Kauno valstybinis akademinis dramos teatras 1990-2000
5 (100%) 1 vote

Kauno valstybinis akademinis dramos teatras 1990-2000

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………………….3 psl.

1. Trumpa teatro istorija nuo įsikūrimo iki 1990 metų…………………………………..4-5 psl.

2. Teatras 1990-2000 metais………………………………………………………………………6 psl.

2.1 Teatro vadovai……………………………………………………………………………………..6-7 psl.

2.2 Ryškiausi aktoriai………………………………………………………………………………….7-8 psl.

2.3 Žymiausios premjeros…………………………………………………………………………….8-10 psl.

3. Išvados……………………………………………………………………………………………………11 psl.

Priedai:

Premjeros………………………………………………………………………………………….12-15 psl.

Naudota literatūra………………………………………………………………………………………….22 psl.

ĮVADAS

1990 metais Lietuva pergyveno didelius politinius, socialinius ir ekonominius pasikeitimus. Žlugo socializmas, pradėta eiti teisinės demokratinės visuomenės kūrimo keliu. Lietuvai – tai ypatingas permainų metas, kuris atsispindi visose gyvenimo srityse, taip pat ir šalies kultūroje.

Šiame darbe rašysiu apie Kauno valstybinio akademinio dramos teatro veiklą 1990 – 2000 metais. Chronologinės darbo ribos pasirinktos neatsitiktinai – tai ne tik gražus nepriklausomoje Lietuvoje dirbusio teatro jubiliejus, bet ir dviejų teatro vadovų darbo atspindys. Darbas apima laikotarpį nuo J. Jurašo vadovavimo pradžios iki B. G. Padegimo vadovavimo teatrui pabaigos. Mano darbo tikslas – aprašyti 1990 – 2000 metų teatro gyvenimą. Mano uždaviniai – supažindinti su trumpa teatro istorija nuo įsikūrimo iki 1990 metų, aprašyti 1990 – 2000 metais dirbusius teatro vadovus, papasakoti apie žymiausias šio laikotarpio premjeras, populiariausius aktorius. Pateiktas premjerų grafikas atspindi režisierių ir vadovų darbą kiekvienais metais.

Šia temą pasirinkau, nes norėjau daugiau sužinoti apie teatro kultūrą, jo veiklą. Man buvo labai įdomu kalbėtis su teatrale Elvyra Markevičiūte, kuri man davė daug patarimų kaip rašyti šį kūrybinį darbą, kokios informacijos ieškoti.

Naudojausi Elvyros Markevičiūtės KVADT reklamine brošiūra, kurioje buvo aprašytas teatro gyvavimo laikotarpis nuo įsikūrimo iki 1995 metų. Taip pat šiame leidinyje radau ir nuotraukų. E. Markevičiūtė man patarė susirasti Vidos Savičiūnaitės parengtą leidinį „Kauno valstybinis akademinis dramos teatras“. Šiame leidinyje buvo pateikti 1920 – 2000 teatro metai, spektaklių nuotraukos. Nemažai man pravertusios informacijos radau spaustuvės „Spindulys“ išleistoje knygoje „Kauno menininkai“. Šioje knygoje buvo pateikta B. G. Padegimo, aktorių biografijos, sutrumpinta teatro istorija nuo 1920 iki 1991 metų. Daug informacijos suteikė ir internetiniai puslapiai, kuriuose radau G. B. Padegimo ir J. Jurašo biografijas, įžymių spektaklių aprašymus.

1. TRUMPA TEATRO ISTORIJA NUO ĮSIKŪRIMO IKI 1990 METŲ

Kauno Valstybinis Akademinis Dramos teatras- Lietuvos profesionaliojo teatro pradininkas. Jo užuomazga tapo Juozo Vaičkaus režisuotos H. Zudermano „Joninės“, suvaidintos 1920 m. gruodžio 19 d. Tai buvo pirmasis ir vienintelis profesionalus teatras Lietuvoje iki 1931 m. įkurto filialo Šiauliuose. Kauno drama savo veiklą pradėjo viename pastate su operos teatru, o 1925 m. čia prisijungė ir baleto grupė. Šis trejopas kolektyvas gavo Valstybės teatro vardą.

Pasitraukus Juozui Vaičkui, režisierius ir aktorius Konstantinas Glinskis suformavo

romantiškos krypties kiek elegantišką repertuarą, kurio nepakeitė ir 1924 m. į teatrą atėjęs režisierius Borisas Dauguvietis. Jis ne tik režisavo ir rašė pjeses, bet ir sukūrė nemažai vaidmenų, ypač savo pastatytuose spektakliuose. Daug nuopelnų pelnė režisuojant žymių lietuvių rašytojų kūrinius.

1926 m. teatro direktoriumi tapo aktorius ir režisierius Antanas Sutkus. Po nesėkmingo

bandymo reformuoti teatrą 1928 m. jį pakeitė rašytojas Jurgis Savickis. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo pastatyta daug spektaklių, iš kurių ryškiausi W. Shakespeare „Hamletas“ ir

„Dvyliktoji naktis“ bei N. Gogolio „Revizorius“, kurie akivaizdžiai pranoko savo laikmetį bei tuometinę teatro sampratą.

1940 m. Lietuvos okupacija neišvengiamai įtakojo teatro gyvenimą. Repertuarą užkimšo naująją santvarką propaguojančios pjesės, kurios, suprantama, kūrybinėmis pergalėmis netapo. Be to gana daug Kauno teatro aktorių buvo išplėšta ir jų pagrindu buvo įsteigtas Vilniaus Valstybinis teatras, kuris dabar vadinamas Nacionaliniu Dramos teatru.

Prasidėjus Hitlerio okupacijai , teatru buvo vėl bandoma manipuliuoti. Nepaisant praradimų ir sunkumų teatrui vis tik pavyko išlikti, išsaugoti spektaklius, ir žmones. Pirmaisiais pokario metais vėl atsinaujino socializmo diegimas, primityvus orientavimasis į Maskvos Dailės teatrą. Siekiant išlaikyti kūrybinį potencialą, teatras buvo priverstas nuolat
laviruoti, vėl išgyventi formavimosi laikotarpį.

Tikru teatro atgimimu laikomi 1952 m., sugražinę GITIS‘o (Gasudarstvenyj institut teatralnovo iskustvo) absolventus: A. Gabrėną, K. Genį, V. Eidukaitį, A. Mackevičiūtę, S. Motiejūną, R. Varnaitę, G. Talkutę, L. Želčių ir kitus aktorius. 1953 m., mirus Stalinui visuomeninė situacija pasidarė palankesnė teatrui. Tolesnį teatro veidą ryškiausiai įtakojo H. Vancevičiaus,

J. Jurašo, J. Vaitkaus kūryba.

Henriko Vancevičiaus laikotarpiu (1954-1966 m.) buvo įspūdingai suvaidinta tragedija „Herkus Mantas“, kuri susilaukė daug dėmesio. Šio spektaklio kūrimo laikotarpiu atsiskleidė daug jaunų ir talentingų aktorių. 1959 m. Teatras buvo sujungtas su Kauno Jaunojo žiūrovo teatru ir persikėlė į dabartines patalpas Laisvės al. 71.

Dar vienas reikšmingas etapas – režisieriaus Jono Jurašo penkmetis (1967-1972 m.).

1970 m. buvo režisuotas ir iki šiol tebevaidinamas „Šventežeris“, J. Grušo „Barbora Radvilaitė“ ir kiti. Šie spektakliai buvo novatoriški ir atskleidė konceptualaus teatro menininką. Padedant scenografei J. Malinauskaitei, jis sukūrė aštuonis spektaklius, kurių dauguma sunkiai skynėsi kelią į sceną. Tai lėmė jo atsisveikinimą su teatru.

1975 m. prasidėjo dar vienas pakilimo laikotarpis. Vyriausiu režisieriumi Jonas Vaitkus tapo 1977 m., tais pačiais metais jis režisavo A.Jarry pjesę „Karalius Ūbas“. Toliau sekė kiti žymių kompozitorių darbai: P. Travers „Merė Popins“, E. Vatema „Rožynas“ ir daug kitų. Šis laikotarpis buvo labai sėkmingas, jo sėkmę papildė kitų teatro režisierių darbai: du G. Padegimo darbai, kurie atlaikė didelį laiko išbandymą, taip pat E. Nekrošiaus, A. Čechovo, V. Balsio ir kitų režisierių žymūs ir kartais dar dabar tebevaidinami spektakliai.

2. TEATRAS 1990-2000 METAIS

2.1 Teatro vadovai

Kauno dramos teatro esamojo laiko pradžia- viltimis stulbinę 1990 m. Šiais metais Kauno dramos teatrui buvo suteiktas Akademinio teatro vardas. Po 1990 m. kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo- į teatrą vėl grįžo J. Jurašas ir tapo teatro vadovu.

Jonas Jurašas – konceptualaus, idėjinio- politinio teatro šalininkas, tai aktualaus, provokuojančio, teatrališkojo ir kartu poetiškojo, subtilaus psichologinio teatro kūrėjas, kuriam visada svarbu meninė ir idėjinė spektaklio pusė ir jo poveikis žiūrovui. Tai pirmasis režisierius savo darbais parodęs lietuvių teatrui kelią ir galimybes išsivaduoti iš literatūros primato.

Jonas Jurašas – režisierius, ilgametis Kauno dramos teatro vadovas, po sovietmečių draudimų sugebėjęs grąžinti lietuvių teatrui teatrališkumą. 1962 m. baigia Maskvos teatro institutą, 1963 m. Rusų dramos teatre pastato pirmąjį savo spektaklį- A. Volodino „Paskyrimą“. Nuo 1968 m. pradeda dirbti Kauno dramos teatre ir 1968- 1975 m. yra vyriausiasis teatro režisierius. 1975 m. neišlaikęs sovietinės valdžios emigruoja į JAV, kur tęsia savo karjerą. Sugrįžęs į Lietuva 1990m. tampa Kauno dramos teatro vadovu iki 1993 metų ir tuo laikotarpiu dar nenaudotoje Mažosios scenos salėje jis režisuoja A. M. Sluckaitės inscenizuotus „Smėlio klavyrus“. “Smėlio klavyruose“ atsiveria Kauno scenos asai: R. Staliliūnaitė, J. Onaitytė, V. Valašinas, P. Venslovas ir daug kitų. Dėl „Smėlio klavyrų“ Klaipėdos teatrą palieka aktorius L. Laucevičius, tapęs ryškiausia Kauno scenos figūra. Išėjus Jonui Jurašui teatro vadovu tampa B. G. Padegimas.

Bernardas Gytis Padegimas gimė 1952 m. Alytuje. 1975 m. baigė Maskvos teatro institutą. 1973 m. debiutavo Kauno dramos teatre A. Lindgren „Karlsonas vėl pokštauja“ spektakliu. 1981 – 1986 m. dirbo Kauno dramos teatre režisieriumi, vėliau išvyko dirbti kitur. 1993 m. vėl grįžo į Kauną ir tapo Kauno valstybinio akademinio dramos teatro vadovu iki 1999 m.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1201 žodžiai iš 4001 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.