Kartų problemos
5 (100%) 1 vote

Kartų problemos

TURINYS

ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………………………………….2

I. GENERACIJA ARBA KARTA ……………………………………………………………………………………..3

II. PROBLEMOS IR KONFLIKTAI …………………………………………………………………………………..3

III. PROBLEMŲ PRIEŽASTYS …………………………………………………………………………………………3

IV. VERTYBĖS KARTŲ SANTYKIUOSE …………………………………………………………………………4

V. KEIČIASI LAIKAI – KEIČIASI ŽMONĖS ……………………………………………………………………5

VI. PROBLEMŲ SPRENDIMAI ………………………………………………………………………………………..6

VII. SKIRTINGŲ KARTŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI LIETUVOJE …………………………………7

1. Tarpasmeninių santykių lygmuo ……………………………………………………….9

2. Socialinis kultūrinis santykių lygmuo ………………………………………………10

3. Organizacinis-struktūrinis santykių lygmuo ………………………………………11

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………………………………………..13

LITERATŪRA …………………………………………………………………………………………………………………14

ĮVADAS

Žmonių santykiai yra vienas svarbiausių dalykų visose gyvenimo situacijose. Norėdami gauti arba perduoti tam tikrą informaciją, žmonės turi bendrauti tarpusavyje, o ar pavyks tai įgyvendinti, priklausys nuo to, ar pasisekęs bus pokalbis, diskusija, ar žmonės supras vienas kitą.

Nei vienas žmogus negali gyventi vienas, tačiau gyventi tarp žmonių ir bendrauti su jais taip pat nėra lengva. Kiekvienas iš mūsų pasirenka sau tinkančią elgesio kultūrą.

Dažnai šeimos kultūra perduodama iš kartos į kartą. Psichologai teigia, kad jauni žmonės dažnai stengiasi elgtis taip, kaip panašiose situacijose elgtųsi jų tėvai. Net kurdami šeimą, jaunuoliai dažnai bando atkurti savo tėvų šeimos modelį.

Tačiau dažnai pasitaiko, kad tėvų ir vaikų nuomonė nesutampa, nevienodas įvairių reiškinių suvokimas ir jų vertinimas gana dažnai sukelia tarp jų ginčytinas situacijas, o dėl ko kyla įvairios problemos.

Šio darbo objektas – kartų problema. Tikslas – paanalizuoti kartų problemas.

Uždaviniai pasirinkti šiam tikslui pasiekti:

• Išsiaiškinti kas tai yra karta ir kas tai yra problema;

• Kodėl kyla problemos;

• Kokie yra kartų santykiai Lietuvoje;

• Kaip keičiamės keičiantis laikui;

• Kokia yra šiuolaikinė karta.

GENERACIJA ARBA KARTA

Generãcija [lot. generatio – gimdymas] – organizmų karta – populiacijos individų grupė, su bendrais protėviais susijusi vienodu giminystės laipsniu, pvz., tėvai ir vaikai – dvi generacijos;

Karta – tai tuo pačiu laiku gyvenantys artimo amžiaus žmonės, kuriuos dažnai sieja bendra istorinė, socialinė ar ekonominė patirtis bei vertybės, kurios skiriasi nuo kitų kartų. Šeimos atžvilgiu kartas sudaro vaikai, tėvai ir seneliai.

PROBLEMOS IR KONFLIKTAI

Vyresniosios kartos žmonės sunkiai dirbo, kad užsidirbtų pinigus ir padėtų pamatus. Jie jaučia, jog jaunoji karta yra sugadinta ir į esamus pamatus žiūri nepakankamai rimtai. Tokia situacija sukelia grėsmę vieno iš sąveikos dalyvių suformuluotam tikslui ir sudaro problemą (problemà [gr. problēma – uždavinys, užduotis] – uždavinys, iškylantis tikslingoje žmonių veikloje ir reikalaujantis teorinio arba praktinio sprendimo arba sudėtingas, sunkiai išsprendžiamas klausimas) ir to pasekoje kyla konfliktinė situacija.

Konfliktinė situacija- tai prieštaringos šalių pozicijos kokiu nors klausimu, siekimas priešingų tikslų ir įvairių priemonių jiems pasiekti naudojimas, interesų nesutapimas ir t.t.

Dažnai konfliktinės situacijos pagrindą sudaro objektyvūs prieštaravimai. Tačiau kartais pakanka kokios nors smulkmenos- nevykusiai ir nelaiku pasakytų žodžių, nuomonės, kitaip tariant, incidento,- ir konfliktas gali prasidėti.

Konfliktu tarp kartų laikytina bendravimo sferos sandūra, kilusi dėl žmonių prieštaringų tikslų, elgesio, nuostatų pakeliui į savo tikslus. Konflikto kilimą lemia objektyvūs ir subjektyvūs faktai. Jis priklauso nuo išorės (aplinkos) konteksto, kuriame tarpsta ir vystosi. Konteksto dalis- socialinė psichologinė terpė (aplinka), o ne vien artimiausioji asmenybės aplinka.

PROBLEMŲ PRIEŽASTYS

Tėvai, vaikai seneliai dažnai tarpusavyje nesutaria, kyla problemos, konfliktai dėl:

o Bendravimo ir bendradarbiavimo (šaukimas, rėkimas, kritika, ignoravimas);

o Gyvenimo būdo (plaukų stilius, narkotikai ir alkoholis, vairavimas, seksualinės vertybės);

o Vaiko auginimo;

o Politikos ir religijos;

o Darbo atlikimo;

o Namų ruošos ir išlaikymo.

Konfliktai kylantys tarp kartų šeimoje yra natūrali ir tikėtina problema. Jie buvo dažni, yra dažni ir bus tikriausiai dažni visada. Muzika, apsirengimas, laisvalaikio praleidimas ar kokie kiti dalykai visuomet skirs
tėvus ir vaikus.

VERTYBĖS KARTŲ SANTYKIUOSE

„Kodėl jis valgydamas nenusiima kepurės?“, „Ką tai reiškia, jog tu negali eiti apsipirkti sekmadieniais?“, „Kaip tu gali su manimi taip kalbėti. Aš niekad taip nedrįsau kalbėti su savo tėvais.“, „tik per mano lavoną tu parsivesi čia gyvent savo draugę“. Tokius ar panašius teiginius pokalbiuose mes galime išgirsti tūkstančiuos šeimų visame pasaulyje. Tai pokalbiai tarp kartų ir visa tai dažniausiai dėl skirtingo požiūrio į vertybes ar iš vis dėl skirtingų vertybių. Tėvai tikisi, kad jų vaikai konkrečiose situacijose elgsis ar galvos taip kaip manė, kad juos išmokė. O vaikai, net ir suaugę vaikai, supranta, kad gina savo vertybes, o ne tas, kurias norėtų tėvai.

Padėtis be išeities tikriausiai bent kažkuriam laikotarpiui arba visiems laikams. Nėra tokio aiškaus metodo, kaip sutarti šeimos nariams esant skirtingoms vertybėms.

Vertybės gali reikšti tvirtus principus, kuriais vadovaujasi visuomenė ir gali saugiai ir taikai gyventi kartu. Daugumos mūsų poelgius atspindi mūsų vertybės. Kadangi kiekvienas žmogus siekia suaugti ir subręsti, tai jis lengvai pasirenka tas vertybes, kurių dėka jo gyvenimas tampa sėkmingesnis ir reikšmingesnis ir tada elgesys remia tokias vertybes ir jos stiprėja ir žmogus gyvena tomis vertybėmis ir jų moko savo vaikus, o vaikai siūlomas vertybes gali priimti arba ne. Jų gyvenimo situacijos ir kasdieninė veikla gali būti visiškai skirtinga, negu ta, kuri buvo ar yra jų tėvų. Tai kas yra sėkmingas ir reikšmingas gyvenimas jiems gali būti radikaliai skirtingas negu jis yra tėvams.

Socialinė, ekonominė, medicininė ir politinė tikrovė, kuri formuoja jaunosios kartos tikrovę ir jos sąlygas yra skirtinga negu prieš tai buvusių kartų.

Jauni vaikai dar neatradę savo vertybių ir gali paprasčiausiai maištauti tėvų kontrolei.

Pačios universaliausios vertybės yra tos, kurios stiprina mūsų asmenybę ir tarpusavio santykius. Kada susiduriame su problemomis šeimoje, primindami sau vertybes , padedame atrasti sprendimą.

Kaip sveiki ir normalūs žmonės mes privalome gerai jaustis. Mes privalome turėti orumą, kilnumą ir savigarbą. Mes turime jausti, jog valdome patys savo gyvenimus ir galime daryti sprendimus. Mes turime duoti pagarbą kitam ir taip pat ją gauti iš kitų. Todėl kai susiduriame su konfliktais, kuriuos ištiktųjų norime išspręsti, mes privalome prisiminti, jog tai yra ir mūsų poreikiai ir mūsų oponento. Mes turime suprasti, kad vertybės keičiasi, atsižvelgiant į socialinių ir aplinkos sąlygų kitimą.

KEIČIASI LAIKAI – KEIČIASI ŽMONĖS

Dabar Lietuvos visuomenė išgyvena vertybių sistemos virsmą – akivaizdu, kad skirtingų kartų vertybių sistemos jau nesutampa vien dėl amžinojo kartų konflikto, bet ir todėl, kad kartos orientuojasi į skirtingas gyvenimo aplinkybes, nes ištiktųjų gyvenimas labai pasikeitė. Vertybių konfliktas įvyksta tuomet, kai viena vertybė prieštarauja kitai arba ją riboja.

Kiekvienas jaunuolis labai aktyvus, todėl neišvengiamai susiduria su įvairiausiais žmonėmis, reiškiniais ir sunkumais, kuriuos jis turi įveikti pats, nes jau yra savarankiška asmenybė. Deja, dėl savo neišmanymo ir naivumo dažnas “nusvyla nagus”. Reikėtų pabrėžti skirtumą tarp dabartinio jaunimo, jo tėvų ar dar ankstesnių kartų jaunystės. Vyresnieji augo ir brendo palyginti ramioje aplinkoje. Jiems viskas buvo daug aiškiau: baigi mokyklą, kur nors įstoji, po to nesunkiai gauni darbą ir t.t. Mūsų laikų jaunuomenė gyvena natūraliosios atrankos sąlygomis. Nepaisant to, kad mokslo pažanga leidžia vis labiau modernizuoti visas gyvenimo sritis, kai kada pasijuntame tarsi bendruomeninėje santvarkoje. Žiauri konkurencija prasideda jau mokyklos suole. Kartais noras padėti, draugiškumas ir kitos vertybės nublanksta prieš begalinį troškimą gauti gerą pažymį. O ir besimokant aukštojoje mokykloje ne visada lemiamu faktoriumi lieka žinios. Dažniausiai, kovojant dėl vietos po saule, laimi apsukriausieji, bet nebūtinai protingiausieji. Laukinis kapitalizmas iš tiesų pasirodė laukinis. Vertybių susidvejinimas verčia žmogų nuolat blaškytis. Jaunuolis žino, kaip viskas turėtų būti, teoriškai jam aišku, kas gera, o kas bloga, tačiau realybė kitokia. Elementarus pavyzdys: studentas nežino, ar duoti nusirašyti grupės draugui, nes tas, gavęs geresnį pažymį, išstums iš valstybės finansuojamų vietų, reikės mokėti už mokslą.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1334 žodžiai iš 4188 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.