Kasa jos reikšmė virškinimui
5 (100%) 1 vote

Kasa jos reikšmė virškinimui

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Kasa 4

Baltymų virškinimas 5

Riebalų virškinimas 5

Angliavandenių viškinimas 6

Kasos sulčių išsiskyrimas 6

Reguliacija 6

Išvados 8

Naudota literatūra 9

Įvadas

Kasa, pancreas (lot.) – tai mišri liauka. Ji yra belatakė (vidaus sekrecijos) liauka tada, kai gamina ir į kraują išskiria insuliną bei gliukagoną. Kai gamina ir į dvylikapirštę žarną išskiria kasos sultis, ji yra išorinė sekrecijos liauka. Joje skiriamos išorinės ir vidinės sekrecijos dalys. Tai antra pagal dydį virškinimo organų sistemos liauka.

Kasos ilgis yra apie 16 cm, sveria apie 75 gramus. Kasa yra giliai pilvo ertmėje, prisišliejusi prie nugarinės pilvo sienelės. Joje skiriama galva, kūnas ir uodega. Kasos galva sustorėjusi ir įsiterpusi į dvylikapirštės žarnos įdubą, į priekį nuo I-III juosmens slankstelių kūnų. Kasos kūnas tęsiasi į kairę ir į viršų, o uodega remiasi kairėje pašonėje į blužnį.

Kasą supa plona jungiamojo audinio kapsulė. Jungiamasis audinys, įsiskverbęs į kasos vidų, padalina ją į skilteles. Skiltelėse yra liaukinio audinio ląstelės, gaminančios kasos sultis, kurios ištekamaisiais latakėliais suteka į kasos lataką. Jis tęsiasi nuo kasos uodegos iki galvos ir, susijungęs su bendruoju tulžies pūslės lataku, atsiveria didžiajame dvylikapirštės žarnos spenelyje. Be šio latako, dar yra priedinis kasos latakas, kuris atsiveria mažajame dvylikapirštės žarnos spenelyje.

Skiltelėse yra ir kitokios rūšies liaukinio audinio salelių, kurios neturi ištekamųjų latakėlių. Tai kasos vidinės sekrecijos dalis. Kasa – svarbi virškinimo organų sistemos liauka. Ją sudaro daugybė skiltelių. Kiekvienoje skiltelėje yra liaukinio audinio. Liaukutės, turinčios ištekamąjį latakėlį, sudaro egzokrininę liaukos dalį, kuri gamina kasos sultis. Tarp tų liaukučių yra kitokio liaukinio audinio salelių be ištekamųjų latakų. Šios salelės sudaro belatakę, arba endokrininę liaukos dalį, gaminančią hormoną insuliną. Kasą inervuoja klajoklis ir vidurių nervas. Jos nervų šakelės susijungia su gretimų organų – skrandžio, kepenų ir dvylikapirštės žarnos – nervų šakelėmis. Kasa turi gerai išsivysčiusį recepcinį aparatą, gana tankų kraujagyslių ir limfagyslių tinklą.

Grynos kasos sultys yra skaidrus, tirštas, lipnus, šarminės reakcijos (pH 7,8-8,4) skystis. Skystis sudarytas iš 90% vandens ir 10% sausos medžiagos. Sausos sulčių liekanos susideda iš organinių ir neorganinių medžiagų. Pirmąsias iš esmės sudaro baltymai ir gleivės, antrose yra natrio bikarbonato, kuris ir nulemia šarminę sulčių reakciją. Per parą kasos sulčių išsiskiria apie 1,5 l.

Kasos sultyse yra stiprių fermentų baltymams, riebalams ir angliavandeniams virškinti.

Baltymų virškinimas

Baltymus virškina tripsinas, chimotripsinas, karboksipeptidazė, pankreatopeptidazė, kalikreinas. Kasa gamina neaktyvius profermentus – tripsinogeną ir chimotripsinogeną, dėl to ji nesuvirškina pati savęs bei savo ištekamųjų latakų. Tripsinogenas, pakliuvęs į dvylikapirštę žarną, yra veikiamas savo aktyvatoriaus enterokinazės ir virsta aktyviu ptripsinu. Jis suaktyvina chimotripsinogeneną, nes enterokinazė pastarojo neveikia, be to, jis gali aktyvinti ir tripsinogeną. Taigi, enterokinezei padarius pradžią, paskui autokataliziškai fermentai aktyvina vienas kitą. Tripsino veikimai turi įtakos ir tulžis. Tripsinas bet kurio baltymo molekulės vietoje nutraukia peptidines jungtis, dėl to atsiranda didelės baltymo molekulės skeveldros, kurias toliau skaldo karboksipeptidazė.

Chimotripsinas nuo tripsino skiriasi tuo, kad pasižymi gižinančiu veikimu ir negreitina kraujo krešejimo. Chimotripsinas, kaip ir tripsinas, skaldo baltymus iki polipeptidų, be to, veikia tokias peptidines jungtis, kurių neveikia tripsinai.

Pankreatopeptidazė E (elastazė) kasos sultyse randama kaip neaktyvi preolastazė, kurią aktyvina tripsinas. Ji skaldo elastiną.

Karboksipeptidazių kasos sultyse randama neaktyviu A B prokarboksipeptidazių pavidalu. Veikiant tripsinui prokarboksipeptazės virsta aktyviomis A ir B karboksipetazėmis. Joms veikiant, baltymo molekulės skeveldros suskaldomos iki amino rūgščių.

Kalikreinas kasoje gaminamas kaip neaktyvus prokalikreinas, kurį aktyvina tripsinas. Kalikreinas veikia labai panašiai kaip tripsinas. Be to, kalikreinas, veikdamas kraujo plazmos globuliną, atpalaiduoja biologiškai aktyvią medžiagą – kalidiną.

Riebalų virškinimas

Riebalams virškinti kasos sultyse yra kasos lipazės ir fosfolipazės A.

Lipazė taip pat išsiskiria neaktyvi. Ją suaktyvina kinazė. Lipazė skaldo neutralius riebalus į gliceriną ir riebiąsias rūgštis. Jos aktyvumui pasireikšti būtinos tulžies rūgštys.

Angliavandenių virškinimas

Angliavandeniams virškinti kasos sultyse yra fermentas α – amilazė. Jei veikiant, krakmolas ir glikogenas paverčiamas maltoze. Pastarąją iki gliukozės skaldo jau kitas fermentas, vadinamas maltaze. Ji yra α – gliukozidazė, dėl to gali skaldyti ne tik maltozę, bet ir sacharozę, nes pastarajai virškinti specifinio fermento nėra. Laktozę skaldo fermentas laktazė.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 748 žodžiai iš 1392 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.