Jungtinių tautų organizacija1
5 (100%) 1 vote

Jungtinių tautų organizacija1

11

Jungtiniø tautø organizacija – tai pasaulinë tarptautinë organizacija, ákurta po Antrojo pasaulinio karo kovojusiø prieð hitlerinæ Vokietijà sàjungininkø, JT chartijà parengë 51 valstybës atstovai, kurie jà pasiraðë 1945.07.25 San-Franciske. Taèiau reali organizacijos ákûrimo data yra 1945.10.25 kada pasiraðytà Chartijà ratifikavo 5 didþiosios valstybes JAV, Didþioji Britanija, Prancûzija, Sovietø Sàjunga ir Kinija.

JT Chartija nustatë tokius veiklos tikslus:

1) siekti iðsaugoti tarptautinæ taikà ir saugumà, o esant reikalui imtis efektyviø kolektyviø priemoniø taikai apsaugoti, karø grësmei paðalinti ar agresijai likviduoti;

2) puoselëti draugiðkus valstybiø tarpusavio santykius;

3) siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendþiant ekonomines, socialines, kultûrines ir humanitarines problemas ugdant ir skatinant pagarbà þmogaus teisëms ir laisvëms;

4) bûti tautø, siekianèiø aukðèiau minëtø tikslø, veiklos derinimo centru;

JTO Chartijoje taip pat yra nurodyti ðie jos veiklos principai:

-JT remiasi visø Organizacijos nariø suverenia lygybe;

-visos narës pasiþada sàþiningai vykdyti prisiimtus ásipareigojimus;

-tarpusavio ginèus spræsti taikiu bûdu ir taip, kad nepakenktø tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui;

-susilaikyti nuo jëgos vartojimo ar grasinimø pavartoti jëgà kitø valstybiø atþvilgiu;

-visapusiðkai remti JT veiksmus, vykdomus sutinkamai su JT chartija, bei atsisakyti remti tas valstybes, kuriø atþvilgiu JT imasi preventyviø ar prievartiniø veiksmø;

-JT sieks, kad ir kitos valstybës, kurios nëra JT Organizacijos narës laikytøsi ðiø principø, kaip visiems reikalingø taikos ir saugumo uþtikrinimo garantijø;

-Chartija nesuteikia JT Organizacijai teisës kiðtis á tuos reikalus, kurie aiðkiai priklauso valstybiø vidaus reikalø tvarkymo kompetencijai.

JTO narëmis gali bûti visos taikingos valstybës, kurios ásipareigoja vykdyti ir laikytis Chartijos nuostatø. Ðiuo metu á JTO áeina 177 valstybës, Lietuva ðio JTO sàraðe yra 164 á JTO ji priimta 1991.09.17.

JTO Generalinë Asamblëja pagal Saugumo Tarybos rekomendacijà gali sustabdyti valstybës-narës teises ar net paðalinti jà ið Organizacijos, jeigu ji nesilaiko Chartijos nuostatø ir savo politika nuolat grasina tarptautinei taikai ir saugumui.

JTO struktûra pateikta 1 schemoje:

1 schema

Generalinë asamblëja susideda ið visø JTO valstybiø-nariø atstovø. Tai pagrindinis Organizacijos organas, kuris aptaria visus svarbiausius ir aktualiausius klausimus bei rengia rekomendacijas valstybëms-narëms ir Saugumo Tarybai, taip pat priiminëja rezoliucijas ir deklaracijas ávairiais pasaulinës politikos klausimais. Generalinë Asamblëja negali priimti tokiø nutarimø, kurie bûtø privalomi bet kurios valstybës vyriausybei, taèiau jos rekomendacijos ir rezoliucijos bûdamos tarptautinës vieðosios nuomonës iðraiðka, daro didþiulá poveiká pasaulinei politikai.

Kiekvienas JTO narys turi po vienà balsà, ir Generalinë asamblëja sprendimus priima taip pat balsuodama. 2/3 balsø dauguma sprendþiami klausimai, susijæ su tarptautinës taikos ir saugumo reikalais, renkami Saugumo, Globos, Ekonominës ir Socialinës Tarybø nariai, pagal Saugumo Tarybos rekomendacijà á JTO priimami nauji nariai. Paprastos daugumos uþtenka priimti, kitokiems ne taip svarbiems sprendimams.

Generalinë asamblëja savo f-jas vykdo su septyniø pagrindiniø komitetø pagalba. Kiekvienas komitetas tyri specialæ paskirtá, o jø darbe dalyvauja beveik visø valstybiø-nariø atstovai. Be to, veikia aibë specialiai konkretiems reikalams nagrinëti sudaryti komitetai ir komisijos, kurie atlikæ uþduotis yra paleidþiami. Asamblëja visus savo darbotvarkës klausimus prieð svarstymà sesijoje perduoda á atitinkamus komitetus, o pastarieji savo ruoþtu pateikia sprendimø ir rezoliucijø projektus plenariniams posëdþiams.

Vienas svarbiausiø Generalinës Asamblëjos uþdaviniø-tai nuolatinis valstybiø bendradarbiavimo principø tobulinimas bei kitø problemø, ypaè susijusiø su taikos iðsaugojimu, svarstymas. Yra priëmusi daug svarbiø deklaracijø ir rezoliucijø.

Saugumo Taryba – tai organas, kuriam tenka visa atsakomybë uþ taikos ir saugumo iðsaugojimà pasaulyje. Saugumo Tarybà sudaro 15 valstybiø-nariø, 5 ið kuriø yra nuolatinës (JAV, Didþioji Britanija, Prancûzija, Rusija ir Kinija), o 10 nariø kas dveji metai renka Generalinë Asamblëja. Kiekviena Saugumo Tarybos narë turi po vienà balsà, bet sprendimus ST gali priimti tik tada, kai yra:

1) susidarius 9 balsø dauguma;

2) kai 5 nuolatiniø nariø nuomonës sutampa (èia reiðkiasi vadinamoji “didþiøjø valstybiø sutarimo” arba “veto” taisyklë). Jeigu nors viena ið nuolatiniø ST nariø balsuoja prieð tai sprendimas negali bûti priimtas. Taèiau sprendimo priëmimui reikia dar 4 nenuolatiniø nariø pritarimo.

Pagal JTO Chartijà visos JT narës turi paklusti Saugumo Tarybos sprendimams ir juos besàlygiðkai vykdyti, tuo tarpu visi kiti JT organai gali teikti tik rekomendacijas. Saugumo Taryba gali nagrinëti bet kurá ginèà ir bet kurià situacijà, kuri kelia ar gali kelti pavojø tarptautiniam saugumui. Jeigu Saugumo Taryba gauna kurios nors ðalies skundà dël grësmës jos saugumui ir tarptautinei taikai, tai pirmiausiai ji
rekomenduoja besiginèijanèioms pusëms spræsti ginèus taikiomis priemonëmis. Kai kuriais atvejais atliekamas tyrimas. Jeigu konflikto neámanoma iðspræsti taikiai gali bûti imtasi ávairiø sankcijø agresoriaus atþvilgiu ar net kolektyviniø karo veiksmø prieð agresoriø. Lietuva nëra ST narë.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 797 žodžiai iš 1490 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.