Judėjimas
5 (100%) 1 vote

Judėjimas

Judėjimas

PIRMUONIŲ JUDĖJIMAS

AMEBA

Kai citoplazmos srovė juda kurio nors vieno amebos paviršiaus taško kryptimi, toje vietoje atsiranda iškyšulys. Jis didėja , virsta kūno išauga – pseudopodija, į kurią suteka citoplazma, ir taip ameba pasislenka.

EUGLENA

Euglenos kūno forma judant mažai tekinta. Euglena gali tik šiek tiek susitraukti – sutrumpėti ar praplatėti. Jos kūno priekyje yra plona kaip siūlas citoplazmos išauga – žiuželis. Euglena suka žiuželį, tarsi sriegdama vandenį, ir taip plaukia bukuoju galu į priekį.

KLUMPELĖ

Visą klumpelės kūną eilėmis dengia smulkių blakstienėlių. Banguodama blakstienėlėmis, klumpelė plaukia bukuoju galu į priekį.

DUOBAGYVIŲ JUDĖJIMAS

HIDRA

Hidros kūną sudaro choderma, raumeninės skaidulos, odos raumenų ląstelės. Hidra padu prisitvirtina prie įvairių povandeninių daiktų. Jos kūnas kartu su stiebeliu paprastai esti ne ilgesnis kaip 7mm, užtat čiuptuvai gali išsitempti iki kelių centimetrų. Hidra judėdama pasilenkia ir čiuptuvais prisitvirtindama prie dugno iškelia visą savo kūną ir paskui vėl pasilenkdama į tą šoną, apsiverčia.

PLOKŠČIŲJŲ KIRMĖLIŲ JUDĖJIMAS

BALTOJI PLANARIJA

Planarijos kūnas apaugęs blakstienėlėmis, kuriomis irdamasi planarija lengvai juda. Po odos danga yra keli raumenų sluoksniai. Jie glaudžiai suaugę su oda, sudarydami odos-raumenų maišelį. Raumenys padeda planarijai keisti kūno formą ir judėti.

KEPENINĖ SIURBIKĖ

Kepeninė siurbikė turi prisitvirtinimo organus – siurbtukus: priekinį, arba burnos, esantį kūno priekyje, ir pilvo pusėje – pilvo siurbtuką. Jais siurbikė laikosi šeimininko kūne.

APVALIŲJŲ KIRMĖLIŲ JUDĖJIMAS

ŽMOGINĖ ASKARIDĖ

Askaridė šeimininko kūne laikosi remdamasi aštriais kūno galais į žarnyno sieneles. Askaridės kūną dengia tvirta daugiasluoksnė plėvelė, po kuria yra suaugę su ja raumenų sluoksnis. Šie raumenys išilginiai, todėl askaridė gali lankstyti kūną, bet negali jo ištempti arba sutrumpinti.

ŽIEDUOTOJŲ KIRMĖLIŲ JUDĖJIMAS

SLIEKAS

Ant kiekvieno narelio išaugę mažyčiai stangrūs šereliai. Jais sliekas judėdamas kabinasi už dirvos nelygumų. Gleivės palengvina slieko judėjimą dirvožemyje. Po oda yra suaugę su ja žiediniai raumenys, o po jais sluoksnis išilginių raumenų – taip susidaro odos-raumenų maišelis. Žiediniai raumenys daro slieko kūną ploną ir ilga, o išilginiai – trumpą ir storą. Pakaitomis judindamas šiuos raumenys sliekas juda. Jeigu dirvožemis minkštas, sliekas rausia jį kūno priekiu. Tada kūno priekis suplonėja, ir sliekas prakiša jį tarp dirvožemio grumstelių. Po to priekis sustorėja, praskirdamas žemę, ir sliekas patraukia užpakalinę kūno dalį. Kietame dirvožemyje sliekas pasidaro urvą, rydamas žemę ir praleisdamas ją pro žarnyną.

MOLIUSKŲ ARBA MINKŠTAKŪNIŲ JUDĖJIMAS

DIDŽIOJI KŪDRINUKĖ

Iš kriauklės pro angą gyvūnas gali iškišti tik galvą, priekinę liemens dalį ir koją. Raumeninga kūdrinukės koja yra kūno pilvo pusėje. Šliauždama pado raumenimis per dugną arba pakibus iš apačios prie vandens paviršiaus pleveles, kūdrinukė juda.

BEDANTĖ

Judėdama bedantė iškiša koją į priekį, įsispiria į grunta, o paskui patraukia kūną. Taip ji tarsi eina mažais 1-2 cm žingsniukais, per val. nušliaužiadama 20-30cm. Išgąsdinta bedantė greitai įtraukia koją į kriauklę ir sandariai suveriamaisiais raumenimis uždaro geldeles.

NARIUOTAKOJŲ JUDĖJIMAS

UPINIS VĖŽYS

Paprastai dugnu juda vaikščiojamosiomis kojomis galva į priekį. Bet tereikia jį išgąsdinti, ir jis smarkiai mosteli uodegos peleku po savimi ir greitai atsispirdamas nuplaukia atbulas. Raumenys prisditvirtinę prie chitnininės dangos. Atramos funkciją atlieka: galvakrūtinė, žnyplės, vaikščiojamosios kojos ir plaukiajamosios skiautės.

VORAGYVIŲ JUDĖJIMAS

VORAS KRYŽIUOTIS

Voras turi raumenis ir juda 8 vaikščiojamojom kojom. Užpakaliniame pilvelio gale matyti trys poros voratinklinių karpų, kurios atsiveria voratinklinėmis liaukomis. Jų išskiriama pusiau skysta medžiaga ore kietėja, sudarydama voratinklinius siūlus. Voras suveja juos į vieną siūlą užpakalinių kojų nageliais.

ERKĖS

Erkės juda ė porų vaikščiojamųjų kojų pagalba.

VABZDŽIŲ KLASĖ

GRAMBUOLYS

Grambuolys gali palenkti galvą, bet negali jos sukioti į šalis. Grambuolio krūtinę sudaro trys nareliai, kurių kiekvienas turi po porą kojų. Taigi vabzdžiai turi po š kojas. Be to, prie vidurinio ir užpakalinio narelio prisitvirtinę sparnai. Prieš skrisdamas vabalas pakelia ir pasuka į šoną antsparnius, ištiesia po jais sudėtinius sparnus ir pakyla. Vabalo antsparniai skrendant – tai lyg keliamosios lėktuvo plokštumos, o sparnai atlieka propelerių vaidmenį. Aštriais kojų nageliais grambuolys tvirtai įsikimba į šakeles bei lapus ir vikriai laipioja jais. Lygia vieta jis ropoja lėtai, nerangiai krypuodamas.

DRUGIAI

Ant jų lervų pilvelio yra mėsingos nenariuotos su smulkiais nageliais netrikrosios kojelės, jomis lerva juda. Drugiai juda sparnų pagalba, ant kurių yra žvynų.

DVISPARNIAI

Būdingas bruožas priekinių sparnų pora, kuria dvisparniai skraido. Tūpdamos ant įvairiausių atliekų ir nešvarumų, musės letenėlėmis arba per išmatas perneša ligų mikrobus ant maisto produktų.

CHORDINIŲ JUDĖJIMAS

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 822 žodžiai iš 2732 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.