Jonizuojanti spinduliuotė
5 (100%) 1 vote

Jonizuojanti spinduliuotė

Turinys

1. Įvadas…………………………………………………………….…………………….3

2. Jonizuojančiosios spinduliuotės biologinis poveikis………………………………………………4

3. Jonizuojančiosios spinduliuotės rūšys………………………………………………………………….5

4. Gamtiniai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai…………………………………………….6

5. Dirbtiniai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai…………………………………………….7

6. Pavojingumo kategorijos………………………………………………………………………………..8

7. Apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio būdai ir pagrindinės priemonės…………………………………………………………………………………………………….9

8. Literatūra………………………………………………………………………………10

Įvadas

Radiacija (jonizuojantysis spinduliavimas) buvo visuomet: ji buvo prieš daugelį amžių, yra dabar ir bus ateityje, norime mes to ar nenori¬me, nors nuo jos atradimo dar nepraėjo nei 100 metų. 1886 m. prancūzų mokslininkas A.A.Bekerelis pastebėjo, kad kažkoks metalas, kuriuo jis stalčiuje prispaudė fotoplokšteles, apšvitino jas. Tas metalas turėjo ura¬no priemaišų. Netrukus tuo susidomėjo jauni mokslininkai Marija ir Pje¬ras Kiuri. Jie pastebėjo, kad uranas spinduliuodamas pavirsta kitokiais cheminiais elementais. Viena, tokį elementą jie pavadino savo tėvynės Lenkijos garbei poloniu, kitą- radžiu (spinduliuojantis). Šis atradimas buvo padarytas 1898 metais. Minėtiems atradimams dirva buvo parengta truputį anksčiau, kai buvo atrasti rentgeno spinduliai. Tai padarė vokie¬čių fizikas V.K.Rentgenas 1895 m.

Radioaktyvumas — tai kai kurių cheminių elementų savybė spindu¬liuoti nematomą energiją. Cheminių elementų izotopų branduoliai sudaro vadinamųjų nuklidų grupę (izotopai — tai atomai, kurių branduoliuose yra vienodas skaičius protonų, bet skirtingas skaičius neutronų). Kai ku¬rie nuklidai pastovūs (stabilūs), bet dauguma jų savaime skyla, ir jie visą laiką virsta kitokiais nuklidais. Pavyzdžiui, uranas-238 kartkartėmis iš¬meta grupę dalelių — du protonus ir du neutronus ir virsta toriu-234. Bet toris taip pat nepastovus: vienas jo neutronas virsta protonu, ir toris jau tampa protaktiniu-234. Šis taip pat savaime skyla… Šis reiškinys trunka tol, kol susidaro pastovus nuklidas švinas. Per kiekvieną tokio virsmo taktą išsilaisvina energija, kuri ir sudaro tą nematomą spinduliavimą.

Jonizuojančiosios spinduliuotės biologinis poveikis

Jonizuojančioji spinduliuotė, sąveikaudama su gyvaisiais organizmais, sukelia pakitimus molekulėse ir pažeidžia ląsteles. Jonizuojančiosios spinduliuotės biologinį poveikį aiškina tiesioginio ir netiesioginio poveikio teorijos. Pagal netiesioginio poveikio teoriją pirmiausia jonizuojamos ląstelėje esančios vandens molekulės, susidaro laisvieji radikalai, kurie, sąveikaudami su DNR molekule, sukelia joje struktūros ir cheminius pokyčius. Manoma, kad 70% jonizuojančiosios spinduliuotės sąveikos su ląstele atvejų vyksta per netiesioginį poveikį. Pagal tiesioginio poveikio teoriją jonizuojančioji spinduliuotė veikia ląstelę tiesiogiai ją pažeisdama. Pagrindinis taikinys yra DNR molekulė, kurioje atsiradę trūkiai atstatomi, nepilnai atstatomi arba neatstatomi. Tais atvejais, kai atsiradę pažeidimai nepilnai atstatomi ar atstatomi neteisingai, įvyksta ląstelės pakitimai (modifikacijos ir mutacijos), kurios gali būti perduodamos sekančioms ląstelių kartoms. Po tam tikro laiko iš pakitusių ląstelių gali išsivystyti vėžiniai susirgimai. Apšvitinus lytines ląsteles gali būti stebimi paveldimi efektai, pasireiškiantys sekančiose kartose. Dėl pakitusių ląstelių pasireiškiantis (po metų, dešimtmečių) žalingas poveikis nepriklauso nuo gautos dozės dydžio, bet tikimybė jam atsirasti yra tiesiogiai proporcinga gautai dozei. Tokie efektai vadinami atsitiktiniais arba stochastiniais. Jeigu pažeista ląstelė nesugeba atstatyti pažeidimų, ji žūsta arba nustoja dalintis. Žuvus dideliam ląstelių skaičiui sutrinka audinio ar organo funkcijos. Tokie efektai vadinami lemtaisiais arba determinuotaisiais. Lemtieji efektai pasireiškia gavus didesnes nei slenkstinė dozes ir jų sunkumas priklauso nuo gautos dozės dydžio. Kuo gauta dozė didesnė, tuo laikotarpis, per kurį pasireiškia klinikiniai simptomai, yra mažesnis. Determinuotojų efektų simptomai pasireiškia gana greitai, – po valandų, dienų, savaičių. Gavus dideles apšvitos dozes, pasireiškia ūmus radiacinis sindromas, kurio yra išskiriamos 4 fazės (1 lentelė).

1 lentelė

Fazė Trukmė

Pasireiškimo Kelios valandos – kelios dienos

Latentinė Viena – trys savaitės

Kritinė Nuo antros iki septintos savaitės

Atsistatymo 8-15 savaitės Jonizuojančiosios spinduliuotės žala priklauso nuo gautos apšvitos dozės ir jos pasiskirstymo kūne. Ūmios apšvitos metu gavus 3,5 Gy sugertąją dozę ir negydant, per pirmus du mėnesius pusei gavusiųjų
ši dozė bus mirtina. Esant gerai pacientų priežiūrai ir gydymui, laikoma, kad pirmus du mėnesius išgyvena pusė gavusiųjų 3,5 Gy sugertąją dozę. Pagal Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (ICRP) ir Jungtinių tautų mokslinis komiteto jonizuojančiosios spinduliuotės efektams tirti (UNSCEAR) pasaulyje atliktų epidemiologinių tyrimų apibendrintus duomenis, suaugusiam žmogui determinuotuosius efektus gali sukelti tokios ūmios apšvitos dozės:

o trumpalaikį limfocitų skaičiaus sumažėjimą kraujuje – 0,5 Sv efektinė dozė;

o sėklidžių laikiną sterilumą – 0,15 Sv lygiavertė dozė;

o visišką sėklidžių sterilumą – 3,5 -6,0 Sv lygiavertė dozė;

o kiaušidžių sterilumą – 2,5-6,0 Sv lygiavertė dozė;

o akių lęšiuko drumstumą (kataraktą) 5 Sv lygiavertė dozė.

Jonizuojančiosios spinduliuotės ilgalaikiai efektai pasireiškia vėžio išsivystymu. Šiuo metu yra nustatyta, kad jonizuojančioji spinduliuotė sukelia leukemijas, virškinamojo trakto, plaučių, skydliaukės vėžinius susirgimus. Po Černobylio AE avarijos yra užfiksuota apie 1000 skydliaukės vėžinių susirgimų Baltarusijos ir Ukrainos vaikų tarpe. Siekiant nustatyti dozes, kurios sukelia susirgimus, reikalingos išsamios žinios apie radionuklidų, patekusių į žmogaus organizmą, pasiskirstymą, kaupimąsi, poveikį kamieninėms ląstelėms. Tačiau, nors ir yra atlikta daug epidemiologinių tyrimų, įvertinti jonizuojančiosios spinduliuotės riziką, išreikštą grėjais ir sivertais, yra labai sudėtinga. Tam, kad būtų galima statistiškai patikimai įvertinti riziką, kurią sąlygoja dauguma radionuklidų, yra nepakankamas apšvitintų žmonių skaičius arba gautos apšvitos dozės yra per mažos.

Labai jautrios jonizuojančiųjų spindulių poveikiui akys ir dauginimosi organai. Akių vyzdys dėl žuvusių ląstelių greitai praranda skaidrumą, prasideda katarakta, žmogus netrukus apanka. Sėklidėms užtenka vien¬kartinės 10 rentgenų dozės, kad vyras laikinai taptų nevaisingas, o 200 rentgenų dozė vaisingumą atima visam laikui. Kur kas mažiau spinduliavimo bijo kiaušidės, ypač subrendusių moterų. Kiti organai ne tokie jaut¬rus (inkstai atlaiko 2300 rentgenų dozę, kepenys — net 4000 rentgenų). Atspariausias organas — gimda, kuri nepakisdama atlaiko 10 000 rentge¬nų dozę. Galbūt kaip tik dėl tokio organų atsparumo žmonija ir išsilaiko jonizuojančiosios spinduliuotės amžiuje.

Ypač jautrūs spinduliavimui vaikai. Palyginti mažos dozės stabdo kaulų vystimąsi, sukelia įvairius stuburo iškrypimus. Gydyti vaikus švi¬tinimu taip pat pavojinga. Antai smegenų švitinimas gali labai pablogin¬ti atmintį, net iki jos visiško praradimo, o maži vaikai dėl to gali tapti silpnapročiai. Labai jautrios besivystančio vaisiaus smegenys, ypač tarp aštuntos ir penkioliktos nėštumo savaitės. Jeigu tuo metu busimoji moti¬na gavo apšvietos dozę, pavyzdžiui, atliko pilvo ertmės rentgeno tyrimus, i.ii keletą kartų padidėjo tikimybė pagimdyti protiškai atsilikusį vaiką, nes tuo metu formuojasi vaisiaus galvos smegenų žievė.

Medicinoje taikomas gydomasis švitinimas taip pat gali sukelti vėži¬nes ligas, genetinius pakitimus. Tačiau toks švitinimas taikomas jau ta¬da, kai žmogus serga vėžiu, ir tikimybė, kad jis dar turės vaikų, labai maža. Juo labiau kad kitų geresnių vėžio gydymo metodų iš tikrųjų dar nėra.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1160 žodžiai iš 3783 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.