Jonas Biliūnas
“Liūdna pasaka”
Mamatės paveikslas: jausmo ir proto kova
M. Pečkauskaitės krikščioniškoje pasaulėžiūroje personažai yra žmogaus gyvenimo ir būties prasmės ieškotojai. Egzistencijoje rašytoja išskyrė tris svarbiausias “žmogaus sielos galias” – proto, jausmų ir valios, kurios visos ir sudaro gyvenimo pagrindą.
Apysakoje “Sename dvare” ryškus autobiografiškumo momentas, siekimas perteikti subtiliausius moters jausmų ir minčių niuansus. Mamatė – tai jausminga, giliai religinga, subtiliai jaučianti meną ir gamtos grožį moteris. Ji skaito poeziją, skambina Šopeno kūrinius. Aplinkui matyti grožį, svajoti, muzikuoti ir skaityti poeziją kartu su vaikais, būti kiekvieno “gailestinga seserimi” – tokį ji jaučia savo pašaukimą. Mamatei ypač skaudu matyti lėtą dvaro mirtį – sulenkėjusius giminaičius, įsigalintį praktiškumą, dykaduoniavimą ir tuščius lėbavimus.
Vietomis “Sename dvare” tekstas virsta drama, nesibaigiančios mirties ant kryžiaus giliu Mamatės apmąstymu. Šis jausmas yra išgyvenamas, nes ir žmogus į Dievą, ir Dievas į žmogaus gyvenimą eina savais keliais. Dieviškosios valios pasireiškimas – ne tik fizinis vyksmas, bet ir dvasinė gerumo, atlaidumo, vilties būsena. Dvasinė žmogaus prigimtis turi įkvėpti ir jungti kūną su siela, širdimi. Tokios jungties simboliu yra Mamatė Marija. Ji apdovanota ypatingai jautria siela, kuri tampa konkretaus dvasingumo pernešėja, perdavėja. Mamatės dvasios atrama yra tikėjimas ir pasitikėjimas Dievo valia. Turtingu dvasiniu pasauliu apdovanota Mamatė savo dienoraštyje bodisi ūkio darbais, skaudžiai reaguoja į jos nesuprantančio vyro žodžius ir poelgius. Į žmogaus gyvenimą šiame pasaulyje ji žiūri kaip į sunkią, varginančią tarnystę, kuri “duoda kartais trumpų laimės valandėlių”.
Religinis jausmas padeda susijungti Mamatės dvasingajai – kūniškai prigimčiai su jos dvasiniu aš; tikėjime – išpažinime dvasinga ir kartu kūniška Mamatės prigimtis randa savo dvasinį, harmonijos idealą. Žmogiškasis ribotumas ir užsisklendimas nuo pasaulio įveikiamas asmenybės vidinių pastangų galiomis.