Archeologai nustatė, kad Kauno vietovėje žmonės gyveno net prieš Kristų. Žmogaus pagamintus daiktus nebeįmanoma datuoti metų, o tuo labiau mėnesių ir dienų tikslumu. Taigi archeologiniai radiniai neleidžia tiksliai nustatyti miesto gimimo datos.
Kauno miesto pradžia susijusi su jo pilimi. Ji pirmą kartą buvo paminėta 1362 metais.
Didysis Vytautas 1408 metais yra parašęs raštą dėl Kauno kaip miesto pripažinimo, tačiau jis kažkur dingęs. Vienintelis raštas dėl miesto pripažinimo, kuris išliko ir patikimas, yra Lietuvos valdovo Kazimiero Jogailaičio parašytas 1463 metais gegužės 20 dieną. Pirmasis miesto dienos paminėjimas įvyko 1999 05 20.
Miesto vėliava ir herbas.Vienoje pusėje Kauno miesto šventinėje vėliavos raudoname lauke pavaizduotas sidabrinis Tauras, stovintis ant auksinės pakopos. Antroje – šventojo Mikalojaus atvaizdas su užrašu “Mylėkime teisumą”. Koto antgalis – laivelio kontūras su tauru. Kauno miesto vėliavoje atsispindi beveik visi miesto vaizdiniai simboliai. Miesto vėliavoje iš abiejų pusių yra tik tauras. Tauras yra ir miesto vėliavoje, ir herbe. Apie taurą yra legenda. Deivės Mildos vyras Dangerutis Sūnaus gimimo proga išvyko į medžioklę. Bemedžiodamas išvydo taurą su švytinčiu kryžiumi kaktoje. Dangerutis po medžioklės dėl tokio nuostabaus tauro kreipėsi į žynį paaiškinimo. Žynys atsakė – tai ženklas, kad šioje vietoje išaugs gražus miestas. Taip tauras tapo miesto simboliu. Mūsų miesto praeities tyrinėtojai nustatė kad kurį laiką buvęs miesto herbe stumbro atvaizdas neatitinka istorinės tiesos. Seniausias Kauno herbas siejamas su Vytauto Didžiojo laikais. Tarp kitko, Kaunas buvo vienintelis Lietuvos miestas, kuris jau turėjo herbą valdant Vytautui. Tuometiniame miesto herbe buvo vaizduojamas Tauras, simbolizuojantis dailumą, švelnumą, išmintingumą. Kryžius ant galvos – priklausomumas katalikiškam tikėjimui.
Dabartinis mūsų miesto herbas – raudonajame skydo lauke sidabrinis Tauras
Kaunas yra antrasis miestas pagal plotą, tai antrasis ir pagal gyventojų skaičių. Kaune gyvena daugiau nei 400 tūkstančių žmonių. Svarbiausia Kauno miesto dalis yra vaizdinga didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries santaka. Be Neries Kauno miesto teritorijoje Nemuno vandenis papildo ir Jiesios, Žaisos, Vyčiaus, Dubriaus, Gričiupio, Girstupio, Marvelės, Veršvos, Sėmenos upeliai. Būdingiausias mūsų miesto bruožas – kraštovaizdžio grožis bei žaliųjų plotų gausa. Net 14 procentų viso miesto teritorijos tenka parkams, draustiniams, skverams ir kitiems želdiniams. Mieste turime 13 parkų, įskaitant nuostabųjį Ąžuolyną – gamtos paminklą, didžiausią Europoje ąžuolyną, augantį mieste. Kaune yra savitas teriologinis draustinis, net 9 valstybės saugomos teritorijos: Jiesios, Veršvų, Nevėžio kraštovaizdžio draustiniai, Kauno marių parkas ir kiti. O kas nežino Zoologijos, Botanikos sodų, Zoologijos muziejaus? Didžiuojamės penketu medžių – gamtos paminklų
Kaunas, įsikūręs Nemuno ir Neries upių santakoje, 15 – 16 amžiuje buvo svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos prekybos ir amatų centras. Čia kirtosi vandens ir sausumos kaliai, vedantys iš Vakarų į Rytus. 1408 metais Vytauto Didžiojo miestui suteikta Magdeburgo teisė – savivalda – atleido miestiečius nuo ponų ir bajorų valdžios, sudarė sąlygas miesto plėtrai.
Atvykstančius į Kauną iš tolo pasitinka aukšti šv. Gertrūdos, Bernardinų, šv.Petro ir Povilo (Katedros), šv.Mergelės Marijos (Vytauto) bažnyčių, senosios pilies, Rotušės bokštai.
Senamiestis- miesto teritorija Nemuno ir Neries santakoje (tokio dydžio buvo Kaunas iki 19a. pr.). Miestas daugiausiai plėtėsi rytų kryptimi abiejų upių slėniuose, o ilgainiui užkopė ir į tų slėnių viršutines terasas. 19 a. – 20a. pr. Susiformavo vadinamasis Naujamiestis, dabartinis miesto centras, kurio pagrindinė ašis – Laisvės alėja.
Ekskursiją po Senamiestį patariama pradėti nuo miesto pradžių pradžios –Kauno pilies. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ji paminėta 1361 metais, nors pastatyta daug anksčiau. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo kryžiuočiai ir 1362 metais ją sugriovė. 1367 metais Lietuviai ją vėl atstatė. 18 a. pr. Neries paplauti nuvirto šiauriniai pilies bokštai ir daugiau kaip pusė pilies sienų. Pilis smarkiai apgriauta per 17-18 a. karus. Kelis šimtmečius pilis riogsojo visų pamiršta. 1954 pradėti restauravimo darbai.