Jav nacionalinės kongreso bibliotekos veikla
5 (100%) 1 vote

Jav nacionalinės kongreso bibliotekos veikla

Kongreso bibliotekos veikla istorinėje raidoje yra labai įdomi ir vertinga ne tik Amerikos tautai, bet ir visam pasauliui. Jos siekiai ir tikslai, novatoriškumas, visa tai daro biblioteką reikšminga. Būtent čia gimė daugelis idėjų, kuriomis dabar pasaulyje naudojasi daugelis bibliotekų, archyvų.

Šio darbo tikslas — apžvelgti Kongreso bibliotekos veiklą praeityje ir dabartyje, jos tapsmą nacionaline JAV biblioteka. Išskirtos, mano manymu, svarbiausios šios bibliotekos veiklos sritys, nes visko aprėpti šiame darbe tiesiog neįmanoma. Norint iš esmės nagrinėti šios bibliotekos veiklą reikia didesnės apimties darbo.

Nežiūrint to, kad Kongreso biblioteka yra garsi pasaulyje savo veikla ir fondais, tačiau literatūros šia tema lietuvių kalboje kaip ir nėra tik keli straipsneliai žurnale „Tarp knygų“. Todėl pagrindinis šio darbo šaltinis buvo Kongreso bibliotekos tinklapis, kur yra pateikiama operatyvi, pati naujausia informacija.

1. BIBLIOTEKOS VEIKLA ISTORIJOS RAIDOJE

Kongreso biblioteka (toliau KB) – nacionalinė, pati seniausia Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) federalinė kultūros įstaiga. Taip pat pati didžiausia biblioteka pasaulyje su daugiau kaip 126 milijonų įvairių laikmenų ir apie 530 mylių knygų lentynų. Turinti kolekcijose beveik 19 milijonų knygų, 2,6 milijonus Autorinių teisių registracijų, 12 milijonų fotografijų, 4,8 milijonus žemėlapių ir 56 milijonus rankraščių. Sukūrusi beveik tobulą skaitytojų aptarnavimo sistemą ir pasiekusi tokį automatizacijos lygį, kad ji tapo etalonu daugeliui pasaulio bibliotekų [3].

1.1. Bibliotekos įtvirtintojai

1800 metais biblioteka įkurta kaip informacinė biblioteka JAV kongreso reikmėms tenkinti, kuomet tuometinis JAV prezidentas Džonas Adamsas (John Adams) pasirašė įstatymą dėl vyriausybės perkėlimo iš Filadelfijos į naująją sostinę Vašingtoną. Bibliotekai buvo išskirta 5.000 dolerių, kad ši įsigytų knygų, kurios tenkintų kongreso poreikius. Pirmosios knygos buvo užsakytos ir atsiųstos iš Londono 1801 metais ir saugomos naujajame Kapitolijuje. Jų buvo 740 tomų ir trys žemėlapiai [4].

1802 m. sausio 26 d. prezidentas Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson) pasirašė pirmą bibliotekos įstatymą, kuriuo nurodė reikšmę ir funkcijas šios įstaigos; įsteigė bibliotekininko postą; suformulavo bibliotekos įstatus ir taisykles ir skyrė lėšų bibliotekos išlaikymui iš kongreso biudžeto. Pirmuoju KB bibliotekininku paskirtas Džonas Dž. Berklis (John J. Berkly) (1802 – 1807). Tais metais sudarytas pirmas bibliotekos katalogas, kuriame buvo įrašytos 964 knygos, 9 žemėlapiai ir diagramos.

1814 m. per pilietinį karą KB buvo sudeginta anglų kariuomenės. Sudegė apie 3.000 tomų. Tuomet, buvęs prezidentas Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson) pasiūlė savo asmeninę biblioteką vietoj žuvusios, kurią jis rinko 50 metų. Kongresas 1815 metais. nupirko šia biblioteką – 6.487 tomus už 23.940 dolerių. T. Džefersono knygų rinkinys buvo ne tik gausesnis, bet ir įvairesnis temomis, ir kalbomis. Tai paskatino plėsti bibliotekos funkcijas.

1.2. Džonas Silva Mihanas (John Silva Meehan)

1829 metais ketvirtuoju KB bibliotekininku paskirtas leidėjas Džonas Silva Mihanas ir juo išbuvo iki 1861 m. Jam vadovaujant 1832 m. įkurtas atskiras juridinis skyrius su atskiru finansavimu, įsigyti knygų juridine tema reikalingų aukščiausiajam JAV teismui.

1851 m. KB vėl užklupo gaisras, kuris sunaikino 35 tūkstančius tomų iš 55 tūkstančių, tame tarpe ir du trečdalius ir T. Džefersono knygų. 1852 m. kongresas skyrė 168.700 dolerių patalpų remontui ir jų pritaikymui bibliotekai, bei pakeisti sudegusias knygas.

Kitas svarbus žingsnis nacionalinės bibliotekos veikloje – 1830m. (iki 1840) biblioteka pradėjo leisti įstatymų projektų santraukas ir kitus informacinius dokumentus valstybinėms institucijoms, bei keistis knygomis, ir dokumentais su užsienio šalių institucijomis. 1846 m. KB pradeda gauti po vieną kopiją kiekvieno išleidžiamo leidinio (privalomo egzemplioriaus): knygos, žemėlapio, diagramos, muzikinio kurinio, spaudinio, įrašo ar graviūros. 1859 m. šis įstatymas atšaukiamas.

1.3. Ainsvortas Randas Spofordas (Ainsword Rand Spofford)

Šeštasis KB bibliotekininkas Ainsvortas Randas Spofordas išplėtė bibliotekos funkcijas kaip nacionalinei bibliotekai.. Jis pabrėžė tokius bibliotekos principus: (1) KB turi būti suprantama ir kaip įstatyminė, ir kaip nacionalinė biblioteka; (2) visapusiškas Amerikos palikimo kaupimas; (3) didingas bibliotekos naujas pastatas, tai nacionalinis paminklas; ir (4) stipri ir nepriklausoma institucija biblioteka Kongrese. A. R. Spofordas KB matė pagal Europos modelį, kaip vieningą, nepriklausomą instituciją – vienintelę, kaupiančią ir saugojančią nacionalinį paveldą, kuriuo galės naudotis kongresas ir Amerikos žmonės.

Direktoriaujant A. R. Spofordui (1864 – 1897), buvo išleisti šeši įstatymai, kurie išplėtė bibliotekos funkcijas: (1) bibliotekos pastato praplėtimo finansavimas, patvirtintas 1865 m.; (2) Autorinių teisių pataisa 1865 m., pagal kurį vėl atnaujinamas privalomas autorinių teisių depozitų saugojimas bibliotekoje; (3) 1866 m. KB perduoti Smithsoniano Institucijos depozitai, ypač reikšminga tiksliųjų mokslų literatūra; (4)
1867 m. už 100.000 dolerių nupirkta privati biblioteka, istoriko ir archyvisto Petro Forso (Peter Forse), kuri sudarė amerikiečio bibliotekos ir inkunabulų kolekcijos pagrindą; (5) įstatymas dėl tarptautinių mainų išplėtimo 1867 m., kurie labai praplėtė bibliotekos kolekciją užsienio šalių visuomeniniais dokumentais; (6) ir autorinių teisių privalomojo registravimo bibliotekoje įstatymas 1870 m.

Įteisinus autorinių teisių privalomąjį registravimą ėmė sparčiai pilnėti bibliotekos fondai. Šią teisę KB priėmė, kaip nacionalinės bibliotekos funkciją, nors bibliotekos oficialus statusas buvo tik įstatyminė kongreso biblioteka. A. R. Spoffordas iš karto, dar 1871 m. numatė būsimą patalpų trukumą, būtent dėl autorinių teisių privalomųjų depozitų registravimo.

Bibliotekos lankytojais buvo ne tik kongresmenai ir prezidentas, bet ir mokslininkai, žurnalistai, kultūros lyderiai.

Bibliotekos fondai 1882 m. pasipildė asmenine daktaro Džozefo Tonerio (Joseph Toner) biblioteka, kurią sudarė 40 tūkstančių tomų. Tais pačiais metais biblioteka įsigijo dalį Bendžemino Franklino (Benjamin Franklin) rankraščių; 1883 m. Rochambio (Rochambeau) rankraščius ir žemėlapius; ir kt. 1893 m. įsigyja pirmą kino filmą.

1.4. Džonas Ruselas Jaunesnysis (John Russell Young)

1897 m. naująjį KB vadovą paskiria prezidentas Viljamas Makinkis (Williams McKinkey) ir jau jį tvirtina senatas. Juo tampa žurnalistas ir buvęs diplomatas Džonas Ruselas Jaunesnysis (1897 – 1899). Jis kaip buvęs diplomatas kreipėsi į kitas šalis su prašymu atsiųsti bibliotekai laikraščių, žurnalų, brošiūrų, rankraščių, vaizdinių dokumentų, įvairiausių tautų. Kad šie įsilietų į bibliotekos kolekciją ir įsimaišytų į Amerikos nacionalinį gyvenimą. Į tai atsiliepė vienuolika diplomatinių misijų bei aštuoni konsulatai. Būdamas puikus administratorius įkūrė autorinių teisių registracijos skyrių jame pradėti iš naujo klasifikuoti leidinius remiantis T. Džeferseno klasifikaciją. Taip pat 1897 m. įkūrė naują aptarnavimo skyrių akliems ir turintiems fizinę negalią asmenims. Šiame skyriuje knygos kasdien balsu skaitomos balsu.

1897 m. iš Kapitolijaus biblioteka kraustėsi į atskirą specialų bibliotekai pastatytą pastatą, vėliau (1976 m.) pavadinta Tomo Džefersono rūmais. Šį pastatą puošė daugiau kaip keturiasdešimt Amerikos tapytojų bei skulptorių. Jame įsteigta nauja skaityklos salė, parodų galerijos (grafikos, žemėlapių ir diagramų), katalogų, autorinių teisių, rankraščių, muzikos, periodinių leidinių skyriai, bei administracijos skyrius.

1.5. Herbertas Putmanas (Herbert Putman)

Herbertas Putmonas naujasis bibliotekos vadovas buvo prisaikdintas 1899 m. ir juo buvo keturiasdešimt metų, iki 1939 m. Jis išplėtė bibliotekos paslaugas Amerikos žmonėms. Sudarinėjo sistematines programas plačiam bibliotekos kolekcijų naudojimui mokslininkams, plačiajai publikai ir kitoms bibliotekoms. Įsteigė darbo partnerystę Amerikos bibliotekininkų judėjime.

1901 metais KB pirmoji Amerikoje biblioteka sukaupusi vieną milijoną knygų, pradėjo spausdinti šios didžiulės kolekcijos knygų katalogines korteles ir jas kartu su knygomis siusti kitoms bibliotekoms. KB tapo lyderiu tarp kitų Amerikos bibliotekų. Pirmosios tokios kortelės išėjo tais pačiais metais. Tokiu būdu buvo nustatyti bendri bibliografiniai standartai. 1902 m. buvo perduota 378.000 kortelių, po dešimties metų – 4.277.000, 1942 m. – 16.715.000. Kiekviena knyga turėjo viršelio trečiame puslapyje dailiai pritvirtintą vokelį, kuriame buvo tai knygai reikalinga kortelė, kurią reikėjo įjungti į katalogus [2].

1903 m. H. Putmanas pasiekė, kad iš Valstybinio departamento į KB rankraščių skyrių būtų perkelti žymių Amerikos tautos įkūrėjų archyvai (Džordžo Vašingtono, Tomo Džefersono, Džeimso Medisono), kad šie būtų prieinami visiems besidomintiems istorija. Biblioteka pirko privačias ir kitų bibliotekų kolekcijas. 1904 m. pradėta kaupti garsinė kolekcija. Pradėtos spausdinti istorinių tekstų publikacijos. O 1905 m. pradėta kopijuoti rankraščius iš Amerikos istorijos. 1925 metų įstatymas jau leido bibliotekai priimti dovanas iš paprastų Amerikos piliečių. Tuo laikotarpiu įsigyta ir gauta dovanų ypač vertingų rinkinių: Gutenbergo Biblija, Didžioji Mainzo Biblija, A. Stradivarijaus smuikų kolekcija ir kita. Bibliotekoje pradėti rengti paramos koncertai.

1938 m. šalia senųjų rūmų pastatyti nauji – Džono Adamso rūmai. Abeji rūmai sujungti tuneliu (atsarginiu perėjimu), juo galima patekti iš vieno pastato į kitą. 1939 m. jie buvo atidaryti plačiajai publikai. Šių rūmų interjeras buvo skirtas žmogiškumo simboliams ir antrajam Amerikos prezidentui Džonui Adamsui.

1.6. Archibaldas Makleišas (Archibald MacLeish)

1939 m. KB bibliotekininku paskirtas poetas, rašytojas Archibaldas Makleišas (1939 – 1944). Jo pastangomis 1952 m. pradėti sudarinėti T. Džefersono kolekcijos mikrofilmai. Papildoma garsinė kolekcija Betchoveno, Bramso, Mocarto, Šuberto, Vagnerio, Vėberio, Heideno rankraščiais. Žymiai papildoma fotografijos kolekcija, įsigijant A. Gento fotografijų ir kt.. Pažymėtas ypatingas poreikis užsienio literatūros kaupimui, išplečiant šią kolekciją. Suburta programistų komanda iš jaunų mokslininkų,
kurie turėjo kurti naujas programas bibliotekos fondų prieinamumui didinti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1429 žodžiai iš 4714 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.