Kenksmingos medžiagos vartojimas pramonėje ir žemės ūkyje apsauga nuo jų
5 (100%) 1 vote

Kenksmingos medžiagos vartojimas pramonėje ir žemės ūkyje apsauga nuo jų

Šiais laikais neįsivaizduojama, kad pramonė ir žemės ūkis galėtų apsieiti be įvairiausių cheminių medžiagų. Plastikai, sintetiniai dažai, klijai, tirpikliai, rūgštys, šarmai, pesticidai ir kt., pažeidus jų vartojimo, saugojimo, gabenimo ir kt. tvarką, gali tapti aplinkos užteršimo, žmonių bei gyvulių apsinuodijimo šaltiniu. Nuo avarijų, gaisrų ir kitų nelaimių, deje, niekas nėra apsaugotas.

Net nenuodingos cheminės medžiagos tam tikromis aplinkybėmis gali virsti nuodingomis. Pavyzdžiui, 1988 m. kilus gaisrui Maskvos šilko kombinate “ Krasnaja roza “, termiškai sukilo apie 150 kg natrio sulfito – buvo apnuodyta 172 žmonės iš gretimo gyvenamojo rajono. Kalbant apie pramonėje ir žemės ūkyja vartojamas chemines medžiagas, negalima pamiršti, kad, joms degant, ypač joms termiškai skylan, į atmosferą patenka nemažas kiekis įvairių nuodingųjų medžiagų: anglies monoksido ( smalkių ), formaldehido, ciano vandenilio, chloro, chloro vandenilio, azoto ir sieros oksidų ir kt.

Iki 80 % žuvusiųjų per gaisrus yra ne ugnies, bet degimo ir terminio medžiagų skilimo produktų aukos. 1929 m. pirmą kartą buvo pranešta apie įvykį, kurio metu žmonės žuvo nuo nuodingųjų medžiagų poveikio gaisro metu ( Klivlendo ( JAV ) ligoninėje užsidegus rengeno juostų atsargoms, apsinuodiję smalkėmis ir azoto oksidais žuvo 125 žmonės ). Nustatyta, kad degant polistirolui išsiskiria formaldehidas, akrilo nitrilui – ciano vandenilis, degant vinilo choridui arba polivinilo chloridui – chloro vandenilis.

Civilinės saugos darbuotojai ypač didelį dėmesį skiria tiems objektams, kuriuose laikomos, vartojamos, perdirbamos arba gabenamos pavojingos cheminės medžiagos.

1994m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma NH 23 – 1993 “ Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore “

Kenksmingos medžiagos, petekusios į organizmą per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą arba pro odą, gali sukelti įvairius organizmo pakitimus, kurie pasireiškia kaip ūminiai arba lėtiniai apsinuodijimai. Šių medžiagų gali būti žaliavose, ir gamybos produktuose, ir pusgaminiuose ar pramonės atliekose, taip pat atmosferoje, vandenyje, maisto produktuose. Medžiagos veikimo pobūdį lemia jos fiziologinis aktyvumas arba nuodingumas. Medžiagų toksiškumui apibūdinti sąvokos: vidutinė slenkstinė koncentracija ir didžiausia leidžiama koncentracija.

Vidutinė slenkstinė koncentracija – tai mažiausia medžiagos koncentracija sukelenti fiziologinį poveikį. Šiuo atveju žmonės jaučia svekatos sutrikimo požymius, kosulys.

Didžiausia leidžiama kocentracija, priklausomai nuo vartojimo srities, gali būti įvairi: darbo vietos, vidutinės paros aplinkos ore, vandenyja. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo zonoje – DLK d.z. ( maksimali medžiagos koncentracija darbo zonoje, žmogus gali dirbti visą darbo dieną ( 8 val. ).

Dažnai vartojamos toksinių dozių sąvokos. Apsinuodijimo dozė – tai medžiagos kiekis, sukeliantis žalingą poveikį oaganizmui. Atsižvelgiant į poveikį, apsinuodijimo dozės skirstomos taip:

– vidutinė mirtinoji ( kai miršta 50 % nukentėjusiųjų );

– vidutinė žalojamoji ( kai 50 % nukentėjusiųjų netenka darbingumo-suserga );

– vidutinė ribinė – vidutinė slenkstinė ( VSD ) ( kai 50 % nukentėjudiųjų pajunta nedidelius sutrikimo požymius ).



Priklausomai nuo kenksmingos medžiagos patekimo į organizmą būdo, apsinuodijimo dozės gali būti:

– įkvepiamoji ( inhaliacinė ), matuojama g. min/m3 arba mgּmin/l;

– įsiurbiamoji ( rezorbcinė ) pro odą, matuojama mg/cm2;

– įsiurbiamoji ( rezorbcinė ), esant oraliniams apsinuodijamams ( pro virškinamąjį traktą ), matuojama mg/kg organizmo svorio.

Didžiausią pavojų kelia medžiagos, patenkančios į organizmą pro kvėpavimo takus ( dujos, garai, dulkės ). GIAK ( galimo inhaliacinio apsinuodijimo koeficijantas ) – tai didžiausios galimos 20˚C temperatūroje medžiagos garsų koncentracijos ir šios medžiagos garų vidutinės mirtinosios koncentracijos santykis.

Lietuvoje visos kenksmingos medžiagos, atsižvelgiant į jų pavojingumą, yra skirstomos į ketures klases:

1. ypač pavojingos;

2. labai pavojingos;

3. vidutiniškai pavojingos;

4. mažai pavojingos.

Tačiau šis skirstymas, kaip ir kiti, yra sąlyginis, nes neįvertinamas visas cheminio poveikio sudėtingumas. Tokios medžiagos kaip sieros rūgštis, kalio ir natrio šarmai bei jų tirpalai, kurios dideliais kiekiais vartojamos pramonėje ir priklauso antrajai pavojingumo klasei, didesnę grėsmę žmonėms; jos gali veikti tik susiliesdamos su žmogaus kūnu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 641 žodžiai iš 2060 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.