Kad galėtų plėstis, Europos Sąjunga turi sugriauti demokratiją savo narėse
Tikroji ES įtaka demokratijai geriausiai matoma neturtingose šalyse, jau tapusiose ES narėmis ar dar tik siekiančiose narystės. Formaliai, Europos Sąjunga kelia griežtus reikalavimus narystės siekiančioms šalims. Jei spręsime pagal vadinamuosius „Kopenhagos kriterijus“, valstybė turi tapti pavyzdinga demokratija jau prieš pradėdama derybas dėl narystės. Tačiau kiti ES reikalavimai savo naujoms narėms paverčia politinius kriterijus tuščiu formalumu.
Kai vis dar klestinčios turtingosios Europos Sąjungos narės dar tik pradeda suprasti, kokius nuostolius joms teks patirti atsisakius savo nacionalinių valiutų, jau seniai aišku, kad daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių narystė ES yra iš esmės ekonomiškai žalinga
Naujos narės turi perimti faktiškai visą Europos Sąjungos teisę (acquis communautaire), nors pastaroji yra pritaikyta pasiturinčiųjų šalių poreikiams ir todėl visiškai netinka neturtingosioms. Taigi, kai vis dar klestinčios turtingosios ES narės dar tik pradeda suprasti, kokius nuostolius joms teks patirti atsisakius savo nacionalinių valiutų, jau seniai aišku, kad daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių narystė ES yra iš esmės ekonomiškai žalinga.
Dauguma Europos Sąjungos įstatymų netinka silpnoms naujųjų narių ekonomikoms, todėl niekaip ten negalėtų būti priimti demokratinio politinio proceso būdu. Todėl, kad patenkintų nesibaigiančius ES biurokratų reikalavimus, daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybių turi aukoti daugumos savo piliečių interesus. Nors vyriausybės ir vadina Europos integraciją nacionaliniu prioritetu, augant ES teisės apimtims, pati narystė ES tampa vis sunkesne našta šių šalių piliečiams. Taigi neturtingos šalys tiesiog privalo paaukoti demokratiją, kad taptų „geromis“ ES narėmis.