Kaliningrado problema Lietuvos uzsienio politikoje
5 (100%) 1 vote

Kaliningrado problema Lietuvos uzsienio politikoje

ĮVADAS

Iki praėjusio amžiaus vidurio Europą bandyta suvienyti jėga. Po II pasaulinio karo pabandyta tą padaryti taikiai ir tai puikiai pavyko. ES tampa dideliu ūkiniu vienetu bei viena didžiausių pasaulyje bendrąja rinka.

Subyrėjus Vakarus ir Rytus skyrusiai geležinei sienai, prasidėjo naujas tarptautinių santykių tarpsnis. Pradžioje šie santykiai buvo neapibrėžti, daugiareikšmiai, neprognozuojami. Ši sumaištis tapo ypač svarbi mažoms valstybėms ir jų užsienio politikai.

Geopolitinis planavimas yra labai svarbi, gal net svarbiausia užsienio politikos dalis. Tokiu planavimu rėmėsi ir Lietuvos užsienio politika. Dar ne taip seniai buvo manoma, kad Lietuvai, įstojus į NATO ir ES, galimi du dalykai : vienas – kad Lietuva gali tapti Vakarų bastionu ir tai paskatintų Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos orientavimąsį į Vakaraus; antras – Lietuva gali būti privilegijuotoje padėtyje tarp Vakarų ir Rytų, o tai leistų jai vesti aktyvią regioninę politiką. Vieni sakė, kad Lietuva turi būti regionine lydere, nes pagalba JAV kare yra viena svarbiausių lyderystės sąygų. Kitiems atrodė, kad Lietuvai pakanka būti „auksine Europos“ provincija, todėl dalyvavimas kažkur už tūkstančių kilometrų vykstančiame kare grindžiamas nebent solidarumu.

Nors Lietuvos priėmimas į NATO ir ES lyg ir liudytų Vakarų bastiono perspektyvą, tačiau kelias rusiškam tranzitui, rusiško kapitalo skverbimasis į Vakarus, dažnai šio rusiško kapitalo neslepiama „politinė veikla“ byloja, kad Lietuva tampa Vakarų ir Rytų jungiančiu tiltu. Panaši situacija jau buvo XVII amžiuje, kai Europai reikėjo Rusijos, o Lietuva tapo „pravažiuojama karčiama“.

Lietuva tebevertinama kaip svarbi grandis, jungianti Rytų Pabaltįjį su Vidurio Rytų Europa, todėl ji užima strategiškai svarbią vietą įvairių valstybių ir politinių institucijų politikos projekcijoje.

Santykiai su Rusija. Rusija, kaip kitos ekonominės ir politinės sąjungos narė, negali ramiai stebėti, kaip jos kaimynės integruojasi į ES, atplėšdamos mažą regioną – Kaliningrado sritį. Šis regionas Rusijai yra svarbus ne tiek ekonomiškai, kiek politiškai.

Pastaruoju metu tiek iš Rusijos piliečių pusės, tiek iš ES valstybių narių išgirstami nedrąsūs pasiūlymai Kaliningrado sritį prijungti prie ES, kaip atskirą regioną, visiškai neatplėšiant jo nuo Rusijos. Žinoma, Rusijai svarbu išlaikyti Kaliningrado sritį, nes tokiu būdu ji jaučia turinti įtakos šiame Pabaltijo regione. Rusijos santykiai su Lietuva visada buvo geresni nei su Latvija ar Estija, kur kyla problemų dėl rusų mažumų. Tačiau Lietuvai įstojus į ES, atsirado kitų problemų: išnyko bevizis režimas su Kaliningrado sritimi, padidėjo muitai, karinis tranzitas, oro tranzitas, keleivių pervežimas

3

iš Rusijos federacijos į Kaliningrado sritį. Ekonominių santykių suvaržymas atsiliepė Lietuvos ir

Rusijos (o ypač Kaliningrado) verslo santykiams. Turint omenyje tai, kad Lietuva yra pirmaujanti šalis pagal investicijas į Kaliningrado sritį („Kauno baldai“, „Klaipėdos maistas“, „Sonex“, „Snaigė“ ir t.t.). jokia kita šalis Kaliningrado srityje neturi tiek bendrų įmonių.

KALININGRADO VĖJAI

2002 metais Prūsijos istorijos dėstytojas Andreas Metz‘as, dėstęs Kaliningrado universitete, pasakoja savo įspūdžius: „ Kaliningrado sritis – skurdi, atsilikusi sala, kur klesti girtuoklystė, prostitucija, narkomanija, tūkstančiai žmonių serga AIDS. Sritį valdo mafijos grupuotės. Esą Europoje klajoja nuomonė, kad Kaliningradas – „juodoji skylė šviesioje Europoje“, krizių Europoje židinys. Šiuo metu Kaliningrado srityje, ypač jos centre Kaliningrade, padėtis keičiasi į gerąją pusę, nors laisvoji ekonominė zona dar menkai veikia. Daugėja maisto ir kitokių parduotuvių…“

Dabar ES labiau domisi Kaliningrado sritimi. Kaliningrado universitete dėsto ir užsienio juristų, ekonomistų. Rusija bijo, kad sritis netaptų Baltijos respublika. Prezidentas Putinas laviruoja tarp konservatyviųjų ir liberaliųjų sluoksnių, tarp „rusofobų“ ir „eurofobų“. Vokiečiams varžomos vizos. 30proc. srities gyventojų ne rusai, o rusakalbiai, daugėja azijiečių. Sritis turėtų tapti tiltu tarp Rusijos ir Europos. Tai – vartai į Europą. Tačiau dėl ekonominės depresijos dalis visuomenės radikalėja. Kontrabanda tampa pasienio žmonių gyvenimo būdu.

Kaliningradas, tam tikra prasme, veikia kaip laisvoji ekonominė zona: žaliavas įmonės įsiveža be muito mokesčio. Vėliau gaminiai keliauja į plačią Rusiją. Tad mūsų verslininkai tikrai nesnaudžia. Lietuva užima vieną pirmųjų vietų pagal investicijas į Rusijos sritį. Bendros įmonės yra tvirtai įleidę šaknis Kaliningrado ekonomikoje. Parduotuvėse pusė produktų (jei ne daugiau) – lietuviški. Lietuviams tenka įveikti įvairiausias dirbtines biurokratines kliūtis, susidurti su kvalifikuotos vietinės darbo jėgos trūkumu ir infrastruktūrinėmis problemomis.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 735 žodžiai iš 2269 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.