Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………….2
Prekių klasifikavimas…………………………………………………………………………………………………….3
Prekių klasifikavimo požymiai……………………………………………………………………………………….3
Prekių klasifikavimo rūšys…………………………………………………………………………………………….4
Ne maisto prekių klasifikavimas……………………………………………………………………………………..6
Maisto prekių klasifikavimas………………………………………………………………………………………….7
Prekių mokomasisi klasifikavimas………………………………………………………………………………….7
Marketingas………………………………………………………………………………………………………………….8
Priedas………………………………………………………………………………………………………………………..10
Išvados………………………………………………………………………………………………………………………..11
Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………………13
Įvadas
Vienas iš svrbiausių komercinio prekių mokslo uždavinių yra mokslinis prekių klasifikavimas. Verslo įminės gamina tūkstančių pavadinimų produktus. Jeigu jie nebūrų kaip nors susisteminti ir sugrupuoti, juos būtų sunku pažinti.
Klasifikavimas – tai daugybės objektų suskirstymas į atskiras klases, grupes ir kitus padalinius pagal tam tikrus bendrus kiekvienam lygiui požymius.
Be klasifikavimo negalimas prekių mokslo ir prekybinės praktikos vystymas. Prekių klasifikavimas būrinas informacijos apie produkciją įvairios veiklos srityse automatizavimui, prekių vartojamųjų savybių ir prekių kokybės analizavimui, prekių apyvartos gavimui, apskaitai ir planavimui, prekių kainynų ir katalogų sudarymui, prekių standartizavimo sistemos kūrimui. Prekės sandėliuose išdėstomos jas klasifikuojant. Klasifikacija reikalinga ir sertifikuojant produkciją.
Literatūros apžvalga
Prekių klasifikavimas
Klasifikavimas būtinas atliekant produkcijos gamybos, realizavimo ir panaudojimo statistinę analizę makroekonominiu, regioniniu ir šalies lygiais. Pereinamuoju laikotarpiu į rinkos santykius produkcijos klasifikavimas svarbus vykdant marketinginius tyrimus.
Prekės klasifikavimas dabartinėmis sąlygomis turi atitikti šiuos reikalavimus :
• Garantuoti visų gaminamos produkcijos pavidalų visišką apjungimą;
• Užtikrinti klasifikavimo lankstumą, kad esant būtinumui būtų galima produkcijos saraše įjungti naujus pavadinimus, nesugriaunant visos klasifikavimo sistemos, įvertinant ateityje galimą prekių nomenklatūros ir asortimento pasikeitimą;
• Sudaryti sąlygas visapusiškam prekių savybių ištyrimui, įvertinant jos vartojamąją vertę;
• Padėti prekių kodavimo principams ir formuojant prekės kodą.
Prekių klasifikavimo požymiai
Prekių klasifikavimas remiasi hierarchine schema; pradedant aukštasnėmis, stambesnėmis ir baigiant žemesnėmis – smulkesnėmis pakopomis.Kiekviena sekanti pakopa turi sukonkretinti aukščiau stovinčios pakopos požymius.
Klasifikavimo pakopos nustatymui galima panaudoti šiuos terminus: klasė, poklasė, pavidalas, atmaina ir kt.
Grupuojant prekes reikia laikytis tam tikrų principų. Moksliškai pagrįstas klasifikavimas reikalauja, kad kiekvienai klasifikavimo pakopai būtų naudojamas vienas klasifikavimo požymis. Panašioms prekių grupėms reikia taikyti tuos pačius požymius, to reikalauja nuosekli klasifikavimo sistema.
Svarbiausias klasifikavimo klausimas – teisingas požymio, pagal kurį prekė bus priskirta nustatytam grupavimui pasirinkimas.
Pagrindiniai produkcijos klasifikavimo požymiai yra:
• Gamybos technologinio proceso vieningumas. Pagal tai vienai kvalifikavimo grupei galima priskirti skirtingas pagl išvaizdą ir paskirtį prekes.
• Prekės panaudojimo kryptis (arba tikslas). Pagal šį principą skirstoma į gamybinės – techninės paskirties ir plataus vartojimo prekes. Gamybinės – techninės paskirties produkcija toliau klasifikuojama pagal jos panaudojimo gamybos procese ypatingumo požymį.
Čia gana charakteringa gamybos priemonių skirstymas į darbo objektą ir darbo priemones.
Darbo priemonės – tai materialūs elementai, kurie tarnauja žmogui, kai jis nori sukurti materialines gėrybes. Darbo priemonėms priklauso mašinos, staklės, įrengimai, varikliai ir kt.
Darbo objektas skirstoma į žaliavą, pagrindines ir pagalbines medžiagas.
Žaliava – tai gamtinė neapdirbta medžiaga po pirminio apdirbimo.
Pagrindinės medžiagos – tai medžiagos, sudarančios produkcijos materialinį pagrindą.
Pagalbinės medžiagos, naudojamos gamybos procese, suteikia pagrindinėms medžiagoms naujas savybes, bet nesudaro pagamintos produkcijos materialinio
pagrindo.
• Fizinės – cheminės savybės. Prekės gali būti klasifikuojamos pagal formą, išorinius matmenis. Daugeliu atvejų medžiagos skirstomos į kietas, skystas, birias ir dujines.
Prekėms klasifikuoti paprastai naudojama 8 – 10 ir daugiau pakopų.
Požymių parinkimas vienų ar kitų prekių grupavimui, tų požymių kiekis ir panaudojimo tvarka priklauso nuo atliekamo grupavimo tikslo (pilnumo laipsnio), nuo grupuojamų prekių ypatybių, jų asortimento sudėtingumo ir įvairumo.
Klasifikavimo sistema gali skirtis laipsniškumu (tai yra klasių kiekiu). Egzistuoja vienos, dviejų, trijų ir daugiau pakopų klasifikavimas. Skirstant prekes tik į klases naudojamas vienpakopis klasifikavimas. Esant keturpakopiam klasifikavimui, naudojamas skirstymas: klasė, poklasė, grupė, pogrupė. Klasifikavimo grupių didinimas apsunkina klasifikavimo sisremą. Klasių kiekis daugiausia priklauso nuo prekių nomenklatūros. Didinant nomenklatūrą, daugėja klasių.
Pagrindinė prekių klasifikavimo grandis yra prekinė rūšis. Atsižvelgiant į prekines rūšis, naudojami prekių nomenklatūriniai sąrašai, formuojamas asortimentas. Kiekviena prekė turi savo pavadinimą.
Sistemingas prekių sąrašas sudaro prekių nomenklatūrą. Klasifikavimo sistemos paruošimas baigiasi nomenklatūrinio numerio (arba kodo) suteikimu kiekvienos prekės pavadinimui. Kodo dydis priklauso nuo klasifikavimo sistemos ir nuo ženlklų sistemos, kuriais pažymima kiekviena klasė. Prekių nomenklatūrinis numeris būtinai sudaromas taip, kad jį būtų galima lengvai suprasti, išsiaiškinyti, iššifruoti ir nustatyti, kokiai klasei priklauso sistema ar kita prekė.
Prekių klasifikavimo rūšys
Prekių mokslui pirmaeilę reikšmę turi trejopas prekių klasifikavimas: bendravalstybinis, prekybinis ir mokomasis.