Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką kitiems
5 (100%) 1 vote

Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką kitiems

1121314151

TURINYS

I. Įvadas.

II. Trys pagrindiniai elgesio su žmogumi principai.

III. Būdai, kaip patikti žmonėms.

IV. Kaip pakeisti žmones.

V. Pabaigai.

VI. Literatūra.

I. ĮVADAS

Savo pranešimui pasirinkau temą “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”. Peržvelgiant pateiktas psichologijos pranešimų temas, šioji labiausiai mane suintrigavo. Maniau, jog man pačiai bus pravartu kuo daugiau sužinoti apie galimybes daryti įtaką žmonėms. Pagrindiniu šio referato šaltiniu tapo Deilo Karnegio (Dale Carnegie) knyga “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”. Turiu pripažinti, jog rinkdamasi temą referatui nė neketinau keisti savo gyvenimo, kuriuo buvau tikrai patenkinta. Tačiau, perskaičius šią D.Karnegio knygą, supratau, jog dar nesu išnaudojusi visų savo sugebėjimų. Tikiuosi, jog temos “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms” pristatymas duos daug naudos ir skaitantiems ši darbą.Darbo “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms” tikslas – susipažinti su Deilo Karnegio siūlomais būdais kaip palengvinti bendravimą tarp žmonių. Kaip lengviau rasti bendrą kalbą su skirtingais žmonėmis ir kaip tuo pačiu metu padaryti, jog žmonės elgtųsi taip kaip mes norėtume.

Įvade norėčiau trumpai supažindinti su D.Karnegiu ir jo sėkmės istorija. Deilas Karnegis gimė Misūrio valstijoje neturtingoje šeimoje. Jo gyvenimas prasidėjo sunkiu darbu, kuris net nedavė galimybės sočiai pragyventi. Sunkus darbas ir padėties beviltiškumas dažnai sužlugdo žmogaus svajones siekti geresnio gyvenimo, bet taip nenutiko D.Karnegiui. Jis visuomet siekė ko nors daugiau. Noras geriau gyventi paskatino mokytis Varensburgo mokytojų koledže. Mokytis nebuvo lengva. Kiekvieną dieną Deilui teko joti raitam tris myles į koledžą ir atgal. Jaunam vaikinui buvo gėda skurdo: gerokai trumpų kelnių, ankšto palto. Bet tai tik dar labiau skatino ieškoti būdų kaip greičiau išgarsėti. Koledže Deilas pastebėjo, jog vieni studentai mėgaujasi populiarumu. Tai buvo sportininkai ir debatus laimėdavę vaikinai. Suvokdamas, jog tikrai neturi duomenų sportui, jis nusprendė pamėginti įvaldyti oratoriaus meną. Pirmieji jo klausytojai buvo kiaulės, karvės ir kiti jo prižiūrimi gyvūnai. Dirbdamas ruošos darbus vaikinas kūrė kalbas ir repetavo. Deja, pirmieji bandymai buvo nenusisekę. Deilas net ėmė galvoti apie savižudybę. Ir staiga jis ėmė laimėti konkursą po konkurso. Dabar jau jo visi klausinėjo sėkmės paslapties. Nepaisant šios regis didžiulės pergalės, pabaigus koledžą vaikino gyvenimas nebuvo pagerėjas. Taigi jis nusprendė vykti į Omahą ir ten susirasti darbą. Neturėdamas pinigų jis vyko prekiniu traukiniu, o už vežimą atsilygino rūpindamasis vežamais gyvuliais. Darbą gavo “Armour” kompanijoje. Pardavinėjo sriubą, kiaulieną ir taukus nepelningoje teritorijoje. Per dvejus darbo metus savo teritorijos pardavimų kiekiu iškėlė į pirmą vietą ir atsistatydino, nors jam ir buvo siūlomas paaukštinimas. Išvyko į Niujorką ir bandė studijuoti Amerikos draminių vaidmenų akademijoje. Suprasdamas, kad tam neturi talento, grįžo į prekybą. Pardavinėjo “Packard Motor Car” kompanijos automobilius. Deilas norėjo skirti daugiau laiko studijuoti ir rašyti knygas apie kurias dar svajojo koledže. Todėl paliko minėtą darbą ir ėmėsi mokytojauti vakarinėje mokykloje. Jis ėmė mokyti žmones viešai kalbėti. Sukūrė unikalią mokymo sistemą – viešojo kalbėjimo, prekybos, žmonių santykių ir taikomosios psichologijos derinį. Jis davė žmonėms tai ko jiems ir reikėjo – atskleidė užslėptas galimybes. O tai padėjo žmonėm vystyti savo verslą, pagerinti santykius su šeima ir įsigyti daugiau draugų. Deilas Karnegis tai žmogus pakeitęs daugelio žmonių gyvenimus į geresnę pusę.

II. TRYS PAGRINDINIAI ELGESIO SU ŽMOGUMI PRINCIPAI

1.Nekritikuokite, nesmerkite, nereikškite nepasitenkinimo.

Devyniasdešimt devyniais atvejais iš šimto nė vienas žmogus savęs nesmerkia, nors ir koks būtų neteisus.Todėl kritika yra visiškai beprasmė. Ji tik verčia žmogų pradėti teisintis. Kritika pavojinga, nes užgauna žmogaus branginamą išdidumą, užgauna jo reikšmingumo jausmą ir sukelia pasipiktinimą. Kritika – kaip naminis balandis. Ji visada grįžta namo.

“Geriausius savo gyvenimo metus aš atidaviau žmonėms, suteikdamas jiems šviesaus džiaugsmo, padėdamas gerai praleisti laiką, o viskas, ką už tai gavau, – tai įžeidimai ir medžiojamo žmogaus egzistencija”.

Taip rašė Al Kaponė, kadaise buvęs baisiausias gangsterių lyderis Čikagoje. Save jis vertino kaip visuomenės geradarį, kilnų ir nesuprastą.

Štai dar viena pamokanti istorija iš paties D.Karnegio gyvenimo. Būdamas jaunas, D.Karnegis parašė laišką žymiam Amerikos literatui Ričardui Hardingui Deivisui, prašydamas papasakoti apie darbo metodus. Laišką pabaigė žodžiais “Dktuota, bet neperskaityta”. Tokia pastaba pasibaigiantį laišką jis pats buvo neseniai gavęs. Ši pastaba jam pasirodė suteiksianti daugiau reikšmingumo. Minėtas autorius į laišką neatsakė, o gražino jį su tokiu prierašu : “Jūs neišsiauklėjęs kaip reta”. Toks atsakymas taip supykdė ir įžeidė D.Karnegį, jog šis net praėjus dešimtmečiui
su nuoskauda prisiminė atsakymą. O sužinojęs apie Ričardo Hardingo Deiviso mirtį, tegalėjo pasakyti, jog tas žmogus mane įžeidė.

Ši istorija atskleidžia dar vieną tiesą apie žmogiškąją prigimtį. Jei norėtumėte rytoj sukelti kam nors apmaudą, kuris graužtų ištisus dešimtmečius ir išliktų iki pat mirties, leiskite sau įsmeigti kritikos geluonį, tegul ir motyvuotą. Bendraujant su žmonėmis visuomet reikia prisiminti ir emocialiąją žmogaus prigimtį, kuri mus dažnai tvirčiau valdo, nei loginis mąstymas. Užuot smerkę ir koneveikę žmones už jų trūkumus ar klaidas verčiau pamėginkime juos suprasti.

Manau, kad geriausia pirmojo elgesio su žmonėmis principo iliustracija yra trumputis V.Livingstono Lorndo kūrinėlis “Tėvas atsiprašo”. Šis kūrinys geba suvirpinti seniai pamirštas stygas žmogaus širdyje,atskleisti žmogiškųjų santykių trapumą, reikšmingumą. Todėl jį ir pateikiu savo darbe.

TĖVAS ATSIPRAŠO

V.Livingstonas Lorndas

Paklausyk, sūnau : sakau tau visa tai, kai tu miegi, pasidėjęs savo mažą letenėlę po skruostu, o šviesios garbanėlės prilipusios prie drėgnos kaktytės. Aš prasmukau į tavo kambarį vienas. Prieš valandėlę aš bibliotekoje skaičiau laikraščius, ir mane užplūdo atgailos banga. Aš atėjau pas tave vedinas kaltės jausmo.

Štai ką aš galvoju, sūnau : aš pykau ant tavęs. Kai rengeisi eiti į mokyklą, išbariau tave, kai veidą tiktai persibraukei rankšluosčiu, kad nenusivalei batų. Piktai užrikau, kai kažką numetei ant grindų.

Per pusryčius irgi prasikaltau. Išliejai gėrimą, per greitai kimšai maistą, laikei alkūnes ant stalo, per storai tepei sviestą ant duonos. Kai nuėjai žaisti, o aš skubėjau į traukinį, tu atsisukai, pamojavai man ir šūktelėjai “Viso gero, tėte”,o aš susiraukiau ir atsakiau “Nesikūprink”.

Vakare vėl viskas prasidėjo iš naujo. Perėjęs kelią, pamačiau, kad žaidi rutuliukais, klūpėdamas ant kelių. Kojinės buvo prakiurusios. Aš pažeminau tave draugų akivaizdoje parvarydamas namo.Kojinės brangiai kainuoja, ir jei pats jas pirktum, būtum rūpestingesnis. Ir tai pasakė tėvas.

Ar prisimeni, kaip aš vėliau skaičiau bibliotekoje, o tu įėjai nedrąsiai ir pažiūrėjai su nuoskauda? Kai žvilgtelėjau pro laikraščio viršų nepatenkintas, kad man trukdo, tu stabtelėjai prie durų. Aš sumurmėjau : “Ko nori?”

Nieko nesakęs, tu stryktelėjai prie manęs, apkabinai kaklą ir pabučiavai. Tavo mažos rankutės apkabino mane su tokia meile, žydinčia tavo širdelėje, kuri nevysta net neprižiūrima. Paskui pasišokinėdamas užlipai laiptais aukštyn.

O šiek tiek vėliau laikraštis išslydo man iš rankų, mane apėmė didžiausia kamuojanti baimė. Ką įprotis padarė su manimi? Įprotis kaltinti ir priekaištauti vien todėl, kas tu berniukas. Ne todėl, kad aš tavęs nemyliu, o todėl, kad per daug noriu iš vaiko. Aš juk viską matuoju savo amžiaus saiku.

Tavo charakteryje tiek daug gero, puikaus ir teisingo. Tavo maža širdelė tokia plati kaip saulėlydis virš plačių kalvų. Tai matyti ir iš tavi veržlumo, su kuriuo tu pribėgai prie manęs ir pabučiavai prieš eidamas miegoti. Visa kita šiandien nesvarbu, sūnau. Aš atėjau prie tavo lovelės ir atsiklaupiau. Man gėda.

Tai menka atgaila. Žinau, kad nesuprastum viso to, jei pasakyčiau, kai nemiegosi. Bet rytoj aš būsiu tikras tėtė. Draugausiu su tavimi, kentėsiu, kai tu kentėsi, juoksiuosi, kai tu juoksiesi. Aš prikąsiu liežuvį, jei kils noras pasakyti nepakančius žodžius. Aš kartosiu kaip ritualą : “Jis viso labo tik berniukas, mažas berniukas”.

Deja, laikau tave bemaž suaugusiu. Bet dabar, matydamas pavargusį, susirietusį į kamuoliuką savo lovelėje, suprantu, kad tu dar kūdikis. Dar vakar motina nešiojo tave ant rankų, o tavo galvelė ilsėjosi ant jos peties. Aš per daug, per daug iš tavęs norėjau.

2.Sąžiningai ir nuoširdžiai įvertinkite kitų žmonių privalumus

Yra tik vienas patikimas būdas priversti žmogų padaryti tai ko jūs norite. Neskaitant prievartos, juk kiekvienas viską padarys jausdamas į šoną įremtą ginklą. Taigi, vienintelis būdas įtikinti žmogų pasielgti, taip kaip jums norisi, – duoti tai ko jis nori. Anot Zigmundo Froido, viskas, ką mes darome, turi du motyvus : seksualinio potraukio ir noro būti didžiam. Daktaras Džonas Djujis sako, jog esminis žmogaus prigimties potraukis yra noras būti reikšmingam. Troškimas pasijusti reikšmingu yra vienas svarbiausių bruožų, skiriančių žmones nuo gyvulių. Stiprus troškimas pasijusti reikšmingu paskatino neišsilavinusį, vargšą bakalėjos parduotuvės klerką išstudijuoti kelias teisės knygas, rastas tarp visokių šiukšlių. Šio žmogaus pavardė – Linkolnas.

Žmonės netgi apsimeta invalidais, stengdamiesi, kad juos užjaustų, jais domėtųsi ir tokiu būdu jie pasijunta reikšmingi. Kai kurie autoriai teigia, kad žmonės gali net išeiti iš proto, kad pamišėliškai kliedėdami pasijustų reikšmingi. Todėl didžiausia žmogiška vertybe turėtų būti sugebėjimas sukelti žmonių entuziazmą. Nuoširdus paskatinimas ir įvertinimas padeda sužadinti žmoguje visa, kas geriausia. Svarbu žmogų pagirti, o ne ieškoti jo klaidų.

Savo gyvenime visi turėtume vadovautis vienu posakiu : “Šiuo keliu aš eisiu tik vieną kartą, todėl tą gėrį, kurį
galiu padaryti, arba švelnumą, kurį galiu parodyti kitam žmogui, turiu padaryti dabar. Negaliu atidėti, negaliu delsti, nes šiuo keliu aš daugiau neisiu”.

Reikia liautis galvoti tik apie save ir savo norus. Pasistenkime pripažinti ir kitų žmonių gerąsias savybes. Tuomet neteks meilikauti ir meluoti. Būkime nuoširdūs pritardami, negailėkime pelnytų pagyrų, ir tada žmonės žavėsis jumis.

3.Sužadinkite kito asmens troškimą.

Man labai patinka vaniliniai ledai su braškėmis. Kartą vykau su broliu žvejoti. Neatsispyriau pagundai ir pati kartelį kitą užmesti meškerę, bet ant kabliuko kabinau slieką, o ne vanilinius ledus su braškėmis. Šis pavyzdys akivaizdžiai parodo, kad norint pasiekti tikslą reikia duoti tai ko nori kitas. Kitam žmogui mes galime daryti įtaką kalbėdami apie tai kas jį domina. Žinoma, vien kalbėti nepakanka, reikia parodyti būdą, kaip to pasiekti.

Haris A. Overestas knygoje “Įtaka žmonių elgesiui” sako: “Veiksmas prasiveržia, kai mes stipriai ko nors norime, ir geriausias patarimas, kurį galima duoti veikėjui, trokštančiam pasisekimo versle, namie, mokykloje, politikoje ir t. t., būtų toks: pirmiausia sukelk kitam asmeniui stiprų norą. Su tuo, kuris sugeba taip elgtis, eis visas pasaulis, kuris nesugeba – vienatvė.”

Andriu Karnegio svainė labai ilgėjosi sūnų, kurie mokėsi Jeilyje ir buvo tokie užsiėmę savais reikalais, jog tik retkarčiais teprisimindavo atsakyti į motinos laiškus. A.Karnegis pasiūlė svainei lažintis iš šimto dolerių, jog ji gaus atsakymą nuo sūnų su pirmu atgaliniu paštu. Moteris sutiko. Tuomet A. Karnegis parašė sūnėnam trumpą laišką ir posst scriptum užsiminė, siunčiąs kiekvienam po penkis dolerius. Žinoma, pinigus įdėti “pamiršo”. Tuojau atėjo atsakymas su padėka mylimam dėdei ir pastaba, jog pinigų negavo.

Jei ir yra kokia nors sėkmės paslaptis – ji glūdi sugebėjime pažvelgti kito žmogaus akimis ir pamatyti viską iš jo pozicijų tarsi iš savų.

Sugebėjimas pažvelgti į problemą iš kito žmogaus pozicijų gali pasitarnauti ir mėginantiems susirasti darbą. Barbara Anderson, dirbusi Niujorko banke, norėjo išvykti į Feniksą Arizonoje. Pasinaudodama pastaruoju principu į dvyliką Fenikso bankų ji parašė tokį laišką:

Brangus pone,

Mano dešimties metų darbo banke patirtis galėtų sudominti tokį greitai besiplečiantį banką kaip jūsiškis.

Niujorke “Bankers Trust” kompanijoje dirbdama skyriaus viršininke it atlikdama įvairias banko operacijas, įsigijau įgūdžių įvairiose bankininkystės srityse, įskaitant administravimą, kreditus, paskolas, depozitinius santykius.

Aš persikraustysiu į Feniksą gegužį ir esu įsitikinusi, kad galėsiu prie jūsų veiklos ir pelno. Būsiu Fenikse savaitę po balandžio trečiosios ir norėčiau pasinaudoti proga parodyti, kaip galėčiau padėti jūsų bankui siekti savo tikslo.

Žinoma, ponia Anderson gavo pakvietimus pasikalbėti dėl darbo iš vienuolikos bankų, o siuntė tokius laiškus dvylikai. Kur ponios Anderson sėkmė – ji nekalbėjo apie tai kas ją domina. Akcentavo banko interesus.

Viljamas Vinteris pastebėjo, jog žmogaus prigimtis siekia saviraiškos. Turėdami puikią idėją, neverskime kito asmens manyti, jog tai mūsų idėja. Leiskime ją prisiimti kaip savą. Tuomet žmogus su malonumu sieks ją įgyvendinti, didžiuodamasis savimi.

III. BŪDAI, KAIP PATIKTI ŽMONĖMS

1.Nuoširdžiai domėkitės kitais žmonėmis.

Jūs galite įsigyti daugiau draugų per du mėnesius, jei nuoširdžiai domėsitės kitais žmonėmis, negu per dvejus metus, jei stengsitės, kad kiti žmonės domėtųsi jumis. Kiekvienas žmogus galvoja apie save ir tik apie save. Pavyzdžiu, žiūrėdami nuotrauką pirmiausia surandame save.

Nuoširdus domėjimasis kitu visada pelno palankumą ir tokį pat nuoširdų dėmesį. Yra daug pavyzdžių, kaip domėjimasis kitu pagelbėja versle, kokią apčiuopiamą naudą gali duoti. Iliustruodama šį žmonių palankumą padedantį pelnyti būdą noriu papasakoti mažo berniuko istoriją. Ji kupina švelnumo ir užuojautos. Tai nutiko vienam D.Karnegio kursų lankytojui. Vaikystėje jis susirgo ir buvo ruošiamas sunkiai operacijai. O tai buvo per padėkos dieną. Jis gyveno tik su mama. Mama tą dieną negalėjo berniuko aplankyti. Žinoma, baimė ir vienatvė slėgė. Mažam vaikui tai buvo didelis išbandymas. Riedančias ašaras sugėrė ant galvelės užtraukta antklodė. Viena studentė slaugė, išgirdusi verksmą, atėjo ir nuramino berniuką. Ji pasakė, kad irgi jaučiasi prastai dirbdama per šventes ir negalėdama būti su savo šeima. Ji atnešė sau ir vaikui kalakuto su trintomis bulvėmis; ir taip juodu atšventė padėkos dieną. Mergina prabuvo iki vėlaus vakaro, nors jos darbas buvo seniai baigtas. Šį prisiminimą širdyje nešioja jau augęs žmogus. Jis vis dar mini užuojautą ir nuoširdžius žodžius išgirstus iš svetimo, jautraus žmogaus.

Nuoširdus bendravimas yra vienas iš labiausiai branginamų žmonijos turtų.

2.Šypsokitės.

Poelgiai pasako daugiau negu žodžiai, o šypsena juo labiau. Ji byloja: “Jūs man patinkate. Jūs darote mane laimingą. Aš džiaugiuosi jus matydamas.” Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie šypsosi, vadovauja, moko ir parduoda daug sėkmingiau už tuos kurie nesišypso. Be to, augina ir laimingesnius
vaikus. Šypsena perduoda daug daugiau informacijos nei suraukti antakiai. Jūs turite džiaugtis sutikdami žmogų, jei norite, kad jis džiaugtųsi sutikdamas jus.

3.Žmogui jo paties vardas bet kuria kalba skamba maloniausiai ir reikšmingiausiai.

D.Karnegis, imdamas interviu iš Džimo Farlėjaus, paklausė, kur jo sėkmės paslaptis. Jis atsakė: “Sunkus darbas”. Tai sukėlė nuostabą. Tuomet jis paklausė, kokia, D.Karnegio nuomone, jo sėkmės paslaptis. “Mano supratinu, ta, kad galite kreiptis į dešimtį tūkstančių žmonių vardu”. “Ne, jūs suklydote. Aš galiu kreiptis vardu į penkiasdešimt tūkstančių žmonių”.

Turime suvokti, kiek magijos turi vardas. Šis vienintelis žodis yra visiška vieno žmogaus, su kuriuo kalbame, nuosavybė.Jo, ir niekieno kito. Vardas išskiria, jis daro žmogų unikalų tarp kitų žmonių. Informacija, kurią perduodame, arba prašymas, su kuriuo kreipiamės, pasidaro ypač reikšmingi, kai kreipiamės individualiais vardais.

4.Būkite geras klausytojas, skatinkite kitus kalbėti apie save.

Jei stengiatės būti geras pašnekovas, būkite ir atidus klausytojas. Kaip apie tai pasakė misis Čarlz Norman Li: “Kad būtum įdomus, domėkis”. Klausk taip, kad kitam būtų malonu atsakyti. Paskatink jį kalbėti apie save ir savo laimėjimus.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2783 žodžiai iš 5515 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.