Jupiteris
5 (100%) 1 vote

Jupiteris

Toli anapus asteroidų žiedo skrieja didžiausia planeta Jupiteris. Jos masė daug didesnė negu visų kitų planetų suminė masė, todėl kartais sakoma, kad „Saulės sistema susideda iš Saulės, Jupiterio ir visokios smulkmės“, Jupi¬terio vidutinis nuotolis nuo Saulės 778 mln, km, skriejimo aplink Saule periodas 11,86 m., sinodinis perio¬das (vidutinis laiko tarpas tarp gretimų’ opozicijų) 399 d. Jupiterį patogu kasmet stebėti kelis mėnesius. Spin¬desiu jį pralenkia Venerą ir retkar¬čiais Marsą.

Į milžinišką Jupiterio gaublį tilptų 1300 Žemės dydžio rutulių, bet jo masė tik 318 kartų didesnė negu Že¬mės, nes Jupiterio vidutinis tankis daug mažesnis negu Žemės. Nuo išori¬nių Jupiterio sluoksnių, ko gero, iki pat centro pagrindinis sandas yra van¬denilis. Trumpas sukimosi apie ašį periodas (mažiau 10 h) reiškia, kad sritys ties pusiauju yra iškilusios; pa¬kanka trumpam žvilgterėti pro teles¬kopą, jog įsitikintume, kad planeta la¬bai paplokščia per ašigalius. Jupiterio

pusiaujinis skersmuo lygus beveik 143 000 km, o ašigalinis nesiekia 135000 km.

Teleskopiniai stebėjimai

Pro teleskopą matoma, kad gelsvą Jupiterio skritulį kerta tamsūs ruožai, vadinamos debesų juostos. Dažniausiai matomos dvi ryškios juostos abipus pusiaujo, nors kartais išryškėja ir dau¬giau. Jei teleskopas daug didina, vaiz¬das darosi Sudėtingesnis, detalių dau¬giau, jos nuolat kinta, nes Jupiteris yra labai aktyvi planeta.

Kad planeta sukasi greitai, rodo tai, jog per kelias minutes galima pamatyti, kaip įvairūs dariniai slenka jos skri¬tuliu. Sukimosi periodas buvo nusta¬tytas kaip til tokiu būdu. Jeigu kuris nors darinys, žiūrint iš Žemės, pasiekia planetos centrinį dienovidinį, sakoma, kad įvyksta tranzitas. Laiko tarpai tarp gretimu tranzitų ir suteikia in¬formacijos, kuri būtina sukimosi apie ašį periodui apskaičiuoti. Jupiteris ne¬sisuka kaip kietasis kūnas: įvairių platumų sritys sukasi skirtingu grei-

čiu. Pavyzdžiui, (tarp dvie¬jų pusiaujo juostų) vidutinis sukimosi periodas 5 min trumpesnis negu kitų planetos dalių. Negana to, kai kurie ryškūs pavir¬šiaus dariniai sukasi savuoju periodu ir dreifuoja atmosferoje nepriklau¬somai.

Didžioji Raudonoji Dėmė

Jupiteryje dažnai matomos dėmės, bet dauguma jų greitai išnyksta. Išimtis yra Didžioji Raudonoji Dėmė, kuri stebima daugiau kaip 300 metų; kar¬tais ji trumpam išnyksta, bet visada vėl atsiranda. Dėmė ypač ryški buvo 1878 m.; tai buvo elipsinis 48 000 km ilgio ir 11 000 km pločio plytos raudo¬numo darinys, kurio paviršiaus plotas buvo didesnis negu Žemės plotas. Ji vėl išryškėjo nuo 1960 m. vidurio.

1

Ilgai manyta, kad Raudonoji Dėmė gali būti savotiška sala, plūduriuo¬

gali¬ma paaiškinti aukščio pasikeitimu, kai nugrimzdusią dėme dengia debesys.

Pagal kitą hipotezę, dėmė yra Tetloro stulpas, t. y. viršūnė besisukančių dujų stulpo, kuris atsiranda dėl sutrikusios atmosferos cirkuliacijos, apeinant stam¬bią Jupiterio paviršiaus iškilumą. Bet JAV kosminės stotys „Pionieriai“ ir „Vojadžeriai“ įrodė, kad Raudonoji Dėmė yra ne kas kita, kaip milžiniš¬kas atmosferos sūkurys — ciklonas.

Jupiterio sandara

Jupiterio vidinė sandara modeliuojamu teoriškai. Daugelį metų buvo populia¬ri hipotezė, kad Jupiteris turi kietą branduolį, kurį gaubia storas ledo sluoksnis, o pastarąjį — atmosfera. Da¬bar šios hipotezės atsisakyta. Spektroskopiniai tyrimai rodo, kad Jupiterio atmosferos išoriniuose sluoksniuose gausu vandenilio ir jo junginių — amoniako bei metano. Manoma, kad dėl mažo vidutinio tankio vandenilis yra pagrindinis Jupiterio sandas. Giliau jis gali būti skystas, o arti branduo¬lio, kur slėgis labai didelis ir tempe¬ratūra aukšta, vandenilis gali būti metalo būsenos.

Jupiterio centre temperatūra gali siekti 25 000 laipsnių, t. y. daug dau¬giau negu Žemės gelmėse. Nepaisant to, Jupiteris be abejonės yra plane¬ta, o ne maža žvaigždė; jos gelmių temperatūra per žema, kad vyktų termo¬branduolinės reakcijos. Tačiau Jupi¬teris išspinduliuoja daugiau energijos, negu pats jos gauna iš Saulės. Tą pa¬pildomą energiją sukelia pastovus, tačiau labai lėtas ir nepastebimas planetos traukimasis, kurio metu išlais¬vinama gravitacinė energija. Jupiteris taip pat turi stiprų magnetinį lauką ir yra radijo bangų šaltinis. Astro¬nomai kol kas negali išsamiai paaiš¬kinti jų kilmės.

Jupiterio paviršius dujinis, galbūt skystas, taigi nusileisti į jį negalima. Kai kas teigia, kad po išoriniais debesų sluoksniais, kur yra visi būtini atmo¬sferos sandai ir pakenčiama temperatūra, gali egzistuoti primityvi gyvybė, tačiau ši hipotezė labai abejotina.

išorinių sluoksnių temperatūra ties Jupiterio ašigaliais tokia pat kaip pu¬siaujyje. Jei Jupiteris šilumą gautų tik iš Saulės, ašigaliai būtų šalčiausios sritys. Tikriausiai planeta turi vidinį energijos šaltinį. Jei jis efektyviau reikštųsi aukštose Jupiterio platumose, labiau turėtų būti veikiama dujų sluoks¬nių sandara, sužadinama turbulencija ir konvekcijos srovės. „Pionierių“ atsiųstos Jupiterio ašigalių nuotraukos rodo, kad taip ir yra įvairių darinių pakitimai akivaizdūs.

Vėlesni atradimai

Iki „Pionierių“ skrydžių nebuvo galima tiksliai ištirti Jupiterio debesų

sluoks¬nių
struktūros, nes iš Žemės neįma¬noma pamatyti jų detalių taip

2

ryškiai, kaip jos matomos nuotraukose, dary¬tose iš arti. Nuostovi juostų ir zonų struktūra suyra maždaug ties 45° pla¬tuma; ašigalių link nenuostovumų daugėja, dar įžiūrimose debesų juos¬tose gausu trikdymų.

Tarp kitų juostų dūrinių pažymėtinos keistos čiurkšlės, išvaizda panašios į

kometas. „Pionierius-10″ nufoto¬grafavo vieną tokią čiurkšlę, kuri buvo ir praėjus metams, „Pionieriaus-11″ vizito metu. Jupiterio piešiniai, sukaupti stebėtojų iš Žemės (daugiausia astrono¬mijos mėgėjų), rodo, kad ši čiurkšlė egzistuoja nuo 1964 m., t. y. ne mažiau kaip Jupiterio metus (12 Žemės metų). Galbūt kitos čiurkšlės egzistavo ilgiau, bet jos nebuvo pažymėtos. 1973—75 m. planetos pusiaujo zona buvo neįprastai tamsi ir minėtą čiurkšlę joje buvo leng¬va pastebėti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 995 žodžiai iš 3206 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.