Karvės
5 (100%) 1 vote

Karvės

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………………..3

Galvijininkystės istorija……………………………………………………………………….4

Skeletas………………………………………………………………………………………………4

Kaukolės iš šono sandara……………………………………………………………………..5

Raumenys…………………………………………………………………………………………..6

Virškinamųjų organų sandara………………………………………………………………..6

Karvės lytiniai organai…………………………………………………………………………7

Odos dariniai………………………………………………………………………………………8

Dauginimasis………………………………………………………………………………………9

Karvės kūno dalys………….……………….…………………………..…….10

Žemės ūkio gyvulių miegas……………………………….……………….11

Galvijų veislių klasifikacija…………………………………………………………………11

Kelios pieno tipo karvės……………………………………………………………………..11

Kelios mėsinio tipo karvės………………………………………………………………….12

Galvijų kilmė…………………………………………………………………………………….13

Šėrimo pagrindai……………………………………………………………………………….13

Galvijų ženklinimas ir vardai………………………………………………………………13

Amžiaus nustatymas pagal ragus…………………………………………………………14

Galvijų spalvos………………………………………………………………………………….14

Produktai gaminami arba gaunami iš šio gyvūno…………………………………..15

Mįslės………………………………………………………………………………………………16

Lietuvių liaudies pasaka „Sigutė“ (ištrauka)………………………………………….16

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………..18

Įvadas

Tikslai:

Darbą rašau, norėdama praplėsti savo žinias, apie namie laikomus gyvulius – karves. Tai įdomūs ir reikalingi gyvuliai žmonėms.

Uždaviniai:

 Gyvūno gyvenimo būdas.

 Sandaros aprašymas.

 Dresūros metodai.

 Medžioklės ypatumai.

 Receptai patiekalų, gaminami iš to gyvūno.

 Pasakos,padavimai, dainos, mįslės, patarlės apie tą gyvūną.

Rėmiausi literatūra:

1. Knygomis.

Galvijininkystės istorija

Lietuvos gamtinės sąlygos ir klimatas yra palankūs gyvulininkystei, todėl nuo senų laikų gyventojai augino gyvulius ir sukaupė didelę patirtį. Lietuvoje galvijai buvo laikomi nuo senų laikų. Istoriniuose šaltiniuose jaučiai ir karvės minimi nuo XI a. Tačiau XIX a. Antrosios pusės Lietuvoje, kaip ir Rusijoje bei kitose Europos šalyse, pieno produktų buvo parduodama mažai. Iki baudžiavos panaikinimo (1861 m.) Lietuvoje galvijai buvo laikomi dėl pieno ir mėšlo. Pastarasis tuo laiku buvo vienintelė trąša. Labai prastai šeriamos karvės buvo smulkios, neproduktyvios. Panaikinus baudžiavą, pradėjo didėti miestai, daugėjo pramonės darbininkų. Kartu augo ir maisto produktų paklausa. Norėdami padidinti savo pajamas, dvarininkai pradėjo intensyviau ūkininkauti, ėmė rūpintis gyvulininkyste. Vietiniams galvijams gerinti į Lietuvos dvarus buvo pradėta įvežti įvairių veislių galvijų iš užsienio. Įvežti veisliniai galvijai buvo kryžminami su vietiniais. 1939 – 1940 m. Lietuvoje veikė 209 galvijų auginimo ir kontrolės rateliai. Buvo leidžiamos bendros juodmargių ir žalųjų galvijų kilmės knygos. Iš viso išleista keturi tonai. Tolesnis gyvulininkystės raidos etapas buvo X penkmetį visoje šalyje pradėta gyvulininkystės specializacija bei koncentracija, tarpūkinė kooperacija ir gyvulininkystės kompleksų kūrimas. Dabar pastatyta daug 400 vietų pienininkystės kompleksų. Yra ir stambesnių kompleksų. Be to, tiek pieniniai, tiek mėsiniai galvijai auginami ir smulkesnėse fermose.

Karvės skeletas

Skeletas (arba griaučiai), nuo kurio priklauso kūno forma, būdinga kiekvienos rūšies gyvuliams, susideda iš kaulų, raiščių ir kremzlių. Jis sudaro tvirtą gyvulio kūno atramą ir saugo gležnus vidaus organus. Skeletas yra palyginti lengvas, sudaro apie 9,5 % galvijo masės. Skeleto kaulai skiriasi savo sandara, forma ir funkcijomis.

Kaukolės iš šono sandara

Galvos skeletas, arba kaukolė, skirstomas į kiaušą ir veidą. Kaukolę sudaro 12 porinių ir 6 neporiniai kaulai. Kaulai suma kaušo ertmę, kurioje guli galvos smegenys. Kaukolės veido kaulai sudaro nosies ir burnos ertmės kaulines sienas. Dauguma galvos kaulų yra plokštieji ir saugo galvos smegenis, kvėpuojamųjų bei virškinamųjų organų pradines dalis.

Raumenys

Galvos raumenys skirstomi į veido ir kramtomuosius raumenis. Veido raumenys uždaro ir atidaro burnos angą, išplečia šnerves, pakelia ir

nuleidžia lūpas bei akių vokus.

Kaklo raumenys palaiko galvą, padeda judinti priekines galūnes.

Liemens raumenys skirstomi į stuburo, krūtinės sienos ir pilvo sienos raumenis.

Stuburo raumenys yra lenkiamieji ir tiesiamieji. Krūtinės sienos raumenys skirstomi į

įkvepiamuosius ir iškvėpiamuosius. Pilvo sienos raumenys palaiko visus organus,susitraukdami suspaudžia pilvo ertmę ir padeda iškvėpti orą, padeda išstumti vaisių ir atlieka kitokias funkcijas.

Kojų raumenys. Priekinės kojos skirstomi į peties sąnario, alkūnės sąnario, riešo sąnario ir pirštų sąnarių, užpakalinės kojos – į klubo sąnario, kelio sąnario, kulno sąnario ir pirštų sąnario raumenis.

Virškinamųjų organų sandara

Galvijų virškinamieji organai užima didesnę dalį vidaus organų. Jų sienelė sudaryta iš trijų sluoksnių: vidinio, vidurinio ir išorinio. Vidinis sluoksnis vadinamas gleive, vidurinis yra raumeninis sluoksnis, o išorinis dažniausiai sudarytas iš plono jungiamojo audinio sluoksnio. Virškinamieji organai skirstomi į tokius skyrius: 1. burnos ertmę, 2) ryklę, 3) stemplę, 4) skrandį, 5) plonąsias žarnas ir 6) storąsias žarnas.Karvės lytiniai organai

Karvių lytinius organus sudaro kiaušidės, kiaušintakiai, gimda ir makštis su lytinėmis lūpomis. Kiaušidės yra porinis organas. Jos kabo ant pasaito pilvo ertmėje, juosmens srityje, į užpakalį nuo inkstų. Karvių kiaušidės nedidelės, 3-4 cm ilgio ir apie 2 cm pločio, ovalios, lygiu paviršiumi. Makšties prieangio gleivinėje yra liaukų (tikrosios makšties nėra). Makšties prieangis baigiasi lytiniu plyšiu, kurį supa lytinės lūpos. Galvijų lytinės lūpos gerai išsivysčiusios, storos.

Odos dariniai

Pieno liaukos – tai pakitusios prakaito liaukos. Karvių dvi poros pieno liaukų yra tarpusavyje suaugusios ir sudaro vieną sudėtingą organą – tešmenį. Tešmuo susideda iš keturių ketvirčių: priekinio dešiniojo, priekinio kairiojo, užpakalinio dešiniojo ir užpakalinio kairiojo. Visi tešmens ketvirčiai atskirti vienas nuo kito, todėl pienas iš vieno ketvirčio negali patekti į kitus, taigi iš kiekvieno jų galima išmelžti atskirai. Kiekvienas ketvirtis, tai yra kiekviena pieno liauka, baigiasi speniu. Pieno liauka sudaryta iš jungiamojo, riebalinio ir liaukinio audinio. Pieno gamybą ir atleidimą reguliuoja centrinė nervų sistema ir vidinės sekrecijų liaukos.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 890 žodžiai iš 2787 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.