Kas yra informacinė visuomenė
5 (100%) 1 vote

Kas yra informacinė visuomenė

KAS YRA INFORMACINĖ VISUOMENĖ?Virginijus Savukynas (toliau – V.S.): Pradėdami kalbėti apie informacinės visuomenės visuomenės apraiškas bei problemas, reiktų pasiaškinti, kas yra ta informacinė visuomenė. Klausimas platus, apimantis daugybę aspektų, tad nemanau, kad galima vienoje diskusijoje išsemti visus aspektus. Siūlyčiau apsistoti ties keletu problemų. Ši tema neišvengimai skyla į dvi dalis. Pirmoji būtų teorinė, t.y. analizuojami informacinės visuomenės apibrėžimai, daromos tipologijos, ieškoma optimaliausio varianto. Antras aspektas – o kas ta informacinė visuomenė yra socialinėje realybėje. Kitaip tariant, kokios iškyla problemos sparčios informacinių technologijų raidos akivaizdoje. Kaip tik šiuo klausimu iškelsiu keletą minčių tolimesnei diskusijai.

Neseniai atliktais vokiečių tyrimais, aiškėja, jog interneto vartotojai yra sociališkai mobilesni ir aktyvesni. Aišku, ne internetas tokiais juos daro. Tiesiog aktyvesni žmonės yra atviresni įvairioms naujovėms, išmoksta naudotis naujomis technologijomis, nebijo rizikuoti ir bandyti. Informacinės technologijos tampa dar vienu įrankiu, skirstančiu į lyderius ir autsaiderius. Tie, kurie neišmoksta naudotis kompiuteriais, paliekami nuošalyje. Juk šis nemokėjimas dirbti kompiuteriu yra visai kas kita, nei nemokėjimas, sakykim, vairuoti automobilio. Šiuo atveju, prarandi komfortą, laiką, bet sutaupai pinigų. Ogi mūsų atveju prarandi ir konfortą, ir laiką, ir pinigus, ir dvasios ramybę. Visai nenustebčiau, jog būtų atlikti tyrimai, kurie parodytų, jog kompiuteriai varo stresą tiems, kas nemoka jais dirbti. Tai problemos ir klausimai, į kuriuos negalima neatsižvelgti.

Tai pat įdomu padiskutuoti ir kitu aspektu: kur yra Lietuva? Paprastai situacija apibūdinama kritiškai: mes atsiliekame, mes nieko neturime, mes esame autsaideriai. UAB “Baltijos tyrimai/Gallup gegužės mėn. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kasdien vidutiniškai naršo 2.7 proc. Lietuvos gyventojų (tai sudaro vos per 100 000 žmonių). Šiais skaičiais mes smarkiai atsiliekame nuo savo kaimynų bei kitų Europos šalių, nekalbant jau apie JAV.

Tačiau atkreipkime dėmesį ir į kitus faktorius. Vienas iš pagrindinių rodiklių, rodantis valstybių išsivystymą informacijos ir telekomunikacijų srityje yra santykio ITT/BVP procentas. . Lietuvoje tai sudaro apie 7 proc. Pagal šiuos skaičius Lietuva užima 12 vietą pasaulyje, aplenkdama tokias šalis kaip Danija, Vokietija, Belgija etc. Ši rinka Lietuvoje stebėtinai sparčiai plečiasi. Štai duomenys: 1994 metais ITT rinka sudarė 223,3 mln JAV dolerių, 1995 – 392, 1996 m. – 479,3, 1997 – 618,5, 1998 – 807,8, 1999 – 863,6, o 2000 m. prognozuojama jog ši rinka sudarys 1146,4 JAV dolerių. Mūsų informatikos specialistai yra gerai vertinami užsienio darbo rinkose. Vasarą Seimas priėmė Elektroninio parašo įstatymą. Prisiminkime, jog visiškai neseniai panašų įstatymą priėmė JAV. Infobalt paskaičiavimais Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 1995 metų išleido IT 345 mln. dolerių. Taigi iš kitos pusės, mes lyg ir rūpinamės informacinės visuomenės plėtra. Taigi situacija Lietuvoje, bent mano požiūriu, yra paradoksali: lyg ir žengiame pirmyn, bet lyg ir ne. Lyg darome, bet rezultato nėra. Tad kodėl mums viskas gaunasi “lietuviškai”?

Marius Povilas Šaulauskas (toliau M. Š.): Pirmiausia aš norėčiau patikslinti minėtą statistiką. Iš tikrųjų egzistuoja tokie skaičiai. Dėl ITT/BVP santykio: šis skaičius gautas skaičiuojant telefonus, tame tarpe prieštvaninius. Telefonijos dalis sudaro liūto dalį. Lietuva praktiškai nieko neinvestuoja į technologijų vystymą, ir tai yra daug svarbesnis kriterijus.

Antra pastaba. Yra du skirtingi terminai. Information society yra informacijos visuomenė, o informational society yra informacinė visuomenė. Visuomenė, kuri gamina sviestą ir skęsti svieste yra ne sviestinė, o sviesto visuomenė. Ne automobilinė ar padanginė, bet padangų ir automobilių visuomenė. Ir galima kalbėti tiek apie informacijos visuomenę, tiek apie informacinę visuomenę. Informacinė visuomenė, dar kitaip galim ją pavadinti virtualia visuomene, tai yra visuomenė, kurios buvimo būdas yra informacinis – virtualus. Aišku, kad čia šnekėsime ne apie tai, o apie INFORMACIJOS visuomenę. Trumpai galima pasakyti, kad terminas yra polisemiškas. Santarvės tarp mokslininkų nėra ir niekada nebuvo. Amerikiečiai ekonomistai jau po Antrojo pasaulinio karo kalbėjo apie informacinę visuomenę, kaip antrą industrializacijos bangą.

Jeigu pažvelgsime į Europos Sąjungos dokumentus, tai pamatysime, jog ten vengiama pateikti definiciją. Pavyzdžiui teigiama, kad informacijos visuomenė tai “kažkas, kas sugeba ir gali kažką daryti”. Šitas apibrėžimas neatlaiko jokios kritikos. Mūsų visuomenė gali daryti labai daug dalykų. Tai nėra skiriamasis požymis. Įvairūs autoriai ypatingai pomosofai (postmodern philosophy) teigia, kad informacijos visuomenė yra tokia visuomenė, kada informacinės technologijos yra struktūrinė bendrabūvio dalis persmelkianti pagrindines interakcijas, t.y. persmelkianti pagrindines visuomeninio sąmbūvio sferas. O kokios pagrindinės tos sferos? Tai yra ekonomika, kultūra, politika ir t.t. Ir tada mes gauname griežtą kriterijų. Jei struktūrinė dalis, tai negali atimti nepakeitęs to bendrabūvio.

Kalbant
apie Lietuvą kertinė sąvoka yra skaitmeninis sklastas (digital divide), kuris visą laiką vis didėja. Jis didėja dviem būdais: tarptautiniame ir vidiniame kontekste. Jeigu mes paimsim JAV ir Lietuvą, tai matysime, kad visą laiką didėja skirtumas, tas sklastas vis plečiasi, skatinama diferencijacija. Išsimokslinimas vis brangsta, reikia vis daugiau pinigų investuoti. Taigi mažėja žmonių, kurie gali sumokėti tuos pinigus, todėl didėja plyšys, sklastas. Vis daugiau pirmasis dešimtukas traukiasi nuo paskutinio. Informacijos visuomenė didina socialinę, turtinę nelygybę tiek viduje, tiek išorėje. Praktiškai yra viena valstybė – JAV, kuri diktuoja savo sąlygas visam pasauliui. Todėl Europos Sąjunga jau nuo 1994m. konsoliduojasi ir bando sumažinti tą atsilikimą. Mes turime kelti klausimą ne kaip pasivyti Ameriką (nejuokinkim žmonių) ir pakeliui pralenkti Europą, o kaip SUŠVELNINTI skaitmeninį sklastą.

Laimutis Telksnys (toliau – L. T.): Aš siūlau sutelkti dėmesį į tai kas yra ta informacijos visuomenė. Mano manymu apibrėžimas yra labai paprastas: informacinė visuomenė yra tokia visuomenė, kurios nariai naudojasi informacinėmis technologijomis. Naudojimosi sritys gali būti pradedant ūkine sfera, gamyba, paslaugomis ir baigiant kultūra. O gal nuo jos reikėtų ir pradėti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 969 žodžiai iš 3098 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.