Kainodaros organizavimas uab komora kompiuteriais prekiaujanti imone
5 (100%) 1 vote

Kainodaros organizavimas uab komora kompiuteriais prekiaujanti imone

Turinys

Įvadas 3

I. Teorinė dalis 4

1.1.Veiksniai, kuriuos reikia apsvarstyti, nustatant kainas 4

1.2. Kainodaros tikslai 7

1.3. Kainodaros metodai 8

1.3.1. Kainos nustatymas kaštų pagrindu: 9

1.3.2. Kainos nustatymas vertės pagrindu: 9

1.3.3. Optimalus kainų lygio nustatymas 10

1.3.4. Paslaugų kainos 10

1.4. Optimalaus kainų lygio skaičiavimas 11

1.5. Komercinio kontrakto samprata 12

1.5.1. Kontraktų rūšys 13

1.5.2. Kontrakto struktūra ir turinys 13

II. Praktinė dalis. Kainodaros organizavimas 18

UAB ,,Komora” 18

2.1. UAB ,,Komora” teisinė veikos organizavimo forma 18

2.2.UAB ,,Komora” ūkinė – komercinė veikla 18

2.3. Rinka, kurioje veikia UAB ,,Komora” 19

2.3.1.UAB ,,Komora” produktų realizavimo rinkų analizė 19

2.3.2. UAB ,,Komora” konkurentai 20

2.4. UAB ,,Komora” prekių kainų nustatymo principai 21

2.4.1. Gaminio kainos kalkuliavimas 21

2.4.2. Produkto pardavimo vartotojui kainos nustatymas 21

2.4.3. Optimalaus kainų lygio nustatymas 22

2.5. UAB ,,Komora” kainodaros strategija 24

2.6. Pirkimo pasiūlymo (ofertos) formavimas 25

2.7. Pirkimo (pardavimo) kontrakto sudarymas 26

Išvados ir pasiūlymai 29

Literatūra 30

Įvadas

Kaina yra įtakos rinkos įvykiams priemonė. Kainos pagrindu vyksta

prekių mainai, todėl kaina yra pagrindinis viso prekinio ūkio

reguliatorius. Prekių kainos svyravimus nulemia tai, kad gamyba vyksta

remiantis paklausa. Rinkos kainos lygis rodo, ar prekės gamybą reikia

didinti, ar mažinti.

Įmonei dirbant rinkos sąlygomis, kaina yra vienas iš jos bendrosios

politikos elementų. Tai svarbus kiekvienos firmos rodiklis, nes pagrindinė

jos funkcija – garantuoti įplaukas iš prekių pardavimo. Be to, kaina labai

svarbi ir prekių vartotojams, todėl ji nulemia santykius tarp firmos bei

prekių rinkos.

Kainodara lemia įmonės galimybę įsiskverbti į rinką ir užtikrinti

pelningą jos veiklą. Kainodaros politikos formavimas įmonėje apima

veiksmus, kuriuos galima suskirstyti į šias dalis: kainodaros tikslų

nustatymą, įtakojančių veiksnių nagrinėjimą, kainos nustatymo metodų ir

kainodaros strategijos pasirinkimą. Sėkmingai kainodaros strategijai

užtikrinti reikia atlikti konkurentų veiklos analizę bei nustatyti įmonės

pozicijas rinkoje.

Savo darbe nagrinėju UAB ,,Komora” kainodaros organizavimą, pateikiu

teorinę medžiagą apie kainų strategijas, taip pat apie kainų politikos

formavimą.

Praktinėje dalyje pateiksiu duomenis apie įmonės veiklos organizavimo

formą, jos komercinės-ūkinės veiklos aprašymą. Be to pabandysiu aprašyti

bei apskaičiuoti UAB ,,Komora” prekių kainos nustatymo principus, kaip

pavyzdžiui, produkto kainos kalkuliavimas, produkto pardavimo vartotojui

kainos nustatymas, optimalaus kainų lygio nustatymas. Darbe taip pat

trumpai pateiksiu UAB ,,Komora” kainodaros strategiją, taikomas kainų

nuolaidas ir pan.

Šio kursinio projekto tikslas yra išsiaiškinti bendrovės kainodaros

proceso organizavimo ypatumus, nustatyti, kaip įmonėje formuojama

produkcijos kaina ir žinoma išanalizuoti teorinius kainodaros aspektus.

I. Teorinė dalis

1.1.Veiksniai, kuriuos reikia apsvarstyti, nustatant kainas

1pav. Veiksniai, darantys įtaką kainodaros sprendimams.

Vidiniai veiksniai:

1.Rinkodaros tikslai.

Prieš nustatydama kainą, bendrovė privalo apsispręsti dėl savo

produkto strategijos. Jei tikslinė rinka bei prekės pozicionavimas buvo

parinkti kruopščiai, tuomet bendrovė neturės vargo nustatydama rinkodaros

komplekso strategiją, taip pat ir kainą.

Kuo aiškiau firma mato savo tikslus, tuo lengviau jai nustatyti

kainas. Bendrųjų tikslų pavyzdžiai yra bendrovės išlikimas, esamo

laikotarpio pelno maksimizavimas, rinkos dalies maksimizavimas ir lyderystė

rinkoje pagal produkto kokybę.

Taigi, kainodara gali suvaidinti lemiamą vaidmenį, kad būtų pasiekti

bendrovės tikslai įvairiuose komercinės politikos lygiuose.

2.Rinkodaros komplekso strategija

Kad rinkodaros programa būtų nuosekli ir efektyvi, sprendimai dėl

kainos turi būti derinami su produkto dizainu, paskirstymo ir rėmimo

sprendimais.

Dažnai bendrovės pirmiausia nusprendžia dėl savo produkto kainos, o po

to ja grindžia visus kitus su rinkodaros komplekso elementais siejamus

sprendimus. Šiuo atveju kaina yra gyvybiškai svarbus produkto pozicionavimo

veiksnys, lemiantis produkto rinką, konkurencijos lygį bei paties produkto

savybes. Planuojama kaina nustato, kokias produkto savybes bus galima

pasiūlyti ir kokios bus gamybos sąnaudos.

Taigi, nustatydamas kainas, pardavėjas privalo apsvarstyti visą

rinkodaros kompleksą. Jei pozicionuojant produktą, kaina neturi lemiamo

vaidmens, tuomet ją stipriai paveiks sprendimai dėl kokybės, pardavimų

rėmimo ir paskirstymo. Jei kaina yra lemiamas pozicionavimo veiksnys,

tuomet ji smarkiai
veiks sprendimus dėl likusių rinkodaros komplekso

elementų. Daugeliu atveju bendrovės, kurdamos rinkodaros programą,

apsvarsto visus rinkodaros komplekso sprendimus kartu.

3.Sąnaudos.

Nuo sąnaudų priklauso, kokią savo produkto kainą nustatys bendrovė. Ji

siekia nustatyti tokią kainą, kuri padengtų gamybos, paskirstymo ir

produkto pardavimo sąnaudas ir duotų pakankamai pelno už bendrovės

pastangas ir riziką. Bendrovės sąnaudos gali būti svarbus kainodaros

strategijos elementas. Daug kompanijų siekia dirbti kuo mažesnėmis

sąnaudomis, nes jos lemia didesnius pardavimus ir didesnį pelną.

4.Organizaciniai sprendimai.

Bendrovės vadovai privalo nuspręsti, kas jų organizacijoje turėtų

nustatinėti kainas. Kainodaros veikla gali būti vykdoma įvairiais būdais.

Mažose bendrovėse kainas dažniau nustato aukščiausio rango vadovybė, o ne

rinkodaros ir pardavimų skyriai. Didelėse bendrovėse kainodara paprastai

užsiima padalinių arba prekių grupių vadovai. Bet kuriais atvejais

aukščiausio lygio vadovai apibrėžia kainodaros tikslus bei politiką ir

dažnai patvirtina kainas, kurias siūlo žemesnio rango vadovai ar

pardavėjai. Kainodarai įtakos gali turėti ir pardavimų vadybininkai,

gamybos, finansų skyrių vadovai ir buhalteriai.

Išoriniai veiksniai:

1.Rinka ir paklausa

Sąnaudos nustato apatines kainų ribas, o rinka ir paklausa –

viršutines jos ribas. Ir vartotojai, ir verslo rinkos pirkėjai pasveria

produkto ar paslaugos kainą ir gaunamą naudą juos įsigijus. Taigi, prieš

nustatydamas kainą, pardavėjas privalo įvertinti santykį tarp kainos ir

produkto paklausos.

Ar produkto kaina yra priimtina, sprendžia vartotojas. Nustatydama

kainą, bendrovė turi apsvarstyti, kaip vartotojai suvokia kainą ir kaip tai

veikia jų sprendimus pirkti. Efektyvi, į pirkėją orientuota kainodara turi

būti paremta įsigyjamos prekės vertės suvokimu. Ši vertė gali būti tikra ir

įsivaizduojama.

Taigi bendrovei dažnai būna sudėtinga įvertinti privalumus, kuriuos

vartotojai sieja su jos produktu. Tačiau vartotojai sprendžia apie prekės

kainą, remdamiesi būtent šiais privalumais. Jei vartotojai mano, kad kaina

yra didesnė už produkto vertę, jie produkto nepirks. Jei vartotojai

suvokia, kad produkto kaina yra mažesnė už vertę, jį pirks, tačiau

pardavėjas praras palankią galimybę gauti didesnį pelną.

Todėl pardavėjai privalo pasistengti suprasti priežastis, kodėl

vartotojai perka produktą, ir nustatyti kainą pagal jų produkto vertės

suvokimą. Kadangi vartotojai skirtingai vertina kiekvieną produkto savybę,

pardavėjai dažnai kuria skirtingas kainodaros strategijas įvairiems

vartotojų segmentams. Už skirtingas kainas jie siūlo skirtingus produkto

savybių variantus.

2.Konkurencija

Dar vienas išorinis veiksnys, turintis įtakos bendrovės kainodarai,

yra konkurentų sąnaudos, kainos bei galimos reakcijos į bendrovės veiksmus,

susijusius su kainodara. Be to, bendrovės sprendimai dėl kainodaros gali

turėti įtakos konkurencijos pobūdžiui. Jei įmonė imsis aukštų kainų

politikos, ši gali pritraukti ir konkurentus. Tačiau mažos kainos gali

pristabdyti ar išstumti konkurentus iš rinkos. Kai bendrovė susipažįsta su

savo konkurentų kainomis ir pasiūlymais, ji gali pradėti vykdyti savo

kainodaros veiklą.

3.Kiti aplinkos veiksniai.

Nustatydama kainas, bendrovė privalo apsvarstyti ir kitus išorinės

aplinkos veiksnius. Ekonominės sąlygos gali turėti didžiulės įtakos

bendrovės kainodaros strategijoms. Kainodaros sprendimus veika tokie

ekonominiai veiksniai, kaip gamybos pakilimas ir nuosmukis, infliacija ir

palūkanų normos, nes jie lemia produkto gamybos sąnaudas, ir vartotojų

suvokimą apie produkto kainą bei vertę. Bendrovė privalo pamastyti apie

tai, kokią įtaką kainos darys kitiems jos rinkodaros aplinkos dalyviams.

Kaip į įvairias kainas sureaguos prekybos tarpininkai? Bendrovei reikia

nustatyti tokias kainas, kurios leistų rinkos tarpininkams gauti pakankamai

pelno, kad jie remtų jos produktų pardavimus ir efektyviai juos

pardavinėtų. Daug įtakos kainodaros sprendimams daro ir vyriausybė.

Galiausiai reikia atsižvelgti ir į socialinius veiksnius. Bendrovė,

formuodama kainas, savo trumpalaikių pardavimų, rinkos dalies ir pelno

tikslus turėtų užsibrėžti, paisydama socialinių reiškiniu.

1.2. Kainodaros tikslai

Kainodaros politikos pirminėje formavimo stadijoje įmonė turi

nusistatyti prioritetinius tikslus, kurių siekimas lemtų tolimesnių

strateginių veiklos krypčių pasirinkimą. Neretai kainodaros tikslai

suprantami siauraja prasme ir apsiribojama pelno siekimo deklaravimu.

Tačiau aštrėjančios konkurencijos sąlygomis įmonės vis mažiau turi

galimybių laisvai nustatinėti kainas ir turi atsižvelgti į padėtį rinkoje.

Verslo aplinkos sąlygų pasikeitimai paskatino įmones kelti naujus
tikslus,

susijusius su kainodara. Apibendrintai galima išskirti tris pagrindines

kainodaros tikslų grupes:

Tikslai susiję su pelnu. Su pelnu yra susiję tokie tikslai, kaip pelno

maksimizavimas, ilgalaikio pelningumo užtikrinimas ir užsibrėžto

investicinio kapitalo pelno grąžos gavimas.

Maksimalaus pelno gavimo modelį propaguoja ekonomistai. Praktikoje jį sunku

įgyvendinti, nes modelyje yra fiksuojami stabilūs aplinkos veiksniai ir

neįvertina konkurencijos. Praktikai šį pelno gavimo variantą įvardina kaip

galimybę susikurti monopolistinę konkrečios prekės atžvilgiu situaciją ir

nustatyti didžiausiai įmanomas kainas maksimizuojant pelną. Tokią situaciją

galima pasiekti gaminant, pavyzdžiui, prestižines prekes. Be finansinių

tikslų, kai siekiama gauti kuo didesnį pelną, įmonės sprendžia veiklos

tęstinumo uždavinius. Kainodaros politikos atžvilgiu tai reikštų galimybę

gauti pelną ateityje, nebūtinai maksimalų, nes retai ilgame laikotarpyje

aštrėjant konkurencijai įmonėms pavyksta išlikti rinkos dominuojančiu

lyderiu, palaikančiu aukštą veiklos pelningumo lygį.

Tikslai susiję su pardavimų apimtimis. Kainodaros tikslų formavimui

turi įtakos bendri įmonės tikslai, pavyzdžiui, siekimas didinti užimamą

rinkos dalį ir taip stiprinti rinkos pozicijas. Įmonei svarbu užtikrinti ne

tik fizinį pardavimų augimą, bet garantuoti ir reikiamą pardavimų tempų

augimą. Siekimas parduoti kuo daugiau prekių nustatant žemiausias kainas

būdingas gamybinės orientacijos įmonėms.

Tikslai, orientuoti į konkurenciją. Jie nukreipti į kainos

stabilizavimą arba jos pozicionavimą konkurentų atžvilgiu. Įmonė siekia

rasti savo nišą rinkoje specializacijos pagalba arba pasirenka

“prisitaikymo” politiką, kai norima išvengti nepalankių visiems rinkos

dalyviams staigių kainų svyravimų. Keliami kainodaros tikslai turi leisti

įmonei sėkmingai konkuruoti rinkoje.

Kartu su išvardintomis pagrindinėmis kainodaros tikslų grupėmis įmonės

gali kelti ir kitus kainodaros tikslus. Tai tikslai, susiję su prestižu.

Čia siekiama suformuoti tam tikrą vartotojų požiūrį į įmonės prekes bei

pačią įmonę pasitelkus kainą. Vienu atveju gali būti nustatyta pabrėžtinai

žema, kitais – ypač aukšta kaina. Visada tokie veiksmai papildomi kitomis

marketingo priemonėmis, ypač reklama. Galimas kainodaros tikslas – užimti

kokybės lyderio pozicijas. Keliamas tikslas, kad prekės kokybė rinkoje būtų

aukščiausia. Paprastai tai susiję su aukšta kaina, nes tenka padengti visas

atliktų tyrimų išlaidas, investicijas į pardavimų palaikymą ir išskirtinumo

įvaizdžio formavimą.

Rinkoje pasireiškia stipri konkurencija, todėl gali būti keliami

kainodaros tikslai, parodantys įmonės rūpestį išgyventi. Dažnai keičiasi

vartotojų poreikiai, įmonė turi nustatyti žemas kainas, tikėdamasi

geranoriškos vartotojų reakcijos. Tačiau kritikai pastebi, kad taip įmonė

gali elgtis trumpą laikotarpį, nes generuojamas mažas pelnas neleidžia

plėsti verslo, apribojamos galimybės vystytis remiantis vidiniais

resursais. Ilgainiui remiantis šiais tikslais įmonė gali prarasti

savarankiškumą priimant sprendimus, nes konkurentai dėl didėjančios rinkos

galios pradės diktuoti “žaidimo” rinkoje taisykles.

1.3. Kainodaros metodai

Rinkos ekonomikoje taikomi įvairūs kainodaros metodai. Tai lemia

įvairios priežastys: prekės pobūdis, t.y. plataus vartojimo ar gamybinės –

techninės paskirties prekė; prekės naujumas; vienarūšė ar diferencijuota

pagal kokybines savybes prekė; turinti vieną pirkėjų rinką ar keletą tos

rinkos sektorių; prekės gyvavimo ciklas; firmos tikslas, kurį ji nori

įgyvendinti, pasirinkdama kainą; rinkos struktūra, kurioje dirba firma;

vyriausybinė kainų politika ir pan.

Kainą firmos suvokia kaip kintamą veiksnį, todėl jos lygis nustatomas

labai atsargiai. Spręsdama kainų politikos problemą, firma remiasi šiais

trimis samprotavimais (žr.2 pav.).

2 pav. Pagrindinių samprotavimų, į kuriuos atsižvelgia firma

nustatydama kainas, modelis.

|Jeigu kaina |Galima kaina |Jeigu kaina |

|bus per žema,| |per |

|tai gauti | |aukšta, tai |

|pelną, esant | |formuoti |

|tokiai | |paklausą, |

|kainai, | |esant tokiai |

|neįmanoma | |kainai, |

| | |neįmanoma |

| |Produkcijos |Konkurentų |Unikalusis | |

| |kaštai |kainos ir |prekės | |

| |(savikaina) |prekių |vertingumas | |

| | |pakaitalų | | |

| | |kainos | | |


kainą lemia gamybos kaštai (produkcijos savikaina),

maksimalią – firmos prekės unikalusis vertingumas. Konkurentų ir prekių

pakaitalų kainos lemia vidutinį kainų lygį. Apibendrintu pavidalu kainų

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1934 žodžiai iš 6434 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.