MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
INŽINIERIJOS KATEDRA
ANTANAS VILKELIS
Žemės ūkio technikos specialybės
individualiųjų studijų programos Žta grupės studentas
TECHNINĖS EKSPERTIZĖS IR KĖBULŲ FORMOS ATSTATYMO TECHNOLOGIJŲ
SAVARANKIŠKAS DARBAS
KĖBULŲ REMONTO SKYRIAUS PROJEKTAVIMAS
ĮVERTINTA:
…………………………………………………………………………..
.
Dėst. M. Mozūraitis
Marijampolė, 2004
ĮVADAS
Kėbulų remontininkas įvertina automobilio kėbulo techninę būklę,
nustato defektus, greitai ir kokybiškai atlieka kėbulo remonto darbus. Ardo
kėbulą, lygina deformuotas dalis, dujinio ir elektrinio suvirinimo įranga
virina ir lituoja kėbulo detales, šalina koroziją, remontuoja nemetalines
detales. Surinktą automobilio kėbulą dažo. Naudojasi kontrolinėmis matavimo
priemonėmis, šaltkalvio ir kėbulų remontininko darbo įrankiais ir įranga.
Apdirba konstrukcines ir naudoja eksploatacines medžiagas. Braižo ir skaito
vidutinio sudėtingumo darbo bei surinkimo brėžinius, įvairias schemas.
Automobilių kėbulų remontininkai dirba automobilių remonto dirbtuvėse,
darbo sąlygos priklauso nuo dirbtuvės techninio aprūpinimo. Jei dirbtuvės
mechanizacijos lygis žemas – daugelį darbų atlieka rankomis, tenka kilnoti
nemažo svorio reikmenis. Apsaugai nuo dulkių, nuodingų garų ir triukšmo
dėvi kaukę, šalmą ir kt.
Automobilių kėbulų remontininko darbo sėkmę lemia technikos pomėgis,
kruopštumas ir atidumas, savarankiškumas bei komunikabilumas. Taip pat
svarbu gera judesių koordinacija, greita reakcija, ištvermė (gebėjimas ilgą
laiką dirbti iškėlus rankas ar sulenkus nugarą). Šį darbą sunku sėkmingai
dirbti fiziškai silpnesniems žmonėms. Negali dirbti asmenys, turintys rimtų
regos, klausos, žymių plaštakos funkcijos sutrikimų.
Lengvųjų automobilių kėbulo remontininkas turi nusimanyti:
— bendrą automobilio sandarą;
— variklio mechanizmų bei sistemų įrengimą ir veikimą;
— transmisijos, važiuoklės bei valdymo mechanizmų įrengimą, veikimą;
— automobilių kėbulų įrengimą, defektus, remonto būdus;
— ardymo ir surinkimo, šaltkalvystės, klijavimo, litavimo ir suvirinimo
darbų technologijas;– kontrolinių diagnostikos priemonių, darbo įrankių ir įrengimų
naudojimo būdus;
— vidutinio sudėtingumo brėžinių ir schemų sudarymo ir skaitymo būdus;
— kelių eismo taisykles ir eismo saugumo reikalavimus;– darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos, elektrosaugos, gamtosaugos ir
gamybinės sanitarijos; taisyklės ir reikalavimus;
— pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiam tvarką, būdus ir priemones;
— pagrindinius ekonomikos ir darbo teisės teiginius.
Lengvųjų automobilių kėbulo remontininkas turi mokėti:
— vidutinio sudėtingumo šaltkalvystės, ardymo ir surinkimo, litavimo,
klijavimo darbus;– įvertinti kėbulo techninę būklę, surasti defektus, parinkti remonto
būdus, remontuoti kėbulus;– naudoti kontrolinėmis matavimo priemonėmis, šaltkalvio ir kėbulų
remontininko darbo įrankiais ir įranga;– naudotis elektrinio suvirinimo įrengimais virinti įvairias siūles
rankiniu būdu ir pusautomačiu, aplydyti detales;
— apdirbti konstrukcines ir naudoti eksploatacines medžiagas;
— braižyti ir skaityti vidutinio sudėtingumo darbo bei surinkimo
brėžinius, įvairias schemas;
— mokėti vairuoti B,C kategorijos transporto priemones;
— laikytis darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos eletrosaugos,
gamtosaugos ir gamybinės sanitarijos reikalavimų;– racionaliai ir taupiai naudoti energiją, žaliavas ir medžiagas,
tausoti įrankius ir įrangą;
— suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam;
— racionaliai organizuoti darbo vietą, tinkamai ją prižiūrėti.
Kėbulų remontininkas- paklausi ir perspektyvi profesija. Gausėjant
įvežamų iš užsienio naujų ir naudotų automobilių, reikalingas kvalifikuotas
remontininkas, galintis diagnozuoti automobilių kėbulų techninę būklę ir
atlikti kokybišką jų remontą tiek didelėse autoremonto įmonėse, tiek
smulkiuose, privačiuose automobilių garažuose. Turint kėbulų remontininko
profesiją, galima įsidarbinti samdomais darbuotojais autotransporto
priemonių remonto (serviso), techninės priežiūros įmonėse. Be to galima
pradėti savo verslą – steigiant darbo vietas, galima įdarbinti ir kitus
žmones, sukuriant darbo vietą sau ir kitiems.
1. TRANSPORTO PRIEMONĖS VIDUTINĖS RINKOS VERTĖS NUSTATYMAS
Kiekvieną transporto priemonės rinkos vertę įtakoja faktoriai:
1) naujos transporto priemonės kaina;
2) speciali ir papildoma įranga;
3) padangos;
4) modelio tipas ir konstrukcijos pakitimai;
5) amžius (nusidėvėjimas);
6) paklausa;
7) rida;
8)
išlaikymas (kaip gerai išlaikyta, eksploatuota);
9) savininkų skaičius;
10) naudojimo paskirtis;
11) atliktas vertę didinantis arba gerinantis remontas;
12) ankstesni apgadinimai;
13) reikalingas atlikti remontas;
14) transporto priemonės prekinės vertės netekimas.Transporto priemonės atkūrimo arba remonto kaštai yra skaičiuojami
naudojantis kompiuterinėse duomenų bazėse surinkta medžiaga ir informacija,
kuri pripažinta Europoje. Skaičiavimuose paprastai pateikiama:
1) remonto darbų vertė;
2) keičiamų agregatų arba detalių vertė;
3) dažymo vertė.
Vadovaujantis atliktais skaičiavimais, nustatoma ar transporto
priemonės remontas yra ekonomiškas, ar yra visiškas sugedimas. Visiškas
sugedimas būna tuomet, kai remonto kaštai yra didesni už automobilio
liekamąją vertę. Transporto priemonės liekamoji vertė yra apskaičiuojama
pagal vidutinę rinkos vertę – ją atitinkamai koreguojant.
Transporto priemonės vidutinė rinkos vertė nustatoma pagal formulę:[pic]
Čia: [pic] – naujos bazinės komplektacijos transporto priemonės kaina Lt;
[pic]- vidutinis transporto priemonės vertės koeficientas priklausomai nuo