Karjera socializacijos procese
5 (100%) 1 vote

Karjera socializacijos procese

KARJEROS SVARBA ŽMOGAUS SOCIALIZACIJOS PROCESE

ESE

ĮVADAS

Šiandieną, nuolat kalbama apie karjerą. Kažkada, žmonės, kurie atsidėdavo savo darbinei veiklai, buvo vadinami karjeristais, o šis žodis ilgainiui buvo įgavęs neigiamą atspalvį, ir niekas nesusimąstydavo, kad ateityje, karjera taps žmogaus būties pagrindu apie kurią bus tiek kalbama ir kuria bus taip rūpinamasi nuo vaikystės, kadangi pradedami ugdyti individualūs ir bendrieji gebėjimai, kurie neretai gali nulemti visą darbinę veiklą. Tačiau net ir intensyviai vykstant pokyčiams mūsų socialinėje aplinkoje, žmogus turi teisę ir laisvę pasirinkti: ar jis renkasi suplanuotą, ar stichišką gyvenimo karjerą.

Kiekvienas iš mūsų, pažįstame žmones, kurie reiškiasi įvairiausiose gyvenimo srityse: kažkas rado save mene, kažkas moksle ar versle. Dažnai dar mokykloje ima ryškėti žmogaus polinkiai, kurie kryptingai plėtojami, ateityje gali tapti sėkmingos karjeros pagrindu. Bet yra atvejų, kada mokyklos metais žmogus, buvęs įvykių sūkuryje, gyvenime nieko nepasiekia. Galbūt tokie pavyzdžiai mus ir verčia susimąstyti kas yra toji karjera ir kiek ji mus veikia ir mūsų santykį su aplinka ir pačiu savimi.

SĖKMINGOS KARJEROS SAMPRATA

Vakaruose, karjera kaip socializacijos fenomenas, nagrinėjama jau seniai. Priklausomai nuo karjerą nagrinėjančių specialistų, ar jie šį reiškinį nagrinėja psichologiniu, edukologiniu, ar vadybiniu aspektu, traktuojamas ir karjeros supratimas. Beach (1985), karjerą apibrėžia kaip žmogaus nuostatų ir veiklų seką, susijusią su darbine veikla, kuri tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Jo manymu, karjera glaudžiai siejasi su pačios asmenybės pažiūromis bei motyvais. Schuler (1995) karjerą apibūdina kaip realizuotų ar nerealizuotų darbų arba nuostatų ir elgsenų seką, kuri siejasi su viso gyvenimo žmogaus darbine patirtimi. Kiti karjeros specialistai, ją prilygina profesijai, o karjeros viršūne laiko asmens tapimą organizacijos lyderiu.

Jei žiūrėti į karjerą kaip į socializacijos fenomeną, akivaizdu, kad dėl globalizacijos procesų, karjera įgavo išskirtinę vietą žmogaus tobulėjimo kelyje ir tapo asmenybės kryptingumo dalimi, lemiančia jo veiksmų ir poelgių tendencijas, susijusias su nuostatomis į aplinką, tiek darbinę, tiek socialinę, bei su požiūriu į save ir savirealizaciją. Tokią sampratą pateikia ir Hall (1976) ir akcentuoja, šiuolaikinės karjeros sėkmė priklauso nuo asmens laisvės, savirealizacijos galimybių bei paties žmogaus tikėjimo sėkme. L. Jovaiša (1998) taipogi karjerą apibūdina kaip profesinę sėkmę. Tačiau profesinė sėkmė, priklausomai nuo individualių nuostatų, suprantama labai įvairiai: vieni ją tapatina su pinigais, kiti su aukštu atsakomybės laipsniu, prestižu, galimybe tobulėti ar savirealizacija, asmeniniais ryšiais ar pasitenkinimu tuo ką daro bei pasiekimais savo veikloje.

Dar viena karjeros sėkmės sąlyga- tai gebėjimas surasti pusiausvyrą tarp įvairių kasdieninių veiklų, pareigų ir galimybių; darbo, šeimos ir pomėgių. Visos šios veiklos turi papildyti viena kitą ir turi sąlygoti nuolatinį kvalifikacijų ir kompetencijų tobulėjimą. Tik pats žmogus savo individualumu, aktyvumu bei atsakomybe sukuria sėkmingos karjeros prielaidas. Vieniems žmonėms tarsi savaime viskas klojasi puikiai, na o kitiems reikia nusiteikti nuolat siekti kuo įvairesnių kompetencijų ( Gesteland, 1997). Fellner ( 1998) teigia, kad siekianti karjeros moteris “privalo įsisąmoninti nerašytus įstatymus ir išmokti naudotis tuo, ką sugeba”.

Dar vienas būdas, galintis užtikrinti karjeros sėkmę- tai nuolatinis karjeros planavimas, kurios pagalba, pagal A. Sakalą (1997), įvertinami asmens polinkiai, motyvai, gabumai, esama padėtis, asmeniniai bei darbiniai siekiai. Pasak jo, planavimas užtikrina:

· Efektyviai panaudoti asmenines galimybes.

· Nuolat didėjantį pasitikėjimą savo jėgomis.

· Suformuotą vidinį profesinį augimą.

Kadangi požiūris į karjerą ima formuotis jau ankstyvame mokykliniame amžiuje, jau šiame žmogaus gyvenimo etape prasideda karjeros planavimas fantazijos lygmenyje, kuriame būdingi nerealūs, dažnai neįgyvendinami sprendimai ( 6- 11 m.). Žaidimuose atsispindi socialiniai vaidmenys, kurie tampa būsimo karjeros kelio užuomazga. Paauglystėje, išgyvenamas eksperimentinis etapas, kada asmenybei tenka priimti savo ateičiai svarbius sprendimus, pvz. renkantis profilį, papildomo ugdymo modulius. Realistiniame karjeros planavimo etape, apsisprendžiama dėl profesijos, vertinami gebėjimai, galimybės ir siekiai. Tai ilgiausiai užtrunkantis etapas, tačiau priklausomai nuo individualybės, asmuo gali ir nepasiekti realistinio etapo fazės, visą gyvenimą nugyventi fantazijos lygmenyje. Todėl taip svarbu laiku pamatyti ir padėti kuo anksčiau atsiskleisti vaiko gabumams, nes jie turės didelę įtaką ateityje, vaikui pasiekus realistinę pakopą.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 716 žodžiai iš 1293 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.