Jūros ir vandenynai
5 (100%) 1 vote

Jūros ir vandenynai

Turinys

1. Įvadas 2

2. Pasaulio vandenynai 3

2.1. Arkties vandenynas 3

2.2. Atlanto vandenynas 3

2.3. Indijos vandenynas 4

2.4. Pietų vandenynas 5

2.5. Ramusis vandenynas 6

3. Pasaulio jūros 7

3.1. Viduržemio jūra 7

3.2. Juodoji jūra 8

3.3. Kaspijos jūra 8

3.4. Aralo jūra 8

4. Baltijos jūra 10

4.1. Baltijos jūros formavimosi istorija 11

4.2. Baltijos jūros dugno reljefas 12

4.3. Hidrologinės sąlygos 13

4.4. Klimatinės sąlygos 13

4.5. Baltijos jūros krantų ypatumai 14

4.6. Baltijos jūros biota 14

4.7. Žmogaus įtaka jūros biotai 16

4.8. Kuršių nerija 16

5. Baltijos pajūrio aplinkosauginės problemos 17

6. Jūrų transporto poveikis Lietuvos pakrantei 18

7. Išvados 23

Literatūra: 25

1. Įvadas

Vanduo – unikalus ir nepakeičiamas gamtos turtas. Jis palaiko gyvybę planetoje. Vanduo būtinas buityje ir gamybinėje veikloje.

Planetos vandens atsargos sudaro apie 1,4 milijardo km3. Vanduo dengia apie 71  Žemės paviršiaus ploto. Absoliuti jo dauguma (daugiau nei 90 ) sukaupta jūrose ir vandenynuose.

Visi jūrų ir vandenys sudaro taip vadinamąjį Pasaulinį vandenyną. Jame išskiriami penki vandenynai – Arkties, Atlanto, Indijos, Pietų (arba kitaip Antarkties) ir Ramusis. Ramusis, arba kitaip dar vadinamas Didžiuoju, vandenynas – didžiausias vandens telkinys Žemėje, užimantis net trečdalį planetos ploto.

Mūsų planeta pasižymi jūrų gausmu: beveik nėra žemyno, kuriame nebūtų jūros (išimtis – Pietų Amerika). Itin daug jūrų Eurazijos žemyne: geografai čia suskaičiavo jų net 27. Didžiausios yra Koralų, Arabų ir Pietų Kinijos.

Jūros ir vandenynai turi neabejotinos įtakos sausumos klimatui, taip pat yra svarbūs susisiekimui, rekreacijai bei teikiamomis gėrybėmis (fauna).

Neracionalus išteklių naudojimas neigiamai paveikė jūrų ir vandenynų fauną ir florą: nelegali medžioklė ir žvejyba akivaizdžiai sumažino žuvų, jūrų žinduolių ir kitų jūrų bei vandenynų gyventojų populiacijas; kai kurie jų netgi atsidūrė ties išnykimo riba. Prie jūrų ir vandenynų gyvybės nykimo taip pat prisidėjo ir teršimas kenksmingomis ar net nuodingomis, toksiškomis medžiagomis.

Ypač didelį pavojų kelia tanklaiviai, pervežantys naftą, jos produktus ar kitas toksiškas mdžiagas. Dėl tanklaivių avarijų į jūras kasmet patenka šimtai tūstančių tonų naftos. Be to, į jūras upėmis, oru, iš laivų patenka pakankamai dideli kiekiai atliekų, iš laivų nelegaliai išpilami teršalai.

Norint išvengti ekologinės katastrofos ir užtikrinti, kad jūrų ir vandenynų teikiamomis gėrybėmis galėtų mėgautis ir ateities kartos, būtina nedelsiant imtis reikalingų (taršos prevencijos, mažinimo ir kontrolės) priemonių.

2. Pasaulio vandenynai

Didesniąją žemės rutulio dalį dengia vandens plotai. Vientisas žemės rutulio vandens apvalkalas, jungiantis visų vandenynų ir jūrų vandenis, supantis žemynus ir salas, sudaro Pasaulinį vandenyną. Jame išskiriami keturi mažesni vandenynai, o pastaruoju metu dar ir penktas – Pietų vandenynas [1].

2.1. Arkties vandenynas

Arkties vandenyno plotas – 14 mln. km2.

Arkties vandenynas pasižymi atšiauriomis klimato sąlygomis, ledų gausumu ir palyginti nedideliu gyliu. Arkties vandenynas – mažiausias žemės vandenynas. Jis apima didelius plotus aplink šiaurės ašigalį.

Arkties vandenynas ne visada buvo taip vadinamas. Gausybė plaukiojančių lyčių, o kartais ir ledkalnių, didžiuliai ledo plotai suteikė vandenynui šiaurės ledinuotojo vandenyno pavadinimą. Tačiau dabar jis vadinamas Arkties vardu (gr. „arktos“ – lokys, Didžiojo Lokio žvaigždynas). Reiškia, Arkties vandenynas – tai šalis, kuri yra po Didžiojo Lokio žvaigždynu, t.y. tolimoje šiaurėje.

Vandenyno pakrantės daugiausia žemos ir tik vietomis kalnuotos. Gausu salų – Naujojo Sibiro, Špicbergeno salynas, Naujosios Žemės ir kt. Dėl atšiaurių klimato sąlygų pakrantės ir salos mažai apgyvendintos [1].

Didžiausias Arkties vandenyno gylis – 5449 metrai, vidutinis – 1131 metras.

Klimato ypatybes Arkties vandenyne nulemia poliarinė vandenyno padėtis. Virš jo vyrauja arktinės oro masės. Vidutinė oro temperatūra svyruoja nuo – 20 iki – 40 oC, o vasarą artima 0 oC. Vasarą dažni rūkai. Arkties vandenyną gerokai sušildo šiltesni Atlanto ir Ramiojo vandenyno vandenys.

Būdingiausia Arkties vandenyno ypatybė – ledynai, kurie čia susidaro dėl žemos temperatūros ir palyginti nedidelio paviršinio vandens druskingumo, nes vandenį nugėlina iš žemynų sutekančios vandeningos upės. Tačiau pastarąjį dešimtmetį ledas labai suplonėjo ir, jei klimatas ir toliau šiltės, vasarą gali visai ištirpti.

Arkties vandenyno šelfe [1] atrasta įvairių naudingųjų iškasenų : naftos ir gamtinių dujų telkinių, gausu įvairių rūdų ir kt. Kita vertus, biologiniai turtai nėra gausūs. Paatlantės rajone žvejojama, renkami dumbliai, medžiojami ruoniai, tačiau griežtai draudžiama banginių medžioklė.

2.2. Atlanto vandenynas

Atlanto vandenynas – antras pagal dydį vandenynas, apimantis apie penktadalį planetos paviršiaus. Vandenyno pavadinimas kilęs iš graikiško žodžių junginio Atlaso jūra [2].

Atlanto vandenyno plotas – 82 mln. km2.

Senovės mokslininkai Atlanto vandenyną vadino Vakarų
vandenynu, vėliau – Hesperidžių jūra. Tokiu vardu vandenynas buvo 1 pav. Atlanto vandenynas

vadinamas I – ame mūsų eros amžiuje nežinomo autoriaus veikale „Egėjo jūros Periplė“ [1].

Atlanto vandenynas siejamas su mitu apie Prometėją ir jo brolį Atlantą. Iš pradžių tokiu pavadinimu buvo vadinama tik šiaurės Afrikos kalnų grandinė, o vėliau ir vandenynas už Gibraltaro sąsiaurio.

Arabų mokslininkai al Birunijus ir al Idrisijus vandenyną pavadino „Tamsos jūra“. Šis vardas buvo susijęs su tuo, kad į Atlanto priekrančių vandenis nuo Afrikos dykumų vėjai neretai atnešdavo tokią daugybę dulkių debesų, kad plaukiant laivu dažnai net Saulės nebuvo matyti [1].

Atlanto vandenynas nutįsęs iš šiaurės į pietus. Šiauriniame pusrutulyje vandenynas driekiasi tarp Europos ir Šiaurės Amerikos, pietiniame – tarp Afrikos ir Pietų Amerikos. Pietuose ribojasi su Antarkties vandenynu, šiaurėje – su Arkties vandenynu [2].

Vandenyno krantai šiaurės pusrutulyje labai vingiuoti, o pietiniame – žymiai mažiau. Dauguma salų išsidėstę arti žemynų.

Atlanto vandenynas yra gana jaunas. Jam ne daugiau kaip 250 mln. metų. Vidutinis vandenyno gylis yra mažesnis už Ramiojo ir Indijos vandenynų. Giliausia vieta siekia 8742 metrų (Puerto Riko įduba) [1].

Atlanto vandenynas tyvuliuoja visose žemės klimato juostose, todėl jo klimatas labai įvairus. Vandens paviršiaus temperatūra žemesnė nei Ramiojo ir Indijos vandenynuose (+16 oC). Tai nulemia iš Arkties ir Antarkties atplūstantys vandenys su ledynais bei intensyvus vandens maišymasis [1].

Vandens masių druskingumas kai kuriuose vandenyno rajonuose didesnis negu vidutinis – 37,5‰. Vandenynas yra gana siauras ir didelę išgaravusios drėgmės dalį vėjai perneša į gretimus žemynus.

Atlanto vandenyno srovės daugiausia teka platumine kryptimi ir beveik sutampa su dienovidiniais. Tai nulemia vandenyno ištęstumas. Atlanto vandenyno šaltosios srovės: Labradoro, Kanarų, Bengelos; šiltosios – Golfo, Šiaurės Atlanto, Brazilijos, Pietų pasatų, Šiaurės pasatų srovės.

Atlanto vandenyno gamtinės sąlygos palankios gyvybei, todėl iš visų vandenynų jis produktyviausias: sužvejojama daugiausia žuvų ir surenkama kitų jūros produktų šiaurinėje vandenyno dalyje. Vandenyno žemyniniuose atabraduose (šelfe) gausu naudingųjų iškasenų: naftos, fosforitų, deimantų.

2.3. Indijos vandenynas

Indijos vandenynas – trečias pagal dydį vandenynas, užimantis maždaug 20% viso žemės vandens paviršiaus.

Indijos vandenyno plotas: su jūromis 74 917 000 km², be jūrų – 73 442 700 km², tūris – 292 131 000 km³ [3].

Indijos vandenyno vardas žemėlapyje pirmą kartą atsirado XVI

amžiuje. Jo pavadinimas reiškia Rytų vandenyną. 2 pav. Indijos vandenynas

Indijos vandenyno didesnioji dalis išsidėsčiusi Pietų pusrutulyje. Šiaurėje jis ribojasi su Azijos žemynu (Indijos subkontinentu), vakaruose su Arabijos pusiasaliu ir Afrika, rytuose su Malakos pusiasaliu, Sundos salomis ir Australija, pietuose su Antarkties vandenynu. Priešingai nei Atlanto arba Ramusis vandenynai, neturi tiesioginio ryšio su Arkties vandenynu. Riba su Atlanto vandenynu eina per 20° rytų ilgumos meridianą į pietus nuo Afrikos, o su Ramiuoju vandenynu – 147° rytų ilgumos meridianą. Šiauriausia Indijos vandenyno dalis yra Persijos įlanka siekianti 30° šiaurės platumą [1, 3].

Vandenyno krantai mažai raižyti, salų nedaug. Didžiausios salos – Madagaskaro, Indonezijos, Šri Lankos. Tai kontinentinės kilmės salos. Ketvertas didžiausių salynų – Komorų, Seišelių, Maldyvų, Maurikijaus.

Kaip svarbus tranzitinis kelias tarp Afrikos ir Azijos vandenynas yra daugelio konfliktų scena. Dėl jo dydžio nei viena tauta negalėjo sėkmingai dominuoti vandenyne, kol Didžioji Britanija, beveik iki 1800 m., valdė aplinkines kontinentines teritorijas [3].

Vidutinis vandenyno gylis apie 3890 metrų. Pats giliausias vandenyno taškas yra Javos duburyje, jo gylis siekia 7450 metrų [3]. Kontinentiniai vandenyno šelfai yra siauri, apie 200 kilometrų į plotį, išskyrus esančio vakarinėje Australijos pakrantėje kurio plotis siekia 1000 kilometrų.

Vakarinėje vandenyno dalyje tęsiasi povandeninis kalnagūbris, kurio centre yra giluminių lūžių. Dėl šių lūžių dažnai vyksta žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.

Vandenyno klimato ypatumas – sezoniniai vėjai musonai. Stiprūs šiaurės rytų vėjai pučia nuo spalio iki balandžio mėnesio; nuo gegužės iki spalio vyrauja pietvakarių vėjai. Arabijos jūroje susiformavęs stiprus musonas atneša Indijos subkontinentui lietų. Pietų pusrutulyje vėjai švelnesni, bet vasaros audros šalia Maurikijaus būna apkankamai rimtos [3]. Vidutinė aukščiausia temperatūra [1] čia siekia net iki +30 oC. Pietuose didelę įtaką turi šaltoji Antarktida. Čia atšiauriausi vandenyno rajonai.

Indijos vandenyne [1] daug gyvybės: čia veisiasi gausybė žuvų. Vandenyno šelfe taip pat daug naudingųjų iškasenų. Vandenyno šiaurės vakarų pakrančių šalyse, kur beveik nėra gėlo vandens, gėlinami druskingi vandenys.

2.4. Pietų vandenynas

Kai kurie pasaulio geografai mano, kad greta keturių nuo mažumės mums žinomų vandenynų turi būti išskirtas ir penktasis – Antarkties, arba Pietų vandenynas.
metu nustatinėjamos oficialios Pietų vandenyno ribos [1].

Pietų vandenynas – tai aplink Antarktidos žemyną esantys vandenys. Dauguma Jungtinių Tautų narių pasisako už 60o pietų platumos ribą, nors yra kelios valstybės, kurių manymu ši riba turėtų būti vedama 50o pietų platuma. Tikėtina, kad riba eis 60o pietų platuma ir vandenyno plotas bus 20,3 mln.km2. Tai būtų ketvirtas pagal dydį vandenynas po Ramiojo, Atlanto ir Indijos. Penktasis būtų Arkties.

Ši teritorija labai svarbi mokslinių tyrinėjimų atžvilgiu: vandenynų vandens judėjimas, visuotinio atšilimo tyrinėjimai bei kt. Tai atskira ekosistema.

Giliausia vieta prie Sandvičo salų – 7235 metrai. Vandens temperatūra nuo -2 iki +10 oC.

2.5. Ramusis vandenynas

Ramusis (arba kitaip dar vadinamas Didžiuoju) vandenynas – didžiausias vandens telkinys Žemėje, užimantis net trečdalį planetos ploto – 179,7 mln.km² [4].

Pirmasis žmogus – Vasko Nunjensas de Balboa išvydęs dabartinį Ramųjį vandenyną, pavadino jį Pietų jūra. 1520 m. lapkričio 28 dieną F. Magelanas pirmas iš europiečių įplaukė į šį vandenyną, iš

3 pav. Ramusis vandenynas

Atlanto prasibrovęs pro sąsiaurį, kuris dabar vadinamas atradėjo vardu. Pustrečio mėnesio jis plaukė link Filipinų salų, o vandenynas visą laiką buvęs ramus. Todėl jį ir pavadino Ramiuoju vandenynu [1].

1756 metais buvo pasiūlyta Ramųjį vandenyną vadinti Didžiuoju, nes žmonės suprato, kad tai didžiausias vandenynas.

Vandenynas driekiasi nuo rytinių Azijos ir Australijos krantų ligi Amerikos vakarinių krantų, nuo Arkties šiaurėje iki Antarktidos pietuose [4].

Palei nelygius vandenyno pakraščius yra daugybė jūrų, kurių didžiausios – Celebeso, Koralų Rytų Kinijos, Japonijos, Pietų Kinijos, Sulu, Tasmanijos ir Geltonoji jūros. Ramusis ir Indijos vandenynai susijungia per Malakos sąsiaurį, o Ramusis ir Atlanto vandenynai – per Magelano sąsiaurį.

Ramiajame vandenyne gausu salų, kurios sudaro ištisus salynus (pvz., Indonezijos salynas). Salų čia priskaičiuojama daugiau apie 25 000 [1, 4].

Ramusis vandenynas yra giliausias. Giliausia vieta – Marianų lovys (įduba) – 11 022 m. Vidutinis vandenyno gylis 3980 m.

Vandenyno dugno reljefas gana sudėtingas. Jo šelfo plotas mažiausias lyginant su kitais vandenynais. Ryškiausias jis prie Azijos ir Australijos krantų. Žemynų šlaitai statūs [1].

Ramusis vandenynas, plyti visose klimato juostose, išskyrus poliarines. Vandenyno centre aktyviai pasireiškia pasatai, o vakarinei daliai būdingi musonai. Taip pat čia pasireiškia viską nušluojantys atogrąžų uraganai – taifūnai.

Su klimato ypatumais susijusios vandens savybės [1]. Kadangi vandenynas labai platus, vidutinė vandens paviršiaus temperatūra kinta nuo -1 iki +29 oC. Tarp atogrąžų ji lygi +19 oC ir yra didesnė nei kituose vandenynuose.

Ramusis vandenynas pasižymi nepaprastai turtinga ir įvairia augalija bei gyvūnija. Tai paaiškinama vandenyno dydžiu, gamtos sąlygų įvairove bei amžiumi. Gausiausias gyvasis pasaulis atogrąžų ir pusiaujo platumose, koralinių rifų zonose.

Ramusis vandenynas svarbus žvejybos šaltinis. Čia sugaunama pusė pasaulyje sugaunamų žuvų. Taip pat gausu naudingųjų iškasenų: įvairiausi metalų sąnašynai, gausu naftos. Be to, vandenynas labai svarbus susisiekimui.

3. Pasaulio jūros

Jūra – tai vandenyno dalis, dažniausiai atskirta nuo jos sausuma ar seklumomis. Jūros skirstomos į:

• vidines,

• pakraštines,

• tarpsalines.

Vidinės jūros giliai įsiterpia į sausumą (Viduržemio, Marmuro, Juodoji, Baltijos, Raudonoji). Pakraštinės jūros negiliai įsiterpusios į sausumą (Arabų, Barenco, Norvegų, Šiaurės). Tarpsalines jūras juosia salų virtinės (Javos, Koralų jūra). Didžiausios pasaulyje jūros – Koralų, Arabų ir Pietų Kinijos.

Visos pasaulio jūros surašytos 1 lentelėje:

1 lentelė. Pasaulio jūros [5]

Eurazija

Adrijos

Arabų

Aralo

Azovo

Baltijos

Baltoji

Barenco

Beringo

Čiukčių

Egėjo

Filipinų

Geltonoji

Japonų

Javos

Juodoji

Karos

Kaspijos

Laptevų

Marmuro

Norvegų

Ochotsko / Okatos

Pietų Kinijos

Raudonoji

Rytų Kinijos

Rytų Sibiro

Šiaurės

Viduržemio Šiaurės Amerika

Bafino

Boforto

Beringo

Grenlandijos

Karibų

Labradoro

Pietų Amerika

Afrika

Raudonoji

Australija

Arafūro

Koralų

Tasmano

Timoro

Antarktida

Amundseno

Beligshauzeno

Deivio

Kosmonautų

Lazerevo

Mosono

Riser Larseno

Roso

Sandraugos

Vedelio

3.1. Viduržemio jūra

Viduržemio jūra – tarpžemyninė Atlanto vandenyno jūra, įsiterpusi tarp Europos, Azijos ir Afrikos žemynų. Viduržemio jūros plotas sudaro 2,58 mln. km2. Didžiausias gylis yra 5121 metras, vidutinis – 1541 metras [6].

Jūra į ilgį ištįsusi iš Vakarų į Rytus 3700 kilometrų. Didžiausias plotis sudaro 1800 kilometrų. Per Gibraltaro sąsiaurį jungiasi su Atlanto vandenynu, per Dardanelų sąsiaurį su Marmuro jūra, o per Sueco kanalą su Raudonąja jūra [6]. 4 pav.Viduržemio jūra [7]

Į Viduržemio jūros baseiną įeina Azovo, Juodoji ir Marmuro jūros. Viduržemio jūros didžiausi pusiasaliai (Balkanų bei Apeninų) ir didesnės salos skaldo Viduržemio jūrą į mažesnes jūras: Ligūrijos, Tirėnų, Adrijos, Jonijos ir Egėjo [6]. Be minėtų pusiasalių, į
Viduržemio jūrą taip pat įsiterpia Pirėnų ir Mažosios Azijos pusiasaliai.

Viduržemio jūros kalnuoti krantai daugiausiai abraziniai, žemi – lagūniniai ir deltiniai.

3.2. Juodoji jūra

Juodoji jūra – vidinė jūra tarp pietryčių Europos ir Azijos. Priklauso Atlanto vandenyno baseinui. Su Viduržemio jūra jungiasi Bosforo (Bosporo) sąsiauriu, taip pat su Marmuro jūra ir Azovo jūra.

Juodosios jūros plotas – 422 000 km², giliausia vieta – 2210 metrų. Svarbiausia įtekanti upė –Dunojus [8].

Juodoji jūra skalauja Rusijos, Rumunijos , Bulgarijos, Graikijos, Ukrainos, Gruzijos ir Turkijos krantus. Krantai apaugę paatogrąžio augalija.

Svarbūs pakrantės miestai – Stambulas (anksčiau Konstantinopolis, taip pat Bizantija), Varna, Jalta, Odesa, Sevastopolis, Sočis [8].

3.3. Kaspijos jūra

Kaspijos jūra – didžiausias pasaulyje ežeras ir žemiausias taškas (28 metrai žemiau jūros lygio). Plotas 394 299 km2. Didžiausias gylis – 946 metrai.

Kaspijos jūra skalauja Azerbaidžano, Irano, Kazachstano, Rusijos ir Turkmėnistano krantus [9].

5 pav. Kaspijos jūra

3.4. Aralo jūra

Aralo jūra yra Centrinėje Azijoje, Kazachijos ir Uzbekijos teritorijose. Iki 1960 metų ši jūra buvo 4 pagal dydį tarp vidinių ežerų pasaulyje. Aralo jūra yra pusdykumių ir dykumų geografinėje zonoje, taigi per visą regiono istoriją tarnavo drėkinamajai žemdirbystei. XX amžiaus pradžioje čia gyveno iki 8 mln. žmonių. Drėkinamos žemės užėmė apie 3,5 mln. hektarų. Šiandien

gyventojų skaičius viršija 50 mln., o drėkinamieji laukai išaugo iki 7,9 mln. hektarų [10]. 6 pav. Aralo jūra

Drėkinamoji žemdirbystė Aralo jūros regione pradėta VI – VII amžiuje prieš mūsų erą, tačiau ekologinė katastrofa prasidėjo tik praėjusiame amžiuje, kada žmonės masiškai pradėjo plėsti dirbamuosius laukus. Daugiausiai šioje teritorijoje auginami ryžiai bei medvilnė. Abi šios kultūros yra imlios vandeniui, todėl laukams drėkinti vanduo imamas iš dviejų didžiausių ir pagrindinių Aralo jūros intakų – Amudarjos ir Syrdarjos. Vandens sunaudojama drėkinimui tiek daug, kad upės jūros paprasčiausiai nebepasiekia. Nuo 1961 metų vanduo jūroje traukiasi nuo 20 iki 90 centimetrų per metus ir šiuo metu ji jau yra nusekusi 17 metrų [10].

Aralo jūra prarado žvejybos ir transporto svarbą. Šiandien ji persiskyrusi į dvi dalis, – Didįjį Aralą ir Mažąjį Aralą,- ir nuo buvusio kranto nutolusi 100 – 150 kilometrų. Nusekus jūrai, pakrantę paklojo druska, kurią išpustė vėjas (manoma apie 100 mln. tonų druskingų dulkių). Visos šios druskingos dulkės vėliau nusėda ir prasiskverbia į dirvožemį. Padidėjo ir Aralo jūros druskingumas. 1965 metais druskingumas buvo 9,94 ‰ (9,94g druskos litre vandens), o 1996 metais 15 ‰ [10].

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2705 žodžiai iš 8974 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.