Jurgos ivanauskaitės romanų ragana ir lietus ir miegančių drugelių tvirtovė pagrindinių motyvų panašumai bei skirtumai
5 (100%) 1 vote

Jurgos ivanauskaitės romanų ragana ir lietus ir miegančių drugelių tvirtovė pagrindinių motyvų panašumai bei skirtumai

Jurga Ivanauskaitė rašo jau dvidešimt metų. Pirmąją knygą – novelių rinkinį „Pakalnučių metai“ išleido 1985 m. Naujausią romaną „Miegančių drugelių tvirtovė“ – 2005.

Lyginimui pasirinktus romanus „Ragana ir lietus“ ir „Miegančių drugelių tvirtovė“ skiria 12 metų. 1993 m. Lietuvoje pasirodžiusi knyga „Ragana ir lietus“ buvo pavadinta pornografine ir antikrikščioniška. Gal todėl, kad buvo pardavinėjama sekso reikmenų parduotuvėse, ji tapo Ivanauskaitės skrydžio valanda. „Ivanauskaitė su savo „Ragana ir lietum“ įėjo į pasaulinę literatūrą.“ (Kommune) Šiandien šis romanas jau skaitomas Vokietijoje (trys leidimai), Latvijoje, Estijoje, Švedijoje.

Ne ką mažesnio pasisekimo sulaukė vos pernai išleista „Miegančių drugelių tvirtovė“. Romanas nominuotas 2005 metų geriausia knyga ir, kaip mano daugelis literatūros kritikų, pasmerktas populiarumui.

Taigi kuo panašios ir kuo skiriasi šios knygos, jų temos, motyvai? Į šiuos ir kitus klausimus bus bandoma atsakyti darbe.

Romane „Ragana ir lietus“ pateikiamos istorinės variacijos ta pačia meilės tema: dabartyje jauna moteris (Viktorija, toliau Vika), kankinama aistros kunigui Pauliui, kuris ruošiasi duoti vienuolio įžadus, ieško psichoterapeutės Normos pagalbos. Istorija pinasi su viduramžišku ir bibliniu variantu. Viduramžiais meilė šventajam Mariją Viktoriją (toliau M.V.) nubloškia į inkvizicijos kalėjimą, o iš Marijos Magdelietės lūpų mes sužinome evangelinių laikų pasakojimą apie pagautą raganą bei Magdelietės meilę Jėzui.

„Miegančių drugelių tvirtovėje“ taip pat susipina trys siužetinės linijos: prekyba moterimis, amžiaus vidurio krizė ir Apokalipsė. Joms pinantis, imi manyti, kad, atrodytų, tokie nesusiję dalykai, kaip moterų pažeminimas, gamtos stichijų įsisiautėjimas, nebejaunų žmonių paskutinė meilė, gali būti susiję ir lemti vienas kitą.

Mano manymu, simboliniai yra romanų pavadinimai. Drugeliai – miegantys, trapūs, lengvi padarai, labia trumpai gyvenantys. Priešprieša jiems – tvirtovė. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ pateikaimos dvi šio žodžio reikšmės: „1. įtvirtintas gynybos statinys; 2. ginamoji jėga, priedanga.“ Ne tik vasarnamis saugo Moniką ir jos globojamas merginas nuo išorinio pasaulio blogybių. Manyčiau, kad net ir pati Monika yra kaip priedanga. Ji stengiasi saugoti, užstoti, rūpintis merginomis. Už jos buvusios prostitutės – kaip už tvirtovės: „ – Monika, – sušnabžda Eglė, negrabiai pakštelėdama man į paausį, – ačiū už viską. Tu, ir tik tu vienintelė mane išgelbėjai. Aš niekada to nepamiršiu.“ (346)

Drugelių motyvas eina per visą romaną. Monika savo dienoraščiui išsirenka sąsiuvinį su drugeliais: „<…> bet pasirinkau drugelius, spunges (Inachis io), kurių labai bijojau vaikystėje.“ (7) Galbūt šis pasirinkimas yra kaip pasipriešinimas mirties baimei. Vėliau ji gauna Lino naujametinę dovaną „Meilės Įrodymą: didžiulį drugelį.“ Tačiau tas padaras Moniką išgąsdina ir galiausiai „drugys išskrido į pirmąją sausio naktį! <…> ir visiems laikams išplasnojo iš mano gyvenimo.“ (15) Tada Moniką ir „užgriuvo klaiki beprasmybė“ ir vienatvė. Galbūt jau šią akimirką ir Linas pradėjo tolti nuo jos. Tarsi mažytė mylimojo dalis išskrido kartu su drugeliu. Nepaisant Monikos pastangų atsikratyti mirties nuojautos, ji prisiminė, kaip mirusiam tėvui į burną kišo drugelį: „Drugelį įkišau tarp vėsių, pamėlusių tėvelio lūpų.“ (40) Ji kaip įmanydama stengėsi rūpintis tėčiu, bet, matyt, ne taip, kaip reikėjo. Užsimenama ir apie „Drugelių kapines“, kuriose laidojami atstumtieji. Miegančių drugelių iliuzija subyra į šipulius. Miegas čia kaip mirties sinonimas: „<…> iš tamsių medinės namo dalies pakampių ir plyšių išrinkau ten žiemojusius drugelius, sudėjau į dubenį, išnešiau į lauką ir padėjau saulėje. Jie nebandė nė krustelėti, <…> ir buvo negyvi kaip Peru ryšulinės mumijos. Taigi gyvename ne Miegančių drugelių tvirtovėje, bet Mirusių drugelių kapinėse.“ (340) Galiausiai, dingus elektrai vasarnamy, Monika skydinej randa drugį: „Jau ne pirmąkart įsitikinu, kad mūsų gyvenimus reguliuoja Kažkas, Kas labai mėgsta reikšmingus atsitiktinumus, sutapimus ir pasikartojančius simbolius.“ (432) Akivaizdu, kad romane drugelis – tariamai gražus, tačiau negyvo gyvenimo ženklas.

Simbolinę prasmę turi ir kito romano pavadinimas. Tiek ragana, tiek lietus minimi visoje knygoje tačiau daugiau dėmesio skirsiu lietui. Jis romane turi ir teigiamą, ir neigiamą reikšmę. Paskutinę Vikos ir Pauliaus meilės naktį už lango prapliupo lietus. Vika jaučia, kad praranda mylimąjį ir pradeda net šlykštėtis juo: „Visiškai to vyro nebenorėjo. Užsidengė veidą rankomis. Kai jis ją užgulė, sudejavo: – Tu sunkus kaip antkapis… Už lango prapliupo lietus.“ (19) Lietus čia kaip raudanti siela, bandymas atsikratyti priešiškumo, tačiau nevykusiai. M.V. ieško atsiskyrėlio Povilo Paukštiečio tikėdama, kad jis gali sugrąžinti viltį: „- Ar tik ne dėl kūdikėlio važiavai pas Povilą Paukštietį? Gal jis tau turėjo sugrąžinti viltį, kad pastosi?“ (76) Tačiau vos atvykusi į laukymę, kurioje turėjo pasirodyti atsiskyrėlis, M.V. nusivilia: „Niekas, ničniekas toje
laukymėje nekvepėjo viltimi, <…>. Už mano nugaros nuvilnijo keista garsas: sakytum lietaus paplautam skardžiui įgriuvus, žemyn šliaužtų velėna, krūmai ir žemės.“ (78) Lietus pasipila ir Marijai Magdelietei išdavus Jėzų: „Turėjau nugalėti save ir paklusti Iskarijotui. Eiti su juo. Jam tarnauti. Su juo gulėti; mylėtis ir gimdyti jam žaliaakius vaikus. Tada jis nebūtų Jėzaus išdavęs. Bet mane nugalėjo godulys ir puikybė. Neįstengiau paaukoti savęs vardan to, kurį myliu. Todėl man nebus atleidimo! Žūtbūt turėjau Jėzui prisipažinti, kad tai aš, iš tikrųjų aš Jį išdaviau!“ (230) Marija spėjo išsigelbėti, kai Jėzų suėmė ir ruošė nuplakimui. Sunku įsivaizduoti, kas dėjosi jos viduje. Tik lietus tesugebėjo atstoti ašaras: „Lietus tebekrapnojo. Laižiau didžiulius šiltus lašus nuo veido nelyginant ašaras ir stebėjausi, kodėl jie nesūrūs… Pati pravirkti nebeįstengiau.“ (234)

Šiuo metu Jūs matote 38% šio straipsnio.
Matomi 980 žodžiai iš 2590 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.