Kas tai asmenybė ir asmenybės teorijos
5 (100%) 1 vote

Kas tai asmenybė ir asmenybės teorijos

ĮVADAS

Asmenybė yra labai turtinga ir įvairi visuma. Daug mokslininkų bandė ją tyrinėti ir suprasti – kai kurie tyrinėjo siauras asmenybės sritis, kiti ieškojo globalaus asmenybės supratimo. Įvairios teorijos, pateikiamos klasikiniuose asmenybės psichologijos vadovėliuose, yra dažnai lyginamos tarpusvyje. Jos turi ir panašumų, ir skirtumų. Kai kurie psichologai siūlė kurti vieną apibendrintą elektišką teoriją, sujungiančią visų teorijų geriausias puses. Vis tik teorijų skirtumai yra tiek dideli, kad iš jų visų sukurti vieną išsamią teoriją yra praktiškai neįmanoma.

Darbo objektas ¬– Asmenybė ir jos teorija.

Darbo tikslas – Išsiaiškinti kaip mokslininkai apibūdina asmenybė ir kokios jos teorijos.

TURINYS

Įvadas 4

1. Statusų hierarchija grupėje 5

1.1 Statuso palaikymo būdai 6

1.2 Pozavimas. Kas tai? 6

1.3 Manipuliavimas žmogumi. 6

1.4 Gynybinis vertinimas 7

1.5 Statusas ir pastiprinimas 7

1.6 Statusas ir leistinas elgesys 7

2. Lyderiavimas ir vadovavimas 8

3. Vadovavimo stiliai ir vadovų santykiai su valdiniais 10

4. Tarpasmeniniai santykiai grupėje 12

4.1 Grupės struktūra 14

4.2 Aš grupėje 15

4.3 Kokių būna grupių? 15

5. Grupės tikslai ir normos 17

IŠVADOS 18

LITERATŪRA 19

Asmenybės apibrėžimai

Žodis „asmenybė“ anglų kalboje (personality) yra kilęs iš lotyniško žodžio „persona“. Šis žodis reiškė kaukes, kurias dėvėdavo aktoriai Senovės Graikijoje teatrinių pasirodymų metu. Nuo tada iki dabar terminas asmsmenybė yra vartojamas daugelio žmonių įvairiausiose gyvenimo srityse. G.Allport (1937), pripažintas vienas iš žymesnių asmenybės teoretikų, surado šimtus termino „asmenybė“ arba jo sinonimų panaudojimo atvejų literatūroje, mene, teisėje, filosofijoje ir psichologijoje, jau nekalbant apie kasdieninį gyvenimą, kur į termino „asmenybė“ reikšmę dažniau įtraukiamas „išorinis socialinis įvaizdis“ („Rūta – kukli asmenybė“; „Petras – nemaloni asmenybė“ ir pan.), neatitinkantis psichologų naudojamos termino reikšmės. Psichologai neskirsto asmenybių į geras ar blogas ir stengiasi atsiriboti nuo išorinių savybių.

Dėl to, kad terminas ‚asmenybė“ tapo toks populiarus kasdieniniame gyvenime, kai urie psichologai (pvz., H.Murray, 1938) pasiūlė asmenybės psichologijos mokslą pavadinti personologija tam,kad būtų galima atsiriboti nuo neprofesonalaus termino „asmenybė“ vartojimo. Nors žodis „personologija“ netapo labai populiarus , vis tik jis yra kaikurių psichologų vartojamas kaip asmenybės psichologijos arba mokslo apie asmenybę sinonimas.

Nepaisant to, kad psichologai stengėsi atsiriboti nuo neprofesionalų požiūrio į asmenybę, iki šiol nėra sukurto vieningo „asmenybės„ apibrėžimo, kurį būtų galima pateikti įvade į „Asmenybės psichologija“. Kiekvienas autorituri savo požiųrį į asmenybę ir dažnai pateikia skirtingą nuo kitų apibrėžima. Tokiu būdu ternmino „asmenybė“ reikšmė psichologijoje iki šiol yra labai įvairialypė. G.allport (1937) nuodugniai peržvelgė literatūrą ir savo gyvenimo laikotarpiu surdo apie penkisdšimt asmenybės appibrėžimų, kuriuos suskirstė į keletą kategorijų:

1. Biosocialiniai (išorinės regimybės) apbrėžimai – atitinka buitinį termino „asmenybė“ vartojimą. Jie sutapatina asmenybę su „individo, kaip socialinio stimulo, vertingumu“. Būtent kitų reakcija nuliame žmogaus asmenybę. Pagal tokius apibrėžimus galima tiesiog sakyti, kad individas neturi jokios asmenybės, išskyrus tą, kuri egzistuoja aplinkinių reakcijoje.

2. Biofizikiniai apibrėžimai – pagal juos asmenybėje egzisyuoja ir suvokiama pusė, ir oganinė pusė. Tad asmenybę pagal šiuos apibrėžimus reikia sieti su specifinėmis individo savybėmis,kurias galima objektyviai išmatuoti ir aprašyti.

3. „Omnibuso“ apibrėžimas – juose trminas „asmenybė“ naudojamas viskam, kas liečia individą. Tada teoretikas, aprašydamas individą, išvardina, jo nuomone, svarbiausias sąvokas, kurios ir sudaro asmenybę.

4. Šiuose apibrėžimuose pebrėžiama integruojanti organizuojanti asmenybės funkcija. Čia asmenybė yra tai, kas sutvarko ir derina skirtingas indvidualaus elgesio rūšis. Akcentuojama nedaloma specifinė visuma.

5. Kai kurie teoretikai paprėžia asmenybės svarba reguliuojant elgesį. Asmenybė yraįsivaizduojama kaip skirtingi ir tipiški reguliavimo mėginimas.

6. Dar kiti apbrėžimai tapatina asmenybę su unikaliais arba indvidualias elgesio aspektais. Ir tada terminas „asmenybė“ yra naudojamas pavadinyi tam, kas skiria individą nuo kitų žmonių.

7. Galiausiai kai kurie teoretikai mano, kad asmenybė sudaro žmogaus esmę. Tokiuose apibrėžimuose asmenybė taptinama su labiuasiai reprezentuojama individą dalimi. Tai galėtų būti apibrėžimas – „asmenybė yra tai, kuo žmogus iš tiesų yra“. Tada asmenybė turi tai, kas yra labiausiai tipiška ir giliausia žmogaus charakteristika.

Taigi, galima daryti išvadą, kad asmenybė yra kiekvieno mokslininko apibrėžiamą pagal jo indvidualų teoretinį požiūrį ir palaikomą teoriją, kryptį.

G. Allport taip pat išskyrė dvi pagrindines asmenybės apibrėžimų
teorines kryptis, pagal tai, kur lokalizuojama asmenybė: viduje asmens (substancijos – „sustance“teorijos) ir asmens išorėje (kaukės – „mask“teorijos). Substancijos asmenybės teorijos talpina asmenybę žmogaus viduje, jos labiau akcentuoja vidinių būsenų ir procesų svybes – minčių, nuostatrų, motyvų, emocijų ir pan. Šios teorinės orientacijos asmenybių apibrėžimų tipiški pavyzdžiai gali būti: “Asmenybė yra visų biologiškai ėįgimtų dizpozicijų, impulsų, tendencijų, instinktų suma“ (Prince, 1924). „Asmenybė yra visa žmogiškosios būtybės psichinė organizacija bet kurioje jos vystymosi stadijoje. Ji apima viska: intelektą, temperamentą, įgūdžius, moralę, ir kiekvieną nuostatą, kuri susidarė jo gyvenime“ (Warren & carmichael, 1930). S.Freud`o požiūris į asmenybę taip pat puikiausiai atspindi substancijos teorinę orientacija.

Kaukės asmenybės teorijos talpina asmenybę žmogaus elgesyje (pvz., kai kurių veiksmų visuma), o ne vidinėse būsenose. Tipiški apibrėžimai gali būti: „Asmenybė yra mūsų įpročių sistemos galutinis produktas“ (Watson, 1924); „Asmenybė yra charakterigas individui elgesys“ (Sherman & Sherman, 1928).

Dar yra dvi grupės asmenybės apibrėžimų – tie kurie akcentuoja individo prisitaikymą (vadinami adaptaciniai apibrėžimai – asmenybė yra tai, kas užtikrina žmogaus prisitaikymą prie aplinkos) ir tie, kurie akcentuoja individo unikalumą. Galima pateikti įvairovę asmenybės apibrėžimų ir taip įsitikinti, kad skirtigas asmuo gali teisingai ir vis dėl to skirtingai nuo kitų nusakyti, kas tai yra asmenybė:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 929 žodžiai iš 3009 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.