Kainodaros valdymo analizė banke snoras
5 (100%) 1 vote

Kainodaros valdymo analizė banke snoras

Turinys

Įvadas 3

1.Kainodaros formavimas ir valdymas 4

1.1. Kainos samprata ir tikslai 4

1.2. Kainų nustatymo metodai 7

2. Kainodaros valdymo analizė 12

2.1. Metodologijos pagrindimas 12

2.2. Pasirinktų įstaigų trumpas aprašymas 13

2.3. Banko „Snoras“ ir jo konkurentų „Parex“ banko ir „Nord/LB“ bankų paskolų būstui kainų analizė 13

Išvados 16

Naudota literatūra 17

Įvadas

Kainų nustatymas yra viena iš svarbiausių marketingo sprendimo sryčių. Kaina yra siejama su marketingo bei įmonės tikslais bei jų įgyvendinimu ir marketingo planu.

Kaina yra viena iš svarbesnių kriterijų vartotojams renkantis prekę, ar paslaugą . Tačiau didėjantčios konkurencijos atžvilgiu vartotojams taip pat sunkiau rinktis pardavėjus ar paslaugų tiekėjus.

Šiandien tampa svarbiu, naujo požiūrio į paslaugų kainų nustatymas, naujoviškos kainodaros sampratos, skatinančius vadybininkus ir verslininkus keisti paslaugų kainų reguliavimo metodus. Šiuolaikinis vartotojas daugiau renkasi tas prekes ar paslaugas iš alternatyvių pasiūlymų, iš kurių už tą pačią kainą gaus didesnį pasitenkinimą jos vertės atžvilgiu.

Todėl kaip valdoma kainodara, kokiais paslaugų įkainių nustatymo būdais vadovaujasi bankas SNORAS bus pateikta šio darbo sekoje lyginant su „Parex“ ir „Nord/LB“ bankų kainodara.

Tiklas: Išnagrinėti banko „Snoras“ kainodaros valdymą

Uždavinai:

1. Pateikti kainos sampratą, kainodaros tikslus, bei nustatymo metodus;

2. Atskleisti AB Snoras kainodarai taikytiną metodą, palyginant su konkurentų;

3. Remiantis duomenų analize, atskleisti įmonėje taikytinas paslaugų kainas

4. Pateikti išvadas.

1.Kainodaros formavimas ir valdymas

1.1 Kainos samprata ir tikslai

Kainodara lemia įmonės galimybę įsiskverbti į rinką ir užtikrinti pelningą jos veiklą. Sėkmingai kainodaros strategijai užtikrinti būtina detali ir nuosekli konkurentų veiklos analizė, įmonės pozicijos rinkoje nustatymas.

Įmonei svarbu nustatyti ne objektyviai teisingas kainas, o kainas, kurios atitinka keliamus tikslus organizacijai.

Kaina – suma pinigų, prašomų už prekę/ paslaugą arba suma vertybių, kurias vartotojas atiduoda už teisę gauti, pasinaudoti preke/ paslauga. Tai prekės vertė pinigine išraiška.

Kainos pagrindu vyksta prekių mainai, todėl kaina yra pagrindinis viso prekinio ūkio reguliatorius. Prekių kainos svyravimus nulemia tai, kad gamyba vyksta remiantis paklausa. Kainų mechanizmas padeda pasiūlą pritaikyti prie paklausos. Išskiriami tokie kainų sprendimų svarbą įtakojantys veiksniai:

 Veikia paklausos lygį;

 Apsprendžia visos veiklos rentabilumą;

 Siejasi su produkto pozicionavimu;

 Kaina yra pagrindas palyginti konkurentų prekes ar ženklus;

 Kaina turi būti derinama su kitais marketingo komplekso elementais.

Kainodaros politikos formavimas įmonėje apima veiksmus, kuriuos galima suskirstyti į šias dalis: kainodaros tikslų nustatymą, įtakojančių veiksnių nagrinėjimą, kainos nustatymo metodų ir kainodaros strategijos pasirinkimą.

Kainodaros politikos pirminėje formavimo stadijoje įmonė turi nusistatyti prioritetinius tikslus, kurių siekimas lemtų tolimesnių strateginių veiklos krypčių pasirinkimą. Neretai kainodaros tikslai suprantami siauraja prasme ir apsiribojama pelno siekimo deklaravimu. Tačiau aštrėjančios konkurencijos sąlygomis įmonės vis mažiau turi galimybių laisvai nustatyti kainas ir turi atsižvelgti į padėtį rinkoje. Verslo aplinkos sąlygų pasikeitimai paskatino įmones kelti naujus tikslus, susijusius su kainodara. Apibendrintai galima išskirti tris pagrindines kainodaros tikslų grupes:

– tikslai, susiję su pelnu (pelno maksimizavimas, ilgalaikio pelningumo užtikrinimas, užsibrėžto investicinio kapitalo pelno grąža);

– tikslai, susiję su pardavimų apimtimi (siekti didinti užimamą rinkos dalį, garantuoti reikiamą pardavimų tempą);

– tikslai, orientuoti į konkurenciją (kainos stabilizavimas, pozicionavimas konkurentų atžvilgiu).

Kartu su išvardintomis pagrindinėmis kainodaros tikslų grupėmis įmonės gali kelti ir kitus kainodaros tikslus. Tai tikslai, susiję su prestižu. Čia siekiama suformuoti tam tikrą vartotojų požiūrį į įmonės prekes bei pačią įmonę pasitelkus kainą. Galimas kainodaros tikslas – užimti kokybės lyderio pozicijas. Keliamas tikslas, kad prekės kokybė rinkoje būtų aukščiausia. Paprastai tai susiję su aukšta kaina, nes tenka padengti visas atliktų tyrimų išlaidas, investicijas į pardavimų palaikymą ir išskirtinumo įvaizdžio formavimą.

Rinkoje pasireiškia stipri konkurencija, todėl gali būti keliami kainodaros tikslai, parodantys įmonės rūpestį išgyventi. Dažnai keičiasi vartotojų poreikiai, įmonė turi nustatyti žemas kainas, tikėdamasi geranoriškos vartotojų reakcijos. Tačiau kritikai pastebi, kad taip įmonė gali elgtis trumpą laikotarpį, nes generuojamas mažas pelnas neleidžia plėsti verslo, apribojamos galimybės vystytis remiantis vidiniais resursais. Ilgainiui remiantis šiais tikslais įmonė gali prarasti savarankiškumą priimant sprendimus, nes konkurentai dėl didėjančios rinkos galios pradės diktuoti “žaidimo” rinkoje taisykles.

Kaina tik suma pinigų prašančių už prekę, tačiau vien kainos nustatymas dar
nėra įmonės pelningumo rodiklis. Siekiant išsiaiškinti vartotojų požiūrį gali būti atliekami kainodaros tyrimai

Šiuo metu kainodara tampa svarbiausiu veiksniu, lemiančiu organizacijos pelningumą, ir be informacijos apie praėjusius kainų nustatymo rezultatus ar apie galimą reakciją į dabar svarstomas kainas, organizacija yra logai pasirengusi priimti kainodaros sprendimus.

Kainodaros tyrimų naudingumas priklauso nuo firmos kainodaros tikslų ir pasirinkto požiūrio. Jei organizacija yra pasirinkusi į kaštus orientuotą kainos nustatymo požiūrį, tai kainodaros tyrimai, pagrįsti vartotojų reakcijomis, nebus labai naudingi. Panašiai, jei organizacija kainas nustato remdamasi konkurentų kainomis, kainodaros tyrimai turės mažą įtaką parinktai kainai. Tačiau gerai išvystytas kainų nustatymas prasideda nuo supratimo, kaip vartotojai reaguoja į kainas ir jų jautrumo laipsniui specifinėms kainoms ar kainų lygiams ir kainų pokyčiams ar skirtumams. Be šių žinių neįmanoma išsiaiškinti kainos vaidmens pirkimų sprendimuose,suprasti pirkėjų pirkimo motyvų, suvokiamos produkto vertės.

Kainodaros tyrimus galima atlikti pagal daugelį metodų. Kiekvienas metodas turi savo tam tikrus pranašumus bei trūkumus lyginant su kitais.

Norint nustatyti vartotojų reakcijas į kainodaros sprendimus, reikia atsakyti į keletą pagrindinių klausimų.

 Ar produktas atlieka tam tikrą funkciją, išsprendžia problemą, suteikia malonumą vartotojui? Ar galima šias funkcijas, problemas, malonumus identifikuoti?

 Iki kokio laipsnio vartotojai yra linkę asocijuoti produkto kokybę su jos kainą?

 Kap lengva ar sunku pirkėjui nustatyti produkto santykinę kokybę prieš pirkimą?

 Ar pirkėjai yra linkę ieškoti alternatyvų prieš pirkdami?

 Kokia yra maksimali kaina, kurią pirkėjai yra linkę mokėti?

 Kokia yra minimali kaina, kurią pirkėjai linkę mokėti?

 Kiek prie esamų kainų skirtingų kainų pirktų šie pirkėjai?

 Ar egzistuoja skirtingos vartotojų grupės, kurių jautrumas kainai yra skirtingas?

 Ar pirkėjai žino kainas šio produkto kategorijai?

Į keletą iš šių klausimų galima atsakyti naudojant informacinę sistemą, kuri tiria vartotojų atsakus į ekonomines sąlygas ir kainodaros pokyčius. Į kitus klausimus galima atsakyti darant antrinius tyrimus.

Kainodaros tikslai. Kainodaros politikos pirminėje formavimo stadijoje įmonė turi nusistatyti prioritetinius tikslus, kurių siekimas lemtų tolimesnių strateginių veiklos krypčių pasirinkimą. Neretai kainodaros tikslai suprantami siauraja prasme ir apsiribojama pelno siekimo deklaravimu. Tačiau aštrėjančios konkurencijos sąlygomis įmonės vis mažiau turi galimybių laisvai nustatinėti kainas ir turi atsižvelgti į padėtį rinkoje. Verslo aplinkos sąlygų pasikeitimai paskatino įmones kelti naujus tikslus, susijusius su kainodara. Apibendrintai galima išskirti tris pagrindines kainodaros tikslų grupes:

Tikslai susiję su pelnu. Su pelnu yra susiję tokie tikslai, kaip pelno maksimizavimas, ilgalaikio pelningumo užtikrinimas ir užsibrėžto investicinio kapitalo pelno grąžos gavimas.

Maksimalaus pelno gavimo modelį propaguoja ekonomistai. Praktikoje jį sunku įgyvendinti, nes modelyje yra fiksuojami stabilūs aplinkos veiksniai ir neįvertina konkurencijos. Praktikai šį pelno gavimo variantą įvardina kaip galimybę susikurti monopolistinę konkrečios prekės atžvilgiu situaciją ir nustatyti didžiausiai įmanomas kainas maksimizuojant pelną. Tokią situaciją galima pasiekti gaminant, pavyzdžiui, prestižines prekes. Be finansinių tikslų, kai siekiama gauti kuo didesnį pelną, įmonės sprendžia veiklos tęstinumo uždavinius. Kainodaros politikos atžvilgiu tai reikštų galimybę gauti pelną ateityje, nebūtinai maksimalų, nes retai ilgame laikotarpyje aštrėjant konkurencijai įmonėms pavyksta išlikti rinkos dominuojančiu lyderiu, palaikančiu aukštą veiklos pelningumo lygį.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1252 žodžiai iš 4053 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.