TURINYS:
1. K.Donelaičio gatvės žemėlapis
2. Vytauto Didžiojo Karo muziejus
3. Kauno Technologijos Universitetas
4. Vytauto Didžiojo Universitetas
5. Žemės Ūkio rūmai
6. Kiti objektai
Kauno miesto centre, lygiagrečiai Laisvės alėjos, driekiasi K.Donelaičio gatvė. Šioje gatvėje daug nemažai istorinių ir kultūrinių objektų, švietimo įstaigų
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS
1921 m. Kaune įsteigtas Karo muziejus. Tais pačiais metais pastatytas paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę. Pastačius naujus Karo muziejaus rūmus, suformuota lygiagreti su Donelaičio gatve kompozicinė ašis, kurios galiniai akcentai – Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas ir Laisvės paminklas. Sodelyje tarp abiejų paminklų, abipus tako, vadinto Tautos garbės alėja, stovėjo paminklai įžymiems tautos žmonėms, tarp jų – ir rašytojams, kultūros veikėjams, nacionalinio judėjimo vadams.
Tai yra vienas iš svarbiausių muziejų Lietuvoje kurį vertą buvo pavaizduoti ant 20 Lt kupiūros. Muziejus vaizduoja Lietuvos istoriją per ištisus amžius nuo prieš istorinės Lietuvos iki dabartinės Lietuvos. Ypač didelis susidomėjimas yra „Lituanikos“ nuolaužomis, kuriuo Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas bandė nesustodami perskristi iš New Yourk į Kauną 1933 m. Jų lėktuvas sudužo Vokietijoje, netoli jų tėvynės – jūs galite pamatyti du didvyrius ant 10 Lt kupiūros. Tolimesnės parodos apima Vytauto Didžiojo universiteto istoriją, kuris buvo įkurtas 1922, uždarytas 1940 ir atidarytas 1990 metais.
MUZIEJAUS ISTORIJOS FRAGMENTAI
Muziejus įkurtas 1921 metais mediniame 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže ir yra vienas iš seniausių muziejų Lietuvoje.
Muziejaus įkūrėjas – gen. Vladas Nagevičius (1881-1954). Jis buvo ir ilgametis muziejaus direktorius.
1930 m. pašventintas naujo muziejaus pastato kertinis akmuo. Tais pačiais metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
1936 m. vasario 16 d. lankytojams duris atvėrė naujas muziejaus pastatas.
1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo.
1990 sausio 29 d. muziejui sugrąžintas tikrasis vardas.
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
KTU muziejaus pradžia galima laikyti 1965 m. gegužės mėnesį, kai Rektorato nutarimu buvo atidarytas pirmojo Kauno politechnikos instituto Rektoriaus – Prof. K. Baršausko atminimo kambarys.
Senato Tradicijų komisijos pirmininkas A. Matukonis prisimena , kad ir prieškario universitete buvo kaupiamos choro ir saviveiklininkų dovanos, taurės, kiti daiktai, liudijantys universiteto gyvenimą. Jų dauguma buvo sunaikinta 1947 metais.
1974m. kovo 15d. gretimame kambaryje pradėjo veikti KPI komjaunimo istorijos muziejus, kurį inicijavo tuometinis Rektorius M. Martynaitis. Čia daugėjo eksponatų, buvo rašomi vis nauji puslapiai instituto svečių knygoje. Tuos universiteto istorijos puslapius pildė kanceliarijos vedėja J. Maksimavičienė, R. Laužackienė, na ir „gyvoji universiteto enciklopedija“ – Laimutis Vištakis, nors jis buvo įteisintas muziejininku tik nuo 1996 metų rugsėjo pirmosios. Jo gražus braižas, puiki atmintis padėjo rengti sistemines ekspozicijas, kurios ir peraugo į Universiteto muziejų, kuriuo nuoširdžiai rūpinosi ir rūpinasi techniškojo universiteto pirmasis ir antrasis Senatai ir speciali jo komisija – Tradicijų komisija.
Atnaujintoji muziejaus ekspozicija pradėjo veikti 1997 metų vasario 16 dieną, minint mūsų pirmtako – Lietuvos Universiteto 75-metį.
KĄ ČIA GALIMA PAMATYTI?
Nuolatinė muziejaus ekspozicija, tai – daug daugiau nei KTU istorija ir dabartis. Kompaktiškoje dviejų kambarių erdvėje galima pajusti aukštojo mokslo vystymosi Lietuvoje raidą, susietą ne tik su Lietuvoje dirbusiom mūsų garsenybėmis.
Tą gražiai atspindi parengta graviūrų kompozicija su vienu lietuvių raštijos pradininkų, Karaliaučiaus universiteto steigėju ir profesoriumi – Abraomu Kulviečiu; prūsų raštų kūrėju – Abeliu Viliu, pirmos lietuviškos knygos autoriumi M. Mažvydu, garsiųjų minčių :
„ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą“
skleidėju – Mikalojum Daukša, raketų teorijos ir praktikos pradininku – Kazimieru Simonavičiumi, Didžiuoju Lietuvos Kunigaikščiu Žygimantu Augustu, testamentu palikusiu Vilniaus Kolegijai 2500 knygų, kurios tapo garsios Vilniau universiteto bibliotekos pagrindu. Čia galima pamatyti ir M.K. Radvilos 1613 metų KDK žemėlapio fragmento kopiją, senųjų knygų, sukauptų mūsų univesiteto bibliotekos fonduose, titulinių lapų nuotraukas.
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
Universiteto įkūrimas
Aukštojo mokslo ištakos Lietuvoje siekia XVI amžiaus vidurį, kai Vilniuje jėzuitų įsteigta kolegija 1579 m. tampa aukštąja mokykla – Academia et Universitas Vilnensis. 1832 m. Rusijos caras Nikolajus I uždaro universitetą. 1918 m., susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai, Valstybės taryba nutaria atkurti Vilniaus universitetą. Tačiau okupavus Vilnių ir vyriausybei persikėlus į Kauną, šis nutarimas neįgyvendinamas.