Kas yra viesasis administravimas
5 (100%) 1 vote

Kas yra viesasis administravimas

Kas yra viešasis administravimas

Pačia plačiausia prasme valdymas reiškia kam nors vadovavimą. Ši sąvoka naudojama įvairiuose moksluose: ekonomikoje, teisėje, sociologijoje ir kituose. Su teisės reiškiniais daugiausia susijęs socialinis valdymas, kuris atsirado susiformavus žmonių visuomenei.Viena iš socialinio valdymo rūšių – viešasis valdymas, t.y. tam tikrų valdymo institucijų veikla.

Viešąjį valdymą įgyvendina Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos viešojo valdymo institucijos – Vyriausybė, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkų administracija, savivaldybių institucijos.

Svarbiausia viešojo valdymo institucijų paskirtis – organizuoti įstatymų ir kitų priimtų teisės aktų vykdymą. Viešojo valdymo institucijos atlieka ir tvarkomąsias funkcijas, duoda pavaldžioms institucijoms nurodymus, kontroliuoja jų veiklą, taiko skatinimo ir prievartos priemones.

Viešasis valdymas (administravimas) – tais įstatymais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla, skirta norminiams aktams įgyvendinti bei viešosioms paslaugoms (švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kt.) administruoti.

Politikos dėsnis toks, kad turintieji valdžią (valdžios subjektai) suinteresuoti tą valdžią išlaikyti, stiprinti bei pratęsti valdymą. O valdžios objektai – tauta, visuomenė visuomet siekia nepriklausomybės ir laisvės. Išvengti valdančiųjų ir valdomųjų konflikto, netgi politinių katastrofų (sukilimų, revoliucijų) padeda trijų valdžių principas: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia. Valdžių atskyrimo principo esmė yra garantija, jog valstybės jėga nebus panaudota neteisėtai. Šis principas būdingas demokratija paremtoms politinėms sistemoms.

Šiuolaikinėse valstybėse įstatymų leidimu užsiima parlamentas. Tai svarbiausias tautos atstovavimo organas, įteisinantis politinius ir ekonominius sprendimus. Teisę spręsti svarbiausiuosius valstybės klausimai parlamentui suteikia liaudis rinkimuose.

Parlamentarizmo gimtinė laikoma Anglija. Čia jis pirmiausia užsimezgė, išsivystė ir galutinai susiformavo. Daugumoje valstybių šis tautos atstovavimo organas turi specialų pavadinimą: JAV – Kongresas, Prancūzijoje – Nacionalinis susirinkimas, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje – Seimas, Rusijoje, Estijoje – Dūma, kai kur (Anglijoje Italijoje vadinamas parlamento vardu.

Parlamentų struktūrą nustato valstybių konstitucijos. Parlamentai gali būti sudaryti iš vienerių ar dvejų rūmų. Vienerių rūmų parlamentai yra Suomijoje, Graikijoje, Lietuvoje, kitose šalyse susideda iš dvejų rūmų – žemesniųjų ir aukštesniųjų. JAV yra Atstovų rūmai ir Senatas, Anglijoje – Bendruomenių ir Lordų rūmai. Dvejų rūmų buvimas motyvuojamas tuo, kad užtikrinamas detalesnis ir nuodugnesnis įstatymų ir kitų valstybinių reikalų nagrinėjimas.

Įstatymų vykdomoji valdžia – vyriausybė – yra savarankiškai veikianti institucija. Į administracijos sudėtį įeina vyriausybės nariai, policija, kariuomenė, specialiosios tarnybos. Vyriausybės nariai (ministrai) paprastai negali būti parlamento deputatais.Vyriausybė tiesiogiai atsakinga už ekonominius, politinius, socialinius ir kultūrinius valdžios priimtus teisės aktus ir jų įgyvendinimą.

Parlamento bei vyriausybės funkcijos ir santykiai reguliuojami taip, kad nei viena nei kita valdžios institucija neiškiltų ir nesiimtų diktuoti savo valios. Išlaikyti pusiausvyrą padeda periodiškas parlamento perrinkimas ir naujos vyriausybės formavimas.

Trečioji valdžios institucija – teismas – yra galiojančių teisės normų sergėtojas. Jis privalo būti apolitiškas, t.y. laisvas nuo politinių veiksnių įtakos. Specialūs konstitucinės priežiūros institutai prižiūri, kad valdžios struktūros nepažeistų įstatymų. Tokia struktūra Lietuvoje yra Konstitucinis teismas, JAV – Aukščiausiasis teismas, Prancūzijoje – Konstitucinė taryba ir kt. Kiekvienoje šalyje yra susiklosčiusi sava teismų struktūra:baudžiamasis, civilinis, administracinis teismas. Teismų veikla nepavaldi jokiai valstybinės valdžios institucijai. Tai dar viena garantija, jog kiekvienas pilietis bus lygus prieš įstatymą.

Centrinis Lietuvos valstybinio administravimo subjektas yra Vyriausybė, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministrą pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Prezidentas. Vyriausybės veikla grindžiama solidarumo principu: kiekvienas Vyriausybės narys atsakingas už visus Vyriausybės sprendimus. Ministrai bei kiti valstybės politiniai pareigūnai negali viešai kritikuoti Vyriausybės politikos. Nesutikdami su kokiu nors politikos aspektu, jie turi išlikti lojalūs arba atsistatydinti.

Kiekviena Vyriausybė dirba pagal programą, t.y. pagal veiklos planą, kuriuo ji vadovaujasi visą įgaliojimų laiką. Už Vyriausybės programos vykdymą atsakingos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, kitos Vyriausybės institucijos. Programos įgyvendinimo ataskaita sistemingai (ne rečiau kaip kartą per metus) pateikiama Seimui.

Ministrai Vyriausybės vardu tvarko griežtai apibrėžtą valdymo sritį. Kiekvieno ministro kompetencija numatoma įstatymu, užduotys ir pareigos apibrėžiamos nutarimais. Ministras vadovauja ministerijai, ir yra tiesiogiai atsakingas už
Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais.

Sudaromas Ministro Pirmininko aparatas – institucija, padedanti Vyriausybės vadovui priimti ir įgyvendinti sprendimus. Ministro Pirmininko aparatui vadovauja Vyriausybės kancleris, čia dirba jo pavaduotojai, valstybės konsultantai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, sekretoriato vadovas, kiti politinio(ar asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai. Šią instituciją sudaro 2 pagrindiniai blokai:

Ministro Pirmininko sekretoriatas, kuris atlieka kasdieninį organizacinį darbą;

Ministro Pirmininko patarėjai bei valstybės konsultantai, kurie atsako už Vyriausybės sprendimų parengimą ir tobulinimą.

Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ir Ministro Pirmininko aparatą apjungianti ir padedanti vykdyti funkcijas institucija yra Vyriausybės kanceliarija.

Vyriausybė valdymo veikloje turi remtis gerai išvystyta ministerijų organizacija. Ministerija – valstybinės politikos formavimo institucija, vadovaujanti tam tikrai veiklos sferai. Svarbiausias kiekvienos ministerijos uždavinys yra jos valdymo objektų veiklos sąlygų ir krypties reguliavimas. Ministerijos funkcijoms įgyvendinti sukurti struktūriniai elementai – departamentai ir skyriai. Ministerijoje sudaroma ir ministro patariamoji institucija – kolegija. Be to, prie ministerijų gali būti sudarytos tarybos, ekspertų komisijos ir kitos darbo grupės.

Ministerija yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu; ji finansuojama iš valstybės biudžeto. Ministrų ir ministerijų skaičius Lietuvoje įstatymais nėra reglamentuotas. Jį lemia Seimo rinkimus laimėjusios politinės partijos.

Ministerijos neapima visų valstybės administravimo klausimų, dėl to steigiamos Vyriausybės įstaigos. Jos gali būti tokių formų: departamentas, tarnyba, agentūra, inspekcija. Departamentų vadovai – generaliniai direktoriai – priskiriami prie politinių pareigūnų; tarnybų ir inspekcijų vadovai – direktorius ir viršininkas – karjeros pareigūnams.

Valstybės valdymo teisinis reguliavimas

Kiekviena valstybė savo funkcijas įgyvendina per valstybės valdžios institucijų sistemą. Šios institucijos gana įvairios, nes jos atlieka skirtingas funkcijas. Pavyzdžiui, pagal veiklos pobūdį išskiriamos politinės, socialinės, ekonominės, ūkinės organizacijos; pagal formavimo tvarką – renkamosios, skiriamosios organizacijos ir t.t.

Demokratinėse šalyse valstybės valdžios institucijų organizavimo pagrindinis principas yra valdžių padalijimo į įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, kurios yra visiškai savarankiškos ir nepriklausomos. Toks valdžių padalijimo principas grindžiamas tuo, kad valstybėje būtina atlikti tris funkcijas: įstatymų priėmimą, jų vykdymą ir teisingumo įgyvendinimą.

Toks valdžių pasidalijimo principas neleidžia sukoncentruoti valdžios vieno asmens ar vienos institucijos rankose ir tokiu būdu užkerta kelią galimiems piktnaudžiavimams valdžia.Be to, šios atskiros valdžios šakos gali kontroliuoti viena kitą ir riboti viena kitos galias.

Valdžių pasidalijimo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Čia sakoma, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija.

Kiekvienoje demokratinėje valstybėje ypatingą vietą užima gyventojų renkamas atstovaujamasis ir įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas. (pranc. parler – kalbėti). Atsižvelgiant į konkrečią valstybės santvarkos formą parlamentas gali būti sudarytas iš vienerių arba iš dvejų rūmų. Vienerių rūmų parlamentas dažniausiai yra nedidelės teritorijos šalyse. Vienerių rūmų parlamentas yra ir Lietuvos Respublikos Seimas.

Į Lietuvos Respublikos Seimą renkamas 141 deputatas ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose. Seimo rinkimai turi didelę politinę reikšmę, nes po jų paaiškėja, kokios politinės partijos ir kokios jėgos pradės valdyti valstybę.

Respublikos Prezidentas (lot. praesidens – sėdintis priešakyje) tai demokratinių valstybių vadovas, aukščiausias pareigūnas, atliekantis Konstitucijos jam suteiktą vaidmenį valstybės sistemoje. Tai savotiškas valstybės simbolis ir tautos oficialus atstovas.

Lietuvoje, kur veikia valdžių pasidalijimo principas,prezidento funkcijos siejasi su visomis trimis valdžiomis. Pavyzdžiui, įstatymų leidybos srityje jis pasirašo įstatymus, turi veto teisę, formuoja vyriausybę, su kuria kartu sprendžia užsienio politikos klausimus, teisminės valdžios atžvilgiu turi teisę skirti teisėjus, teikti malonę nuteistiesiems.

Respublikos Prezidentu gali būti Renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne jaunesnis kaip 40 metų. Jį renka Lietuvos Respublikos piliečiai 5 metams. Prezidentui kaip ir Seimo nariui taikoma pareigų nesuderinamumo taisyklė. Draudžiama būti Seimo nariu ar užimti kitas pareigas, kad Respublikos Prezidentas netaptų priklausomas nuo valdžios institucijų ar privačių asmenų interesų.

Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba paaiškėjus, jog
nusikaltimas.Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka. Prezidentas gali atsistatydinti iš pareigų.

Vyriausybė – tai valstybės aukščiausioji kolegiali vykdomosios tvarkomosios valdžios institucija. Pagrindiniai Vyriausybės uždaviniai yra ekonomikos valdymas, įstatymų vykdymo organizavimas, kitų vykdomosios valdžios institucijų veiklos kontrolė.

Pagrindinius Vyriausybės sudarymo bei jos kompetencijos principus nustato Konstitucija. Organizacinius klausimus: ministerijų, vyriausybės įstaigų ir apskričių viršininkų administracijos struktūrą, uždavinius ir funkcijas bei kitus klausimus detalizuoja Vyriausybės įstatymas. Šis įstatymas priimtas 1998 ir su pakeitimais bei papildymais galioja ir dabar. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas patvirtina Vyriausybės programą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas. Vyriausybės nariai – ministrai vadovauja jiems pavestoms ministerijoms. Vyriausybė valstybės tvarkymo reikalus sprendžia posėdžiuose ir Vyriausybės narių balsų dauguma priima nutarimus. Jie skelbiami „Valstybės žiniose“ ir paskelbimo dieną įsigalioja.

Ministrui Pirmininkui priimti ir įgyvendinti sprendimus padeda jo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – vyriausiasis patarėjas, patarėjai, atstovas spaudai. Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas vykdyti padeda Vyriausybės kanceliarija, kuriai vadovauja Vyriausybės kancleris.

Konstitucinis Teismas Europoje susiformavo tik 1920 metais Austrijoje, vėliau paplito ir įgijo skirtingą teisinį statusą. Vienur jis laikomas aukščiausios kategorijos teismu ir įeina į bendrą teismų sistemą, kitur – tai ypatingos kontrolės institucija ir jis nepriklauso teisminei valdžiai.

Lietuvoje Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas. Tai vienintelė atskira institucija, izoliuota nuo kitų valdžios sistemų, vykdanti Konstitucijos priežiūrą. Tai reiškia, kad šis teismas turi teisę spręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Vykdydamas savo funkcijas, Konstitucinis Teismas priima nutarimus, sprendimus ir teikia išvadas.Kreiptis į Konstitucinį Teismą turi teisę Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis visų seimo narių ir teismai.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams ir tik vienai kadencijai. Po tris kandidatus pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo teismo pirmininkas.

Teismas – valstybės institucija, vykdanti teisingumą, nagrinėdama ir spręsdama civilines, baudžiamąsias, administracines ir kai kurių kitų kategorijų bylas procesinių įstatymų nustatyta tvarka.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1795 žodžiai iš 5954 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.