LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
EKOTROFOLOGIJOS REFERATAS
KEMPINLIGĖ
Magistranto: Tado Povilaičio
Kaunas 2004
ĮVADASKartais retai pasitaikanti liga, dešimtmečius buvusi gydytojų ir
mokslininkų dėmesio periferijoje, sukelia netikėtą biologinių medicinos
pagrindų perversmą. Dar rečiau ši medicinos aksiomų kaita įgauna
milžinišką atgarsį visuomenėje, lydimą perdėto susidomėjimo ir baimės,
ištisoms šalims pavirsta ekonomine katastrofa, o kitas priverčia
peržiūrėti jau seniai nusistovėjusias susirgimų profilaktikos normas.
Šis apibūdinimas nėra nei fantastinis, nei perdėtas, jei kalbama apie
spongiformines encefalopatijas ir visiškai naujo pobūdžio ligas
sukeliantį veiksnį – prioną. Pastarųjų metų įvykiai – tiek galvijų
spongiforminės encefalopatijos epidemija Didžiojoje Britanijoje, tiek
Creutzfeldt-Jakob ligos naujojo varianto atsiradimas – sukėlė didžiulį
plačiosios visuomenės ir gydytojų bei mokslinikų susidomėjimą
spongiforminėmis encefalopatijomis (priono ligomis). Plačiąjai
visuomenei grėsmingas atrodė „paslaptingas“ užsikrėtimo šia liga pobūdis
bei daugelio priemonių, naudojamų apsisaugoti nuo kitų infekcinių ligų,
neveiksmingumas. Be to, kai kuriose šalyse galvijų spongiforminė
encefalopatija sukėlė katastrofiškus ekonominius padarinius. Tai vyksta
nepakitus sergamumui sporadine Creutzfeldt-Jakob liga, kuri sudaro
daugumą žmonių spongiforminių encefalopatijų atvejų ir nėra susijusi su
galvijų spongiformine encefalopatija bei neturi epidemiologinių
infekcinės ligos požymių.
Galvijų kempinligė pirmą kartą nustatyta Didžiojoje britanijoje
1986 m. Kol buvo pradėta taikyti ryžtingos prevencinės peiemonės , toje
šalyje susirgo per 177 tūkst. galvijų , daug jų buvo sunaikinta įtarus,
kad jie apsikrėtę. Vien tiesioginiai nuostuoliai (kompensacijų
išmokėjimas) sudarė per keturis milijardus svarų sterlingų. Netaikant
specifinių profilaktikos ir diagnozavimo priemonių ligos sukėlėjas
išplito labai plačiai, todėl susirgimų dabar pasitaiko jau daugelyje
Europos valstybių.
Augant mėsos poreikiui buvo stengiamasi kuo labiau intensyvinti
gyvulininkystę, galvijus buvo pradėta šerti mėsos kaulų miltais,
kuriuose ir buvo aptiktas ligos sukėlėjas. Kempinškumas pasireiškia tuo,
kad žuvus nervinėms ląstelėms, smegenų pjūviuose mikroskopu matomos
skylės sudarė vaizdą, primenantį kempinę.
Nepaisant visų valstybinių veterinarijos, maisto kokybės
priežiūros, visuomenės sveikatos ir vaistų kontrolės tarnybų pastangų,
galvijų kempinligės epidemija ir naujos Creutzfeldto-Jakobo ligos formos
apraiškos sukėlė tikrą sąmyšį Europos politiniame ir socialiniame
gyvenime. Epidemijos prevencijos ir ligos atsiradimo priežastys
aptarinėjamos aukščiausiuose tarptautinio lygio sluoksniuose, tuo tarpu
valstybių viduje atsiranda vis daugiau nepatenkintųjų esama situacija.
UŽSIKRĖTIMO KELIAI
Liga gali plisti keliais būdais:
1) alimentiniu (per maistą, pašarą) gyvulius šeriant mėsos, kaulų
miltais, o žmonės gali užsikrėsti suvalgę sergančio gyvulio subroduktų
(galvos, nugaros smegenis…).
2) jatrogeniniu kada liga pernešama per chirurginius instrumentus
nerochirurginių intervencijų metu, per infekuotus audinius, (ragenos
transplantus…) arba vartojant augimo ar gonadotropinius hormonus, kurie
buvo gauti iš sergančių gyvulių.
3) paveldėjimo būdu.
4) sporadiniu
LIGOS SUKĖLĖJAS IR JO
VEIKIMO MECHANIZMAS
Pirmasis paslaptingas užkrato savybes 1989m. aprašė Kalifornijos
universiteto mokslininkas Stenlis Prusineris jis nustatė, kad liga
perduodama per mutuotą baltyma, kurį pavadino prionu.
Šis proteazėms atsparus baltymas randamas žmonių ir gyvūnų,
sergančių perduodamomis kempinligėmis, smegenyse. Paaiškėjo, kad yra dvi
šio baltymo izoformos – tai ląstelinė, nepatogeninė(PrPC) ir patologinė,
mutuota (PrPSc) turinčios tą pačią amino rūgščių seką, bet skirtingas
konformacijas. Prionas yra 20-oje chromosomoje koduojamas 253
aminorūgščių baltymas, jo gausiau yra neuronuose, kur jis
glikozilfosfatidilinozitoliu yra prisitvirtinęs prie ląstęlių membranos.
PrPC yra normalus membraninis baltymas, kuris kaip manoma gali būti
įtrauktas į nervinio impulso perdavimą (neurotransmisija). Taip pat yra
varį surišantis baltymas. Tai turi reikšmės ląstelių rezistentiškumui
kilus oksidaciniam stresui. Manoma, kad PrPC užtikrina Purkinje neuronų
ilgaamžiškumą bei yra svarbus miego trukmės ir intensyvumo reguliacijai,
limfocitų ir žvaigždiškų ląstelių aktyvacijai. Daugiau kaip 40% PrPC
erdvinės struktūros modelio sudaro α-ir tik nedidelė jo dalis tenka b-
juostoms. Tuo tarpu PrPSc atveju minėtieji 40% tenka b-juostoms. Normalūs
prioniniai baltymai tolygiai pasiskirstę po ląstelės citoplazmą,
o
patogeniniai – koncentruojasi vezikulėse. Be to PrPSc izoforma skirtingai
nuo ląstelinės yra netirpi ir atspari proteazėms ypač pažymėtinas
atsparumas proteinazei K, nes ši savybė leidžia atskirti baltymų
izoformas atliekant tyrimus in vitro. PrPSc yra labai atsparūs UV,
jonizuojančiai radiacijoms, ekstremalioms pH reikšmėms, aukštai
temperatūrai ir slėgiui.
Normalaus PrPC virsmas į nuolat save replikuojantį infekcinį PrPSc
šiuo metu yra viena fundamentaliausių biologijos ir medicinos problemų.
Išaiškinus šio virsmo mechanizmą, būtų galima ieškoti būdų jį blokuoti.
Yra numanoma keletas šio virsmo kelių. Vienas kelias PrPSc atsirasti tai,
kad PrPC įvyksta paveldima taškinė mutacija, dėl kurios pasikeičia
baltymo struktūra ir jis virsta patologiniu. Antra galimybė yra aiškinama
grandinės persukimo modeliu, kurio esmė ta, kad ląstelinės priono