginkluotės kiekį valstybių arsenaluose, juos sulyginti, kad nei viena šalis neturėtų, ypač masinio naikinimo ginklų pranašumo, taip pat įpareigoti kuo daugiau valstybių prisijungti prie tokių programų ir sutarčių, sukurti prižiūrimuosius ir vykdomuosius mechanizmus.

Ypač didelis dėmesys yra kreipiamas kovai su grėsme, kurią kelia galimas masinio naikinimo ginklų (WMD) ir jų pristatymo priemonių panaudojimas, įskaitant galimybę, kad juos panaudos teroristai. Tačiau šis klausimas tarptautinėje arenoje yra keblesnis, nes kai kurios musulmoniškos šalys nepaisydamos
didžiųjų valstybių įspėjimų kuria savo masinio naikinimo ginklus. Nusiginklavimas, ginklų kontrolė ir neplatinimas, taip pat atgrasinimas ir gynyba iš esmės padeda užkirsti kelią WMD panaudojimui. Branduolinių ginklų kontrolė daugiausia liečia JAV ir Rusijos strateginės ginkluotės mažinimo mechanizmą. Kitos šalys šiame procese nedalyvauja, dėlto, kad jų branduoliniai arsenalai strateginiame balanse nevaidina pernelyg didelio vaidmens. Taip yra paprasčiausiai todėl, kad dar Šaltojo karo metais JAV ir TSRS disponavo milžiniškais branduolinių ginklų kiekiais, todėl tiek viena, tiek kita pusė konflikto atveju bijojo, jog priešininkas bandys smogti pirmas ir sunaikins jo arsenalą. Norint to išvengti, kiekviena šalis turi turėti atsakomojo smūgio galimybę, todėl raketos turi būti slepiamos, taip pat ankstyvojo įspėjimo sistemos turi būti labiau patobulintos. Taigi, jei abi šalys viena kitai gali grasinti visišku sunaikinimu, buvo išsigąsta, kas ir privertė sėsti prie derybų stalo ir bandyti spręsti tokią susidariusią padėtį.

Taigi dabar jau būtų galima suformuoti pagrindinę JAV ginklų kontrolės ir nusiginklavimo programų užduotį – stiprinti galiojančius tarptautinius ginklų neplatinimo ir eksporto kontrolės režimus bei tarptautinius susitarimus dėl ginklų kontrolės ir nusiginklavimo. Šaltojo karo metu buvo pasirašyta labai daug sutarčių ryšium su ginkluotės apribojimų mažinimu. Nors sutartys pasirašytos netgi prieš keleta dešimtmečių tarp 1972 ir 1991 metų ir atrodo valstybes vienija bendras tikslas – visuotinė taika, tačiau pavojus vis dar išlieka. Pakistanas, Kuba ir Izraelis, ir kitos valstybės vis dar neatsisako planų tobulinti savo ginklų arsenalus. Be to, manau, ir istorija tai gali paliudyti.

2. JAV ir Rusijos tarptautinės saugumo sistemos derybos

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1061 žodžiai iš 3527 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.