Jonizuojanti spinduliuotė ir radioaktyvumas
5 (100%) 1 vote

Jonizuojanti spinduliuotė ir radioaktyvumas

11



Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………3

Atomas – jonizuojančios spinduliuotės ir radioaktyvumo šaltinis………….4

Radioaktyvūs spinduliai…………………………………………………………………..5

Radiacijos dozė ir jos matavimo vienetai……………………………………………7

Literatūra………………………………………………………………………………………11

Įvadas

Niekas neabejoja, kad jonizuojantieji spinduliai žalingai veikia visus gyvus organizmus, nors populiariojoje ir mokslinėje literatūroje kartais pasirodo publikacijų, kuriose įrodinėjamas nedidelių apšvitos dozių galimas naudingumas sveikatai. Šis faktas gali pasirodyti kvailas ir juokingas. Tačiau radiacinės saugos istorija, gyvuojanti jau antrą šimtmetį, yra lygiai tokia pat dramatiška ir kupina prieštaringų faktų kaip ir bet kuri kita istorija.

Jonizuojančiųjų spindulių išskirtinė savybė yra ta, kad jie jonizuoja medžiagą, t.y. sąveikaudami su medžiagos atomais, išmuša iš jų vieną ar kelis elektronus. Atomas, tapęs jonu, turinčiu elektrinį krūvį, pradeda „elgtis” visiškai kitaip. Tokio „elgesio” rezultatas ir yra tai, kas vadinama jonizuojančiųjų spindulių poveikiu. Visi žmonės yra girdėję apie spindulinę ligą, jonizuojančiojo spinduliavimo sukeltą piktybinę ligą – vėžį ar genetinius pokyčius. Tačiau yra tokių jonizuojančiųjų spindulių sukeltų sveikatos sutrikimų, kuriuos gali sukelti ir kiti veiksniai, beje, dažnai ne visiškai žinomi.

Atomas – jonizuojančios spinduliuotės ir

radioaktyvumo šaltinis

Elektromagnetinė spinduliuotė pagal tai ar sukelia medžiagoje jonizaciją, ar ne, yra skirstoma į nejonizuojančiąją ir jonizuojančiąją.

Nejonizuojančioji spinduliuotė yra elektromagnetinė spinduliuotė, kurios metu atomai arba molekulės neskyla, todėl nesukuriami ir jonai. Nejonizuojanti spinduliuotė skirstoma į optinę spinduliuotę ir radijo dažnių spinduliuotę.

Optinė spinduliuotė skirstoma į regimąją šviesą, ultravioletinius spindulius ir infraraudonuosius spindulius. Radijo dažnių spinduliai skirstomi į mikrobangas, radijo bangas ir žemo dažnio elektromagnetinius laukus. Didžioji dalis visų šių spinduliuočių rūšių yra sukuriamos dirbtiniu būdu.

Jonizuojančioji spinduliuotė – tai spinduliuotė, kuri jonizuoja aplinką, t.y. iš atomų ir molekulių sukuria teigiamas ir neigiamas daleles, vadinamas jonais. Jonizuojančiąją spinduliuotę sudaro alfa (a) ir beta (b) dalelės, gama (g) ir rentgeno spinduliai, neutronai, kosminiai spinduliai.

Jonizuojančioji spinduliuotė gali būti skirstoma į:

1. Elektromagnetinę spinduliuotę – elektromagnetines bangas – (rentgeno ir gama spinduliuotė). Rentgeno ir gama spinduliuotė yra tos pačios rūšies, tačiau skirtingos kilmės. Rentgeno spinduliuotė sukuriama dirbtinai elektros energijos pagalba rentgeno aparate, o gama spinduliuotė atsiranda iš radioaktyviųjų medžiagų atomų branduolių.

2. Dalelių spinduliuotę, t.y. atomo branduolių dalelių srautą (alfa, beta arba neutroninė spinduliuotė).

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai gali būti gamtiniai ir dirbtiniai. Šių šaltinių skleidžiamos spinduliuotės apytikslis procentinis pasiskirstymas pateiktas 1 paveiksle.

1 pav. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai

Gamtiniai: Žemės uolienos, augalai, gyvūnai, anglis, žmogaus organizmas, kosminiai spinduliai ir pan. Žemės spinduliuotė labai skiriasi ir priklauso nuo vietovės. Vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus gauna 0,5 mSv apšvitos dozę, dėl grunto spinduliuotės. Netgi geriamojo vandens sudėtyje gali būti radioaktyviųjų medžiagų, visų pirma radono, todėl vandenį iš gręžinių būtina kontroliuoti.

Dirbtiniai: pramonės objektai, pastatai, įvairūs elektromagnetiniai laukai, buitiniai prietaisai, medicininiai įrenginiai, ginkluotės bandymai ir t.t.

Jonizuojančioji spinduliuotė sąveikaudama su medžiaga (jos elektronais ir branduoliais):

netenka energijos;

2. jonizuoja medžiagų molekules (ypač stipriai jonizuoja dujas);

3. biologiškai veikia ląsteles;

4. pasižymi skvarbumu.

Jonizuojančioji spinduliuotė veikia žmogaus organizmą jonizuodama audinių molekules ir atomus. Dėl to nutrūksta molekuliniai ryšiai ir pakinta junginių cheminė struktūra. Toks jonizuojančios spinduliuotės poveikis vadinamas tiesioginiu arba pirminiu. Jo pasekoje po kelių valandų žmogų pradeda pykinti, jis pasidaro vangus, svaigsta galva, padažnėja pulsas, kartais 0,5¸1,50C pakyla temperatūra, kraujyje padidėja leukocitų. Jonizuojančioji spinduliuotė sukelia ir genetinius pakitimus, .t.y. jos poveikio rezultatai gali būti perduodami vaikams, anūkams, proanūkems.

Radioaktyvumas – tai kai kurių nestabilių branduolių savybė spontaniškai (savaime) skilti į kitų elementų branduolius ir sukelti radiaciją (spinduliuotę). Šis vyksmas dar žinomas kaip radioaktyvusis skilimas.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 640 žodžiai iš 1120 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.